- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2VP-2138-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-22107-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Megis“ atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., E. M., E. M. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui E. M. priklauso ½ turto dalis, esanti bendra nuosavybe su sutuoktine E. M..
Pareiškėja nurodo, kad antstolio R. S. kontoroje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Megis“ naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. M.. Antstolis R. S., vykdydamas vykdomąją bylą nustatė, jog skolininkas E. M. gyvena santuokoje su sutuoktine E. M. kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, transporto priemonė ir piniginės lėšos. Patvarkymu antstolis R. S. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. M. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimą ir paskirtus teismo posėdžius taip pat pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimą ir paskirtus teismo posėdžius taip pat pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo E. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimą ir paskirtus teismo posėdžius taip pat pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22362-454/2018 dėl 18 368,52 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 368,52 Eur).
Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis skolininkui E. M. bendros nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko E. M. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Megė“ ir gauna atlyginimą. Vykdymo eigoje buvo gauta informacija, jog E. M. yra sudaręs santuoką su E. M.. Skolininko E. M. ir jo sutuoktinės sudarytų vedybines ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nėra nustatyta. Antstolis R. S., vykdydamas vykdomąją bylą, išieškotojo reikalavimams užtikrinti 2018 m. lapkričio 22 d. areštavo skolininko ir jo sutuoktinės vardu registruotą turtą valdomą bendros jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise. 2018 m. lapkričio 23 d. priimtas patvarkymas, kuriuo buvo pasiūlyta skolininkui E. M. ir jo sutuoktinei pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo iki 2018 m. gruodžio 14 d. įskaitytinai. Patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjai (išieškotojai) BUAB „Megis“, skolininkui E. M. ir jo sutuoktinei E. M.. BUAB „Megis“ 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Suinteresuotas asmuo E. M. nesutikdamas su pareiškėjo pareikštu prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nurodė, kad pareiškėja savo prašymą grindžia 2018 m. lapkričio 23 d. antstolio R. S. patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į notarą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė nustatymo. Šis antstolio patvarkymas yra skirtas E. M. ir E. M. tam, kad E. M. ir E. M. vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi susitartu dėl turto atidalijimo notarine tvarka. Toks susitarimas iki šiol nėra sudarytas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo E. M., pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nesulaukusi CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyto antstolio pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, tačiau vertinant tai, kad nuo pareiškimo padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra praėję penki mėnesiai, skolininkas per antstolio 2018 m. lapkričio 23 d. patvarkymu nustatytą terminą nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja nepagrįstai kreipiasi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ar yra pasibaigęs CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas. Pažymėtina, jog šiuo atveju tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą nesulaukęs antstolio siūlymo, negali būti laikoma skolininko teisių pažeidimu, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi, jau suėjus antstolio nustatytam terminui, per kurį skolininkai galėjo laisva valia sudaryti susitarimą dėl jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka būtų nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos ir turimas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.
Suinteresuotas asmuo E. M. nesutikdamas su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nurodo, kad vykdomoji byla yra vykdoma, suinteresuotas asmuo E. M. turi darbą ir kiekvieną mėnesį antstolis iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja pinigus, taigi nėra vengiama apmokėti skolą, todėl turto dalies nustatytas yra perteklinė priemonė, be to, toks turto nustatymas taip pat kelia grėsmę suinteresuoto asmens E. M. šeimos gerovei.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) neviršijančius mokėjimus (CPK 736 straipsnis) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Antstolio vykdomojoje byloje išieškoma suma iš viso yra 20 065,99 Eur, šiuo metu galiojanti MMA yra 430,00 Eur, taigi išieškant skolą ir taikant maksimalią išieškotina sumą tam, kad išieškoti esama skola išieškojimas užtruktu 3 metus ir 9 mėnesius (20 065,99 Eur / 430,00 Eur / 12 mėnesių), šiuo metu vykdant skolos išieškojimą iš skolininko gaunamo atlyginimo yra išieškoma vidutiniškai po 169,50 Eur per mėnesį, taigi nėra pagrindo teigti, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą yra galimybė išieškoti susidariusią skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad skolininko turto dalies nustatytas yra perteklinė priemonė ir neturėtų būti taikoma. Suinteresuoto asmens E. M. nurodytos aplinkybės, kad skolininko turto dalies nustatymas kelia grėsmę suinteresuoto asmens šeimos gerovei yra laikytinos subjektyvia nuomone, išsakoma siekiant išvengti atsakomybės, ir atmestinos kaip nepagrįstos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui E. M., priklauso ½ turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine E. M. nuosavybėje, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.