Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi ir parodė, kad automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2025 m. liepos pradžioje, tikslios datos neprisimena, taigi automobilis priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo. 2025 m. liepos 20 d. jis dienos metu vartojo alkoholį – degtinę, o vakare apie 23 val., gal kiek vėliau, jam reikėjo nuvažiuoti pas draugą. Būdamas neblaivus jis atsisėdo į savo automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti. Važiuodamas kažkokia gatve, jis prieš sankryžą pasuko į kairę ir nesuvaldė savo automobilio, todėl atsitrenkė į prie šaligatvio stovėjusi automobilį Mitsubishi, valstybinio numerio neprisimena. Važiavo kažkur apie 60 km/h, todėl smūgis buvo stiprus. Po įvykio, jo automobilio priekis visas sudaužytas, o automobilio Mitsubishi galinė dalis irgi yra smarkiai apgadinta. Po smūgio jis paskambino 112 numeriu ir pasakė, kad įvažiavo į kitą automobilį. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis paaiškino, kaip viskas įvyko. Policijos pareigūnams jis prisipažino, kad vartojo alkoholį ir jie patikrino jo blaivumą. Atsimena, kad pirmu pūtimu jis pripūtė virš 2 promilių, o antru pūtimu mažiau. Supranta, kokios pasekmės galėjo būti, džiaugiasi, kad nepartrenkė kokio žmogaus. Nepateisina tokio savo elgesio, jam yra gėda. Pergyvena, kad taip viskas įvyko. Jis sutinka su bausme, kokia jam bus paskirta. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu oficialiai niekur nedirba, bet dirba neoficialiai, be to turi santaupų, galės baudą sumokėti (el. b. 1 t., b. l. 131–137).

Be M. V. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: 2025 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 46–48, 49–65); neblaivumo nustatymo aktu (el. b. 1 t., b. l. 77); 2025 m. liepos 21 d. tarnybiniais pranešimais (el. b. 1 t., b. l. 80, 81); AB „Regitra“ duomenimis (el. b. 1 t., b. l. 91); VšĮ „Emprekis“ pažyma (el. b. 1 t., b. l. 92); 2025 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolais (el. b. 1 t., b. l. 172–174, 200) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. V. 2025 m. liepos 20 d. apie 23.49 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio matuokliu („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0358 (patikros sertifikatas Nr. 2359822)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo leisti baudą sumokėti per vienerių metų laikotarpį (el. b. 1 t., b. l. 161–164, 165–171).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). M. V. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. 1 t., b. l. 175–178), paskutinių trejų metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 183–196). „Sodros“ duomenimis, jis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 179–180), iš kaltinamojo žodžių – dirba neoficialiai, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 199). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą leisti baudą sumokėti per ilgesnį terminą, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 10 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti M. V. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Seat Ibiza konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis), 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

M. V. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas ne itin žymiai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. M. V. vairavo automobilį sekmadienį, apie vidurnaktį, vasaros metu, Vilniaus mieste, kai tokiu metu eismas gali būti ne itin intensyvus, tačiau važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas draugą, pavažiavęs apie 2 km, prieš sankryžą pasuko į kairę, bet nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į prie šaligatvio stovėjusį automobilį, esantį (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad važiavo apie 60 km/h, todėl smūgis buvo stiprus. Taigi jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, kurio metu stipriai apgadino kitą transporto priemonę. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, dienos metu vartojo alkoholį – degtinę. Be to, kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės. Tai rodo jo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į M. V. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau nemažai kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi M. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 21 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

M. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Seat Ibiza, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. 1 t., b. l. 91). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, M. V. priklausantis automobilis Seat Ibiza konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 160 Eur (su PVM) (el. b. 1 t., b. l. 92), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vairuodamas atsitrenkė į gatvėje šaligatvį stovėjusį automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. M. V. policijos pareigūnų patikrinimo metu nustatytas vidutis neblaivumo laipsnis – 1,83 promilės.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 9 mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

V. Kiti klausimai

M. V. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 21 d. 0.40 val. iki 2025 m. liepos 21 d. 15.13 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 26–29, 33–35). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

M. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas (el. b.1 t., b. l. 142–145), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b.1 t., b. l. 150–153). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. liepos 21 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. V. priklausančiam automobiliui Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2026 m. sausio 21 d. (el. b. 1 t., b. l. 108–111). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. (M. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 21 d. 0.40 val. iki 2025 m. liepos 21 d. 15.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 44 MGL (2 200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų)).

Paskirti M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti M. V. priklausantį automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3175-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti iaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.