Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-12 nutarimo Nr. 59-85, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 str. 1 d., 150 str . – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2015-02-14 nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžio dalis panaikinta ir A. S. pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. išteisintas, pagal BK 150 str. 1 d. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018-03-02. ½ paskirtos bausmės A. S. atliko 2016-06-02. Neatliktos bausmės dalis 2016-04-07 - 1 metai, 10 mėnesių, 25 dienos

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2016-04-12 nutarimu Nr. 59-85 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S.. Komisija nutarime nurodė, kad A. S. linkęs neigti savo kaltę ir atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų, į pataisos namus atvyko tik 2015-12-18 ir tik pradėtos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, praėjo per trumpas laikas, kad pažinti nuteistojo asmenybę , todėl darytina išvada, kad nuteistasis A. S. gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <.....>. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, matyti, kad nuteistasis A. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką yra žema - 37 balai. Tačiau vien šių pagrindų buvimo, teismo manymu, nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet turi būti įvertintas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalis.

Komisijos nutarimo bei išvados duomenimis nuteistojo A. S. elgesys bausmės atlikimo metu yra pakankamai nepriekaištingas, jis galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį skatintas 4 kartus, bausmę atlieka paparastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose nedirba, tačiau 2016 m. vasarį siekė įsidarbinti, geranoriškai alieka gerbūvio darbus. 2016-01-21 iki 2016-03-03 lankė „ Agresijos ir autoagresijos valdymo „ PT programą, šiuo metu lanko individualias psichologų konsultacijas, AA savitarpio pagalbos susirinkimus, nuo 2016 balandžio įtrauktas į sąrašus mokytis verslo pagrindų . Jo socialiniai ryšiai glaudūs,vedęs, turi sūnų iki sulaikymo gyveno su sutuoktine, kur ir gyventų jei būtų paleistas į laisvę. Sugeba atpažinti problemas bei sritis, susijusias su nusikalstamumu ir jaučia poreikį jas spręsti turi suformavęs realistinius, ilgalaikius tikslus susijusius su darbu, asmeniniu gyvenimu, turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius tikslus.

Teismas mano , kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, o teigiama A. S. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, vieną kartą taikytas įstatymas „ Dėl amnestijos“ , vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas - sąlygas pažeidė, 2 kartus paleistas lygtinai - sąlygų nepažeidė. Šiuo metu jis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, kurį padarė panaudodamas fizinį smurtą. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis linkęs neigti, vengia gilinimosi į nusikalstamą gyvenimo būdą lėmusias priežastis. A. S. yra priteistas civilinis ieškinys, kurį jo sutuoktinė stengiasi dengti.

Pažymėtina, kad keturi komisijos nariai siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, motyvuodami tuo, kad nuteistasis į pataisos namų įstaigą atvyko neseniai, praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas - padarė naujus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios neatliktos bausmės dalį, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos išvadą, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to nebūtų patenkinti ir visuomenės lūkesčiai bei intersesai dėl teisingumo įgyvendinimo. Lygtinis paleidimas padarius sunkų nusikaltimą, panaudojus fizinį smurtą gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti , o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-12 nutarimo Nr. 59-85, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.