- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-881-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Sigita Vainauskienė (pran.), Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- E. G.
- Kategorijos
Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-891/2010
2.4.6.3.4., 2.4.7.
2010 m. rugsėjo 7 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Ryšardo Skirtuno, Alvyros Onos Kvaraciejūtės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui adv. Adolfui Remeikiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-02, apie 10.00 val. - 10.20 val., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo 3 aukšto laiptinės, metalo kirpimo žirklėmis, perkirpęs dviračio užrakto troselį, slaptai pagrobė dviratį „Panther“, 1200 Lt vertės, su vaikiška kėdute, 249 Lt vertės, priklausančius nukentėjusiajai E. B.. Tokiu būdu pagrobė nukentėjusiosios E. B. 1449 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistais apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino ir labai gailisi, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Apelianto teigimu, šios aplinkybės švelnina jo padėtį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto gynėjas prašė skundą patenkinti.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. G. bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistajam E. G. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog E. G. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – nors pakankamai jauno, tačiau jau teistas 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais taip pat buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Svarbu ir tai, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus 2 mėnesiams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo E. G. nepateisino, nepasitaisė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, akivaizdu, kad nuteistasis E. G. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuos nusikaltimus E. G. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, LR BK 27 straipsnio prasme ji laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (LR BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat, kad nėra jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurio trukmė nesiekia LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o atvirkščiai yra už jį aiškiai žemesnė.
Nuteistajam E. G. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo, atkreipiant dėmesį į tai, kad visos skunde minėtos aplinkybės, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos.
Nuteistojo skundo argumentai, susiję, kaip kad teigia apeliantas, su jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip žalos nepadarymas, jam pretenzijų neturėjimas, nėra pagrindas švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri, kaip jau buvo minėta, ir taip yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai žala nepadaryta ne dėl nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių, o jį sulaikius su pagrobtais daiktais, kurie ir buvo nukentėjusiajai sugrąžinti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.