Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant pareiškėjui L. K., suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustato:

2011 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo, tačiau registratorius atsisakė įregistruoti, kadangi registre nebuvo įregistruotas pats daiktas.

2011 m. balandžio 4 d. buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, tačiau daiktas nebuvo įregistruotas, nes nebuvo pateiktas notarinės formos perdavimo dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Per įstatymo nustatytą (LR CPK 532-533 str.) 14 dienų terminą po skelbimų (51-52 b.l.) apie bylos iškėlimą išspausdinimo centriniame ir vietiniame laikraščiuose dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjo nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001 m. birželio 20 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis susirinkimas nutarė parduoti statybinių medžiagų sandėlį inv. Nr. 33, esantį (duomenys neskelbtini) už 300 Lt L. K. (7 b.l.). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. birželio 20 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. GDA Nr. 4668450 300 Lt sumai už pastatą – statybinių medžiagų sandėlį (9 b.l.). Pareiškėjas L. K. 2001 m. birželio 20 d. įmokėjo į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 300 Lt ir 2001 m. birželio 20 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo – priėmimo aktu perdavė pareiškėjui L. K. statybinių medžiagų sandėlį, kurio inv. Nr. 33, esantį (duomenys neskelbtini) (8 b.l.).

2011 metais atlikti statinio kadastriniai matavimai (30-42 b.l.), tačiau VĮ registro centro Utenos filialas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu atsisakė įregistruoti statybinių medžiagų sandėlį nekilnojamojo turto registre (11 b.l.), o 2011 m balandžio 17 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjo L. K. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – statybinių medžiagų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (12-13 b.l.).

Liudytojai A. Ž. ir P. L. parodė, kad pareiškėjas įsigijo iš likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, apie tai visi žinojo, jokių pretenzijų nebuvo, anksčiau pareiškėjas jame laikė gyvulius, dabar laiko techniką, pastatą aptvarkė.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas L. K. statinį – statybinių medžiagų sandėlį pradėjo valdyti nuo 2001 m. birželio 20 d., tai yra galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.

Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo valią valdyti nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savo, nėra byloje duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Utenos filialo duomenų matyti, kad šis pastatas bei daiktinės teisės į jį nėra registruotos (1-13 b.l.)

LR CK 4.68 str. nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 str. nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Kaip jau minėta, nėra duomenų apie pastato – sandėlio, kuriuo naudojasi pareiškėjas, priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532 str., 533 str. nustatyta tvarka iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pagal LR CK 4.68 str. daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjo veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjas slaptai valdė pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėjas daiktą valdo ir juo naudojasi nuo 2001 m. birželio 20 d. (CK 4.68 str., 4.71 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui perduoto daikto valdymas, perdavus jam teise naudotis ir valdyti pastato dalį nuo 2001 metų, būtų nutrūkęs.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra pastatą – statybinių medžiagų sandėlį pareiškėjas L. K. pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsiasi nuo 2001 metų, daikto nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėjas daiktą valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (LR CPK 533 str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - statybinių medžiagų sandėlį, esantį Jotaučių kaime, Utenos rajone, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudmasis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - statybinių medžiagų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.