Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjų B. P. ir I. B. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V., T. V., G. K., E. P., S. G., N. L., K. L., A. K. atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui Ž. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens GNSB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, AB (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. V., P. V., A. V., T. V., V. D., I. N., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. B., J. R., S. G., E. P., R. B., N. L., K. L., A. K. ir K. K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (minėta, toliau – ir NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 9 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl (duomenys neskelbtini) kadastro matavimų. Atlikus šios gatvės kadastro matavimus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti šią gatvę atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) eina per GNSB (duomenys neskelbtini) nuomojamą teritoriją (150 metrų atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini), prašė inicijuoti valstybinės žemės sklypo dalies žemės nuomos sutarties, sudarytos su GNSB (duomenys neskelbtini) nutraukimą.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymu 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo buvo nutraukti prieš terminą.

2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant jai kodą (duomenys neskelbtini) ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė (minėto Tarybos sprendimo priedo 1294 punktas).

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas GNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko A. T. prašymas priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano derinimo“ išsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planą suderinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano suderinimo“ pateikė atsakovei Nacionalinė žemės tarnybai suderintą planą ir prašė priimti sprendimą perduoti jai naudotis neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu 13/1202.

Skundžiamu sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo GNSB (duomenys neskelbtini) apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies perdavimo neatlygintinai naudotis“ pranešė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kad sprendimas dėl žemės sklypo dalies perdavimo savivaldybei neatlygintinai naudotis bus priimtas, pasibaigus teisminiams ginčams, t. y. įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-09 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė GNSB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės GNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu; panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 15 d. nutartimi (toliau – ir LAT nutartis) panaikino apeliacinės instancijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinės administracinį ginčą ir priims sprendimą administracinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 05 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės apeliacinį skundą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto valdybos 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai: žemės sklypas buvo suskaidytas į 20 (dvidešimt) mažesnių sklypų vilų statybai bei atitinkamą dalį infrastruktūros rekonstrukcijai ir plėtrai (gatvių ir kelių tinklui, kitoms komunikacijoms įrengti ir eksploatuoti), numatyta vilų kvartalo su nauja inžinerine infrastruktūra, gatvių bei privažiavimo tinklų statyba. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano korektūra – sklypo teritorijos rekreacinė paskirtis pakeista į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų teritorijas. Buvo suplanuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas su atitinkamomis teritorijomis gyvenamųjų namų, komercinės paskirties pastato ir inžinerinės infrastruktūros, skirtos aptarnauti kvartalo teritorijoje pastatytiems gyvenamiesiems namams, statybai.

Po pareiškėjų bei kitų bendraturčių pritarimo 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui, matininkas Ž. D. 2017 m. gegužės 2-18 dienomis atliko šio plano korekcijas, kurių pagrindu pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „11“, buvo sumažinta iki „2041 kv. m.“, likusią jos dalį priskiriant naujai įbraižytoms žemės sklypo dalims indeksais „13“ ir „14“, kurių plotas nurodomas atitinkamai „1202 kv. m.“ ir „326 kv. m.“. Atlikus plano korekciją, buvo išskirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „13“ 1202 kv.m., kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB (duomenys neskelbtini) A. B. 2016 m. spalio 3 d, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatytas žemės sklypui, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo ir nuomos“ nustatytam servitutui (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 m² .

Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalios 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84¹. 1.1.2.5 punktu ir atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Gyvenamųjų namų savininką bendrijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

Pareiškėjai B. P. ir I. B. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ginčija iš esmės dviem aspektais : 1) sprendimas buvo priimtas GNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko A. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymo pagrindu, tačiau A. T. nebuvo įgaliotas žemės sklypo bendraturčių kreiptis su prašymu pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, 2) UAB (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo planas po suderinimo su bendraturčiais pakeistas (koreguotas), neturint jų sutikimo, t.y. be jų sutikimo į atskirą teritoriją indeksu, pažymėta indeksu „13“ išskirta teritorija, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini), tačiau jų bendrai naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „13“, jokios gatvės nėra.

` Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ( toliau - Įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- Nuostatai) , Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Taisyklės), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai B. P. ir I. B. yra nekilnojamojo turto , esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jų teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išrašas dėl nekilnojamojo turto, įregistruoto (duomenys neskelbtini), su istorija patvirtina, kad viso žemės sklypo plotas yra 2.9806 ha, pareiškėja I. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. yra pastato savininkai, R. B. yra žemės sklypo 1068/29806 dalių savininkas (nuo 2014 m. gegužės 13 d., pirkimo pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.10 ir 4.11 punktai), pareiškėjas B. P. yra pastatų ir inžinierinių statinių savininkas, taip pat žemės sklypo 1202/29086 dalių savininkas (nuo 2008 m. liepos 11 d., valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.28 ir 4.38 punktai).

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje.

CK 4.75 straipsnyje yra reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi kiekvieno daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sąvoka, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (2 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (2 straipsnio 7 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) , 32.1.8 punktą, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 15.6 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengiamas žemės sklypo planas. Taisyklių 53.6.5 punkte nustatyta, jog žemės sklypo plane turi pasirašyti žemės sklypo savininkas (naudotojas) (teisės normų redakcijos galiojusios kadastrinių duomenų nustatymo metu) .

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.2 punktu, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi laikantis šių reikalavimų: Dešinėje lapo dalyje, lentelėse, įrašomi šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai.

Kaip jau buvo minėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir joje esantį žemės sklypo planą M 1:500 UAB (duomenys neskelbtini) matininkas A. B. parengė 2016-10-03. UAB (duomenys neskelbtini) parengtas pareiškėjams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planas su pareiškėjais ir kitais žemės sklypo bendraturčiais buvo suderintas 2016 m. lapkričio 4 – 18 dienomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius žemės sklypo planą patikrino ir 2016 m. gruodžio 29 d. suderino.

Nustatyta, kad po to, kai 2016-10-03 žemės sklypo plane M 1:500 pasirašė žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) ir kai šį planą suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, matininkas Ž. D. (ne žemės sklypo plano rengėjas) 2017 m. gegužės 2-18 dienomis atliko šiame žemės sklypo plane taisymus, t.y. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „11“, buvo sumažinta iki „2041 kv. m.“, likusią jos dalį priskiriant naujai įbraižytoms žemės sklypo dalims indeksais „13“ ir „14“, kurių plotas nurodomas atitinkamai „1202 kv. m.“ ir „326 kv. m.“

Minėti 2016-10-03 žemės sklypo plano M 1:500 taisymai buvo atlikti be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir be jų žinios. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas matininkas Ž. D. patirtino, kad kartu su prašymu pateiktoje kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas (jo pakeitimai) nebuvo suderinti su žemės sklypo bendrasavininkais. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog UAB (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo planas su taisymais (toks, koks buvo pateiktas tvirtinti atsakovei) neatitinka Nuostatų 37.2 punkto reikalavimų ir yra parengtas, pažeidžiant CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo.

Žemės sklypo bendraturčiams neišreiškus pritarimo UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano korekcijoms, atsakovė negalėjo šio plano pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų. Nuostatų 67 punktas reglamentuoja, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo ( Nuostatų 69 punktas).

Nagrinėjamu atveju žemės sklypas nėra paimamas visuomenės poreikiams, todėl derinti jo plano be pareiškėjų ir kitų bendraturčių sutikimo atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Skundžiamas sprendimas priimtas, neįvertinus išdėstytų aplinkybių. Teismo vertinimu tuo buvo pažeistos CK 4.75 str. 1 d. nuostatos.

Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog tais atvejais, kai žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokio žemės sklypo planą turi pasirašyti visi žemės sklypo bendraturčiai (ir naudotojai, pvz., nuomininkai), ir tik esant visų šių asmenų parašams žemės sklypo plane, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys suderina žemės sklypo planą.

Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 21 punkto nuostatas, tuo atveju, jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir jeigu teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis (toliau – prašymas), sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėto žemės sklypo plano suderinimo. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad prašymas yra pateiktas.

Pagal tų pačių taisyklių 22 punkto nuostatas, tuo atveju, jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas, tačiau teritoriniam padaliniui nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas, teritorinis padalinys patikrintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją pateikusiam asmeniui.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad prašymas yra nepateiktas. Kai teritoriniam padaliniui kartu su patikrinta žemės sklypo kadastro duomenų byla žemės sklypo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. T. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. GNSB (duomenys neskelbtini) prašymas yra įrašytas kaip vienas iš skundžiamo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindų. Prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų vardu. Iš 2017 10 25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad GNSB (duomenys neskelbtini) nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Tokį prašymą, sutinkamai su Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 22 punkto reikalavimais, privalėjo pateikti sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius negalėjo priimti skundžiamo sprendimo, kuriuo pakeisti pareiškėjams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant minėtų Taisyklių 21-22 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Remdamasis nurodytais motyvais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ negali būti laikomas teisėtu ir yra naikinamas (administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p. )

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai B. P. ir I. B. byloje 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą priteisti 2100 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2022 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą priteisti 1000 Eur bylinėjimojsi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams teisines paslaugas teikė advokatė Danutė Puzirauskienė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“.

Vertinant byloje pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad iš prie prašymų pridėtų dokumentų (2018 m. rugsėjo 7 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 1 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 29 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas) matyti, kad advokatei už teisines paslaugas sumokėjo ne pareiškėjai, o trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB (duomenys neskelbtini) sumokėjo advokatei Danutei Puzirauskienei būtent už pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, todėl pareiškėjų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetami kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB (duomenys neskelbtini) byloje 2022 m. spalio 25 d. pateikė prašymą priteisti 2904 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad GNSB (duomenys neskelbtini) teisines paslaugas teikė advokatų profesinė bendrija ,,Motieka ir Audzevičius“.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didensnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacija).

Rekomendacijose dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš byloje advokatų profesinės bendrijos ,,Motieka ir Audzevičius“ pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB (duomenys neskelbtini)suteiktos bylinėjimosi išlaidos sudaro:

-pagal 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 8 val. rašytinių paaiškinimų administracinėje byloje rengimas – 1200 Eur (be PVM), 2 val. rašytinių paaiškinimų derinimas, redagavimas – 400 Eur (be PVM), viso 1600 Eur (be PVM) (su PVM – 1936 Eur);

-pagal 2022 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)sudaro 4 val. pasiruošimas ir atstovavimas bylą nagrinėjant teismo posėdyje – 800 Eur (be PVM (su PVM – 968 Eur).

Teisėjų kolegija vertindama trečiojo suinteresuoto asmens GNSB (duomenys neskelbtini) prašymo dalį priteisti 1936 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų patirtų už rašytinių paaiškinimų rengimą, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, paaiškinimų rengimas yra apmokestinamas koeficientu 0,4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad rašytiniai paaiškinimai buvo rengiami 2022 m. I ketvirtį. 2021 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1598,10 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už rašytinių paaiškinimų rengimą yra 639,24 Eur (1598,10 x 0,4), kurios ir priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB (duomenys neskelbtini). Likusi prašymo dalis priteisti 1296,76 Eur (1939-639,24) bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimą rengimą, atmetama kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija vertindama trečiojo suinteresuoto asmens GNSB (duomenys neskelbtini)prašymo dalį priteisti 968 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų patirtų už advokato pasiruošimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, viena valanda pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teismo posėdyje yra apmokestinama koeficientu 0,1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžiai byloje vyko 2022 m. II ketvirtį ir 2022 m. IV ketvirtį (2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiai). 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1679,30 Eur. 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1780,50 Eur. Teismo vertinimu pagrįstas pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui laikas yra 2 val. (po 1 val. vienam teismo posėdžiui). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdis vyko nuo 09.06 val. iki 10.48 val. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis tuo, kas išdėstyta už 2022 m. gegužės 3 d. atstovavimą teismo posėdyje, teisinių paslaugų teikimo laiko suma sudaro 2 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdis vyko nuo 10.06 val. iki 11.44 val. Remiantis tuo, kas išdėstyta už 2022 m. spalio 25 d. atstovavimą teismo posėdyje, teisinių paslaugų teikimo laiko suma sudaro 2 val.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2022 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) yra nurodytos 4 val. pasiruošimui ir atstovavimui bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikti šias teisines paslaugas byloje truko 6 val. (2 val. pasiruošimas teismo posėdžiams + 4 val. teismo posėdžiuose praleistas laikas).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už pasiruošimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose yra 1037,94 Eur (1679,30x 0,3 (3 val.) + (1780,50x0,3 (3 val.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens GNSB (duomenys neskelbtini) prašymo dalis priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų laikoma pagrįsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus priteistina 1607,24 Eur (639,24+968) bylinėjimosi išlaidų. Likusi prašymo dalis priteisti 1296,76 Eur (2904 – 1607,24) bylinėjimosi išlaidų laikoma nepagrįsta, todėl atmetama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 1607,24 Eur (639,24+968) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.