Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-750-829/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
2-750-829/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
R. R.
Advokatai
Irena Haase, Edvardas Vyzas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-750-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00578-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 77.4.2.; 116.1.; 125.1.; 125.2.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovo R. R. atstovui advokatui Edvardui Vyzui, atsakovei R. R., jos atstovei advokatei Irenai Haase,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, pareikštą atsakovei R. R., trečiaisiais asmenimis byloje esant UAB „General Financing“, UAB „Snoro lizingas“, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinį, paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl atsakovės neištikimybės. Tie faktai ieškovui buvo žinomi ir anksčiau, tačiau bendras gyvenimas nutrūko 2010-06-08, nes atsakovė išėjo gyventi į kitą gyvenamąją vietovę ir faktiškai sudarė kitą šeimą. Santuokos iširimo priežastis yra ne atsakovės išėjimas iš namų, o ankstesnė atsakovės neištikimybė su kitu vyriškiu. Buities tyrimo akte paminėtas vyriškis, su kuriuo gyvena atsakovė. Šią aplinkybę įrodinės ir liudytojos parodymais. Kadangi ieškovas yra ilgalaikėse komandiruotėse, prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. R.. Nesutarimų dėl vaiko lankymo nekyla. Išlaikymas dukrai yra priteistas 2011-01-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu. Dukros išlaikymui taikos sutartimi priteista po 200 Lt. Šalys santuokoje įgijo butą su priklausiniais ir automobilį VW Golf. R. R. mano, kad automobilis VW Golf yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl prašo šio automobilio į dalintino turto masę neįtraukti ir jo nedalinti, nes įgytas šalims nevedant bendro ūkio ir kartu negyvenant. Du automobiliai Peugeot 605 gali būti parduoti, bet nežino ar jie galėjo būti parduoti gyvenant kartu, ar jau po bendro gyvenimo nutraukimo. Ieškovas prašo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, jam kompensuojant iš savo asmeninių lėšų sumokėtą paskolos dalį, kadangi paskolos dalį jis mokėjo jau negyvenant kartu. Ieškovas paskolos dalį mokėjo iš savo motinos pasiskolintų lėšų. Ieškovas mano, kad jis sumokėjo 2.880 Lt. Sumų skirtumas išeina 403,50 Lt. Šią kompensaciją ieškovas sutinka sumokėti atsakovei. Butas buvo pirktas už kreditą. Kreditas buvo paimtas 2006-09-28. Šiai dienai jis yra grąžintas. Kredito paskirtis buvo vartojimo kreditas. Paskola buvo paimta būsto įsigijimui. Būstas buvo įsigytas 2006 metais už 12.000 Lt. Šiai dienai butą vertina pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Negali pasakyti kiek realiai kainuoja butas šiai dienai. Butas yra (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) nuo šios gyvenvietės yra apie 10 km. Butas yra trijų kambarių. Ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Ieškovas šiuo metu turi sugyventinę ir turi su ja vaiką. Negali atsakyti, ar ieškovas gyvena su sugyventine. Bute nebūna niekas, išskyrus ieškovą. Kai jis būna komandiruotėse, butas būna tuščias (b.l. 81-82).

Atsiliepimas

Atsakovė R. R., prašydama ieškinį tenkinti tik iš dalies ir santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, paaiškino, kad pripažįsta, jog kažkiek yra kalta dėl santuokos iširimo, tačiau ginčija neištikimybę savo vyrui. Su dabartiniu draugu pradėjo gyventi praėjus kuriam laikui kai išėjo iš bendrų namų. Ieškovas nuo pat pradžių jai buvo neištikimas ir turėjo ne vieną moterį. Prisigėręs vyras naudodavo psichologinį smurtą šeimoje. Buvo iškvietusi policiją, nes viskas buvo namuose išdaužyta, tris paras buvo neįleista į namus, todėl glaudėsi pas kaimynus. Tai buvo pirmasis išėjimas iš namų. Prieš tai buvo išėjusi kelis sykius. Ieškovas atvažiuodavo su savo mama ir prašydavo susitaikyti, gyventi dėl mergaitės. Buvo, kad negalėjo su dukra 3 paras į butą įeiti. Tada iškvietė policiją ir vyras buvo išvežtas. Tą kartą vyras jų namuose girtavo su savo broliu. Kai ieškovas prisigerdavo, šokdavo muštis. Kviesdavosi jo brolį, kad padėtų su vyru susitvarkyti, arba eidavo iš namų. Eidavo nakvoti pas pusseserę. Ilgiausiai mėnesiui buvo išėjusi iš namų. Ieškovas atvažiuodavo pas mamą, pasikviesdavo mergaitę ir jai sakydavo, kad sau ką nors pasidarys, kad negyvens. Mergaitė pradėdavo verkti, jai būdavo gaila ir su vyru susitaikydavo. Toks gyvenimas ir privedė prie skyrybų. Dukrai lapkričio mėnesį bus (duomenys neskelbtini) metų. Ji dabar mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ten nuomojasi namą. (duomenys neskelbtini) gyvena todėl, kad kai išėjo iš namų, vyras pakeitė spynas ir į namus nebeįeina. Norėtų, kad butas jai su mergaite būtų priteistas, nes neturi kur gyventi. Dabar tai vienur, tai kitus būstą nuomojasi. Reikia ir mokyklas keisti. Butas buvo įsigytas 2006 metais už 12.000 Lt. Jame pragyveno 4 metus. Buto įsigijimui paėmė 15.000 Lt dydžio paskolą, o reikėjo grąžinti 18.000 Lt. Už 12.000 Lt pirko butą, o už likusius 3.000 Lt pirko mašiną Peugeot 405. Tas automobilis buvo parduotas ir paskui buvo pirktos kitos dvi mašinos. Mano, kad du automobiliai Peugeot 605 yra parduoti. 1993 metų Peugeot buvo po avarijos, todėl dėl šio automobilio ji ieškovui jokių pretenzijų neturi, bet 1999 metų Peugeot vertina 5000 Lt, nes internete automobilio vertė didesnė. Norėtų, kad tas automobilis būtų padalintas. Kai išėjo, ieškovas su 1999 metų Peugeot automobiliu dar važinėjo. Jis dar sausio mėnesį buvo su tuo automobiliu atvažiavęs mergaitės pasiimti. Mašinos prapuolė sausio mėnesį, prieš paduodant dokumentus skyryboms. Nežino kada vyras automobilį pardavė ir už kokią kainą, tačiau pinigų ji negavo. Šiaip Rumokų kaime butus parduoda po 15.000 – 20.000 Lt. Priklausomai nuo buto stovio. Jų butas yra pusiau išremontuotas. Bute pakeisti 3 plastikiniai langai, o 3 liko nepakeisti. Bute buvo išgriautos sienos ir buvo daromas remontas. Buvo bendrinama virtuvė su kambariu, sudėtos lubos, pakeistas pečius, išvedžiotas centrinis šildymas. Pati dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Jos darbas yra (duomenys neskelbtini) rajone. Dukra anksčiau lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą (duomenys neskelbtini). Ji labai norėtų grįžti ir gyventi ten, kur anksčiau gyveno, nes ten visi jos draugai, ten ji užaugo. Iš pradžių nuomojosi butą Vilkaviškyje. Kadangi alga tik 800 Lt, tai nelabai išgalėjo sumokėjus už patarnavimus. O dar reikia važinėti į darbą. Išėjus iš namų pirko dukrai kompiuterį, taip pat turėjo įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Iš atlyginimo neišgalėjo išsimokėti, todėl ėmė paskolą. Taip pat neturėjo baldų, nes kai išėjo iš namų, vyras nieko neatidavė, tik drabužius ir po kiek laiko kampą. Reikėjo ir šaldytuvo, ir dujinės, ir baldų, kad turėtų kur vaikui valgyti padaryti ir jį paguldyti. Taip ir atsirado įsiskolinimai. Skolas dengia palaipsniui. Pripažįsta, kad tai yra jos skolos ir dėl to pretenzijų nekelia. Nė su vienu iš kreditorių nėra atsiskaityta iki galo. Kreditas „Swedbank“ bankui yra grąžintas. Kai gyveno kartu, tuos 4 metus paskola bankui buvo atskaitoma iš jos algos. Kai išėjo iš namų, iki rugpjūčio ji paskolą mokėjo, o rugsėjo mėnesį pradėjo mokėti ieškovas, nes pati neturėjo iš ko mokėti. Prašė, kad ieškovas leistų bute gyventi, toliau pačiai paskolą mokėti, bet vyras nesutiko. Tada pasiūlė šiam persiimti paskolą ir mokėti iki pabaigos. Vyras neprašė ir nereikalavo prisidėti prie mokėjimų. Iš jos paskolos įmokas dar nuskaitė už paskutinius du mėnesius (rugpjūtį ir rugsėjo mėn.) ir tada paskolos mokėjimas baigėsi. Buvo skolinęsi pinigus iš ieškovo motinos mašinai, bet tuos pinigus yra grąžinę. O kas parašė byloje esantį skolos raštelį – nežino. Tokio raštelio nerašė. Pateiktose fotonuotraukose matyti jos vyro gimtadienis kai dar gyveno kartu. Kai nuotraukos buvo daromos, tuo metu ji pati miegojo, nes viskas vyko paryčiais. Nuotraukoje užfiksuota moteris yra jos pusseserė, su kuria po pusės metų pastarosios sugyventinis užtiko pusseserę ir jos vyrą lovoje. Tuo metu mes su vyru dar gyvenome kartu (b.l. 82-85, 87).

Tretieji asmenys atsiliepimų teismui nepateikė ir į paskirtą posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie jo vietą ir laiką (b.l. 93, 94)

Liudytoja L. R. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus. Nebuvo jokių problemų kol jie nenusipirko buto, kol nepradėjo draugauti šeimomis. Vieną kartą atsakovę su kaimynu užtiko labai negražioje padėtyje. Po kiek laiko vaikai vėl susitaikė, normaliai gyveno. Policija buvo iškviesta vieną kartą, nes ieškovas atsakovę rado su kitu vyru sode. Namuose buvo triukšmas, sūnus išdaužė durų stiklą ir tada marti iškvietė policiją. Paskui sūnus atsakovės atsiprašė, jie susitaikė, vėl gyveno. Tai buvo 2008-2009 metais. Gyveno normaliai kol R. Š. neatsirado. Atsakovė vis susirašinėdavo su kažkuo ir sakydavo, kad jai pusseserė rašinėja, o po kiek laiko sužinojo, kad ji bendrauja su R. Š.. Kaimynai pasakojo, kad atsakovę matė su kaimynu. O kad marti su R. Š. važinėjo, tai pati matė. Dar kitą kaimyną matydavo labai dažnai. Kai atvažiuodavo, pas atsakovę nuolat būdavo M. B.. Ji sakydavo, kad jis tik kavos ateina atsigerti. O dabar kai vaikai jau negyvena, tai pats (duomenys neskelbtini) yra pasakęs: „Jūsų sūnus į darbą, o aš į šiltą lovą.“ Sakytų, kad marti kalta dėl santuokos iširimo. Kai sūnus sužinojo, kad marti tikrai bendrauja su kitu vyru, kildavo nesusipratimų ir atsakovė bėgdavo iš namų. Lovoje atsakovės su kitais vyrais nematė. Bet matė mašiną miške stovint. Mano, kad ji važiavo su svetimu vyru. Negali pasakyti, kad atsakovė „grynai“ kalta, bet pagrindas buvo dėl jos elgesio. Sūnus atsiprašydavo, prašydavo, kad vėl kartu gyventų (b.l. 85-86).

Liudytoja V. Š. parodė, kad daug įtakos šeimos iširimui turėjo ieškovo gėrimas. Sesers šeimoje savaitgaliais visada būdavo svečiai, draugai. Kai žmonės išgeria, tada prasidėdavo važiavimai pas simpatijas ir pan. Visa tai darė jos švogeris R. R.. Ieškovas visada turėdavo draugių. Vieną draugę gimtame kaime turėjo, pas kurią važiuodavo vos tik išgerdavo. Sakydavo, kad pas mamą važiuoja. Sesuo važiuodavo pažiūrėti. Ieškovas pamatydavo, kad žmona atvažiuoja ir pareidavo pas mamą. Kitą draugę ieškovas turėjo darbe. Turėjo ir jų pusseserę. Jos pusseserė su R. R. draugavo rimtai. Pastarosios sugyventinis užtiko juos su ieškovu besimylinčius. Atsakovė iš namų rimtai išėjusi buvo 2 kartus. Būdavo, kad sesuo ateina pas ją, tada atvažiuoja sesers uošvė, prašo pareiti, sako, kad viskas bus gerai, beveik ant kelių klaupia. Tada visi susėda į mašiną ir išvažiuoja. Po kiek laiko vėl tas pats. Pagrindinė nesantaikos ir barnių priežastis buvo ieškovo pasilinksminimai, išvažinėjimas pas drauges. Jeigu ieškovas negerdavo, gulėdavo lovoje apsikrovęs laikraščiais, puodais ir žiūrėdavo televizorių. Buvo atvejų kai ieškovas naudodavo psichologinį smurtą, grasinimus. Būdavo, kad jis šokdavo muštis, kardavosi. Buvo vienas atvejis kai R. R. namo grįžo pirmas, sesers nerado ir tada korėsi ant durų rankenos. Tuo metu mergaitė buvo gal 6 metų amžiaus, ji pirma į namus įbėgdavo. Ieškovas su tom visom virvėm ant mergaitės užkrito. Paskui porą parų sesė dukros neprišnekino namo pareiti. Po to mergaitė prašydavo kartu su ja eiti miegoti, pamačiusi nusvirusią rankeną sakydavo, kad tėtis vėl turbūt pasikorė. Sesuo kartą ar du kreipėsi į policiją dėl netinkamo vyro elgesio. Vieną kartą ji kreipėsi kai kelias paras į namus neįėjo. Mano, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo. Bute (duomenys neskelbtini) rajone niekas negyvena. Nebent ten atvažiuoja ieškovas „baliavoti“ (b.l. 108-109).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. R. ir atsakovė R. R. susituokė 2001-07-20, gyvenant santuokoje jiems gimė viena dukra – G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8).

Dės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. yra numatytas santuokos nutraukimo pagrindas – vieno iš sutuoktinių kaltė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama nustačius, jog jam iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, arba nustačius faktus, kurie įstatyme nurodyti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės jai buvus neištikimai, o atsakovė nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovas girtaudavo, smurtaudavo, elgdavosi jos ir dukters atžvilgiu netinkamai.

Nors ieškovo teigimu, atsakovė jam buvusi neištikima, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė, gyvendama santuokoje su ieškovu buvo neištikima. Liudytoja apklausta ieškovo motina L. R. nurodė teismui labai abstrakčias aplinkybes, kurių pagrindu ji mananti, jog atsakovė visgi buvo neištikima – ieškovas rado atsakovę su kitu vyru sode, pati užtiko „labai negražioje padėtyje“, kaimynai pasakojo, nors į papildomą klausimą atsakė, kad lovoje atsakovės su kitais vyrais nematė, matė mašiną miške, tačiau nenurodė nei kada, nei kieno tai buvo mašina, kas joje sėdėjo ir pan. Taip pat byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieškovas santuokos metu prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą ir besaikiai girtuokliavo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė šias nurodomas aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie, teismo nuomone, neabejotinai paremti subjektyviškumo požymiu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kuri tą asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad jis teismui pateiktose foto nuotraukose neatpažįsta savo atstovaujamojo, tačiau tiek atsakovė, tiek liudytoja V. Š. patvirtino, jog pateiktose nuotraukose yra jų pusseserė ir ieškovas R. R. (b.l. 103). Teismas sprendžia, kad pateiktų nuotraukų turinys yra nepagarbus atsakovės atžvilgiu, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, kuris leistų pagrįstai manyti, kad ieškovas atsakovei buvo neištikimas. Kad ne tik atsakovė kalta dėl santuokos iširimo paliudijo ir ieškovo motina L. R. – „negali pasakyti, kad atsakovė grynai kalta dėl santuokos iširimo“, bet ir pati atsakovė iš dalies pripažįsta esant ir jos kaltės, kad nutrūko jos ir ieškovo santuoka. Byloje esančių aplinkybių visuma (atsakovės, liudytojų parodymai, foto nuotraukos) leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi aiškiai išreikštų neigiamų jų veiksmų nenustatyta. Šiuo atveju skirtingi šalių požiūriai į šeimą, į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Tikėtina, jog šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi ir atsakovė iš namų išsikraustė. Dėl nurodytų aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kieno iš sutuoktinių kaltė yra didesnė dėl santuokos iširimo, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesugebėjo išspręsti tarpusavio kilusių konfliktų, nesiėmė pakankamų priemonių santuokai išsaugoti. Po santuokos nutraukimo, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė visiškai sutiko su ieškovo reikalavimu dėl jų nepilnametės dukters G. R. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių dukra (duomenys neskelbtini) gyvena su motina – atsakove R. R., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl šalių nepilnametės dukters G. R., gimusios 2001-11-30, gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus. Tai pažymima ir Šakių rajono SA VTAS pateiktoje išvadoje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 52) (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Lietuvos Respublikos CPK 382 str. 4 p. nurodyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių dalintiną turtą ir kartu turi būti pateiktas šio turto padalijimo variantas. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.

Bylos duomenimis, šalys santuokoje įgijo trijų kambarių butą kartu su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 12), taip pat dvi transporto priemones – 1993 metų Peugeot 605, v/n (duomenys neskelbtini) bei Peugeot 605, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 71). Bylos duomenimis, automobilis Peugeot 605, v/n (duomenys neskelbtini) išregistruotas baigus jos eksploataciją (b.l. 97). Atsakovės teigimu, 1993 metų Peugeot 605 buvo po avarijos, todėl dėl šio automobilio ji ieškovui jokių pretenzijų neturi. 1999 metų Peugeot 605, kurį vertina 5.000 Lt, buvo parduotas santuokos metu, todėl turi būti tarp šalių padalintas. Teismas sutinka su šiuo atsakovės argumentu, kad minėtas automobilis turi būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu, kadangi buvo įgytas dar šalims gyvenant santuokoje – 2009 metais, o perleistas 2011 metais, tai yra tuo metu, kai šalys kartu nebegyveno (b.l. 99-100).

Nors atsakovė iš esmės ginčijo prašomo padailinti buto vertę, tačiau jokių kitų įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytą vidutinę turto vertę, teismui nepateikė, ekspertizės ar turto vertinimo skirti neprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys butą remontavo, tai yra pagerino jo būklę pakeisdami dalį langų, sudėdami lubas, pakeisdami krosnį, išvedžiodami centrinį šildymą, sprendžia, kad šalių santuokoje įgyto buto vertė, nesant tai paneigiančių įrodymų, gali būti šiek tiek didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro pažymose ir pripažįsta buto vertę santuokos nutraukimo dienai esant 10.000 Lt. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, teismas laiko, jog santuokoje įgyto automobilio vertė šiai dienai gali būti 4.000 Lt, tai yra mažesnė nei nurodo atsakovė (b.l. 14-15, 16, 72-75). Taigi, šalių santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra 14.000 Lt.

Atsakovas prašo teismo pripažinti santuokoje įgytą butą asmenine jo nuosavybe, kadangi sumokėjo 2.880 Lt skolą L. R., kuri buvo solidari abiejų su atsakove skola, taip pat dalį paskolos bankui „Swedbank“ pagal 2006-09-28 sudarytą paskolos sutartį, kurią mokėjo nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tai yra apie 3.000 Lt. Iš viso skoloms padengti sumokėjo 5.880 Lt, todėl pusę šios sumos – 2.940 Lt turėtų jam sumokėti atsakovė. Šią sumą išminusavus iš jai tenkančios turto vertės (3.343,50 Lt), atsakovei turėtų sumokėti 403,50 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą. Atsakovė teismo prašo butą paskirti jai, kadangi šiuo metu neturi kur su nepilnamečiu vaiku gyventi, ieškovas jos ir dukters į namus neįleidžia, todėl gyvenamąją vietą šiuo metu nuomojasi.

Teismas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jo pateiktais paskaičiavimais dėl buto padalinimo. Visų pirma, bylos duomenimis, šalys 2006-09-28 pasiėmė 15.000 Lt dydžio paskolą buto ir automobilio įsigijimui. Ieškovo teigimu jis bankui sumokėjo apie 3.000 Lt dydžio pinigų sumą, tačiau didesnioji dalis paskolos buvo grąžinta dar šalims gyvenant kartu, o laikotarpiu nuo 2010-09-24 ieškovas pervesdavo dalį paskolos į R. R. sąskaitą, nuo kurios bankas įmokas nuskaitydavo. Nors šis ieškovo reikalavimas yra netikslus – nurodyta, kad kreditoriui sumokėjo apie 3.000 Lt., nėra aišku kokio dydžio įmokos turėjo būti mokamos, ar jas mokėti tik vienas ieškovas, tačiau atsakovei pripažinus, jog ji išėjusi iš namų neturėjo galimybių bankui mokėti, todėl iš sumokėtų 3.000 Lt pusę minimos sumos sumokėti priklausė ir atsakovei, o tai būtų apie 1.500 Lt.

2010-06-18 sutartis, sudaryta tarp šalių ir ieškovo motinos L. R. nepatvirtina tos aplinkybės, kad šalys ieškovo motinai L. R. 2010-06-18 buvo skolingi 2.880 Lt, kadangi ši nėra pasirašyta ne tik, kad atsakovės , bet ir paties ieškovo. Šią ieškovo nurodomą aplinkybę ginčijo ir atsakovė, teigdama, jog tokios sutarties ji nepasirašinėjo. Bylos duomenimis ieškovas santuokoje įgytą automobilį Peugeot 605, v/n (duomenys neskelbtini), pardavė už 100 Lt (b.l. 98). Kadangi pagal nustatytas aplinkybes, vidutinė automobilio rinkos kaina pagal panašius automobilio techninius duomenis, pagaminimo metus yra 4.000 Lt, laikytina, jog ieškovas sumažino dalintino turto vertę 4.000 Lt, kurios pusę priklausytų atsakovei (b.l. 72-75). Šiuo atveju ieškovas ne tik, kad asmeniškai padengė bendrą paskolą bankui „Swedbank“, tačiau ir sumažino bendrą dalintiną sutuoktinių turtą 4.000 Lt verte. Užskaičius šalims tarpusavio skolas (atsakovės ieškovui apie 1.600 Lt (pagal pateiktus sąskaitų išrašus, tačiau išrašai pateikti ne visų mėnesių, todėl skola tikėtina gali būti ir didesnė); ieškovo atsakovei apie 2.000 Lt), šioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad šalys vienas kitam yra skolingos ir tuo pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalims santuokoje įgytą butą, kuris atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko interesus padalintinas tarp šalių natūra – lygiomis dalimis po ½ dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šiuo atveju byloje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai, kurie turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 142 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 10.000 Lt vertės buto, turi būti mokamas 150 Lt dydžio žyminis mokestis; už reikalavimą priteisti ieškovui didesnę dalį turto, kuri atitiktų atsakovės jam susidariusį 3.343,50 Lt įsiskolinimą, turi būti apmokėtas 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.)

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo tik 340 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 6). Teismas, atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų pobūdį – iš esmės ieškovo naudai buvo tenkintas tik vienas reikalavimas, dėl kurio byloje ginčo nekilo, laiko, jog ieškinys yra tenkintas 35 proc. ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – ieškovui iš atsakovės priteistini 85 Lt žyminio mokesčio, valstybės naudai iš atsakovės priteistini 52 Lt. Iš atsakovės taip pat ieškovui priteistini 385 Lt patirtų advokato atstovavimo išlaidų. Analogiškai priteistinos ir teismo patirtos 32 litų dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims – 11 Lt iš ieškovo, o 21 Lt iš atsakovės.(Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovės patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia, kadangi iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų – prašymas buvo pateiktas raštinėje tą pačią dieną, tačiau jau po bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Vilkaviškio rajono CMS 2001-07-20 ((duomenys neskelbtini)), tarp ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R. ((duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 10.000 Lt vertės ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) rajone;

Pripažinti atsakovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 10.000 Lt vertės ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini)rajone.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt penkis litus (85 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus (385 Lt) patirtų atstovavimo išlaidų ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt du litus (52 Lt) žyminio mokesčio, dvidešimt vieną litą (21 Lt) į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienuolika litų (11 Lt) į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė