Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei S. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui, turto padalijimo, įpareigojimo grąžinti dovaną bei pagal atsakovės S. Z. priešieškinį ieškovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, AB bankas „Swedbank“, K. M., Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp jo ir atsakovės 2010 m. balandžio10 d. Plungės r. CMS sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. 2010 m. birželio 12 d., gyvenamą vietą kartu su atsakove S. Z. ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus D. Z. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanojimo sutartimi padovanotą nekilnojamąjį turtą: ½ dalį iš bendro 0,9092 ha ploto žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.; priteisti iš atsakovės 1448,10 Eur kompensaciją už perleistą turtą.

Nurodė, kad paskutiniu metu dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės situacijos šeimoje ieškovas iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio uždarbiavo Norvegijoje. Grįžęs iš užsienio, iš atsakovės sužinojo, kad ši susirado gyvenimo draugą, atsakovė išsikraustė iš šeimos nuomojamo būsto ir nebeslėpė, jog laiką leidžia su draugu. Ieškovo nuomone šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji, ieškovui išvykus į užsienį, buvo neištikima, susitikinėjo su kitais vyrais. Atsakovė palikdama šeimą dėl kito asmens, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl yra kalta dėl santuokos iširimo.

Ieškovas neprieštaravo, jog nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. 2010 m. birželio12 d., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, įsipareigojo kas mėnesį mokėti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį.

Gyvendami santuokoje bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Atsakovė, išeidama iš namų pasiėmė 725 Eur vertės televizorių “Samsung“, 30 Eur vertės lyginimo lentą, 60 eur vertės taurių rinkinį, 45 Eur vertės elektrinę keptuvę, taip pat savavališkai pasiėmė namuose buvusius 950 Eur šeimos santaupų. Dėl šio turto ieškovas kompensacijos neprašo. Atsakovė įgijo 100 bendros 2896,20 Eur (10 000 Lt) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Bendrovė buvo įkurta iš ieškovo lėšų, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ½ akcijų vertės, t.y. 1448,10 Eur kompensaciją. 2014 m. vasario 28 d. ieškovas padovanojo atsakovei ½ dalį iš bendro 0,9092 ha ploto žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Kadangi atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, ieškovas reikalauja, jog atsakovei dovanotas turtas nutraukiant santuoką būtų grąžintas ieškovui. Ieškovo vardu pagal 2013 m. sausio 10 d. sutartį buvo paimta 1737,72 Eur vartojamoji paskola iš AB banko „Swedbank“, sutuoktiniai taip pat yra skolingi 2896,20 Eur K. M., šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl abu sutuoktinai laikytini solidariais skolininkais pagal minėtas prievoles. Antstolio V. Drungilo kontoroje yra vykdomoji byla dėl piniginių lėšų išieškojimo iš ieškovo Klaipėdos teritorinei muitinei, šią prievolę ieškovas įsipareigoja vykdyti asmeniškai.

Atsakovės nuomone nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo turėtų būti priteista periodinėmis išmokomis kas mėnesį ne mažiau kaip 170 Eur iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Remiasi teismų praktikoje pripažįstamu vaikams teiktinu išlaikymo dydžiu kas mėnesį, atitinkančiu 1 minimalios mėnesinės algos dydį. Išlaikymo lėšos bus skiriamos nepilnamečio vaiko ugdymui, aprangai, maitinimui, sveikatai palaikyti ir kitoms būtiniausioms prekėms bei paslaugoms įsigyti. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovei kartu negyvenant su ieškovu nuo 2014 m. spalio 12 d. iki priešieškinio pateikimo dienos, ieškovui neskiriant lėšų vaikui išlaikyti, susidarė 850 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 170 Eur kas mėnesį.

Atsakovė pateikė turto balansą, pagal kurį į dalintiną turtą neturėtų būti įtrauktas 12 vnt 60 Eur vertės taurių rinkinys, priklausantis atsakovės mamai, bei 950 Eur šeimos santaupų, kurių atsakovė neėmė, nes šių pinigų nebuvo. Dalintino turto vertė 800 Eur, šis turtas priteistinas atsakovei. Kadangi ieškovas neprieštarauja, jog šis turtas (televizorius, lyginimo lenta ir elektrinė keptuvė) būtų priteistas atsakovei, atsakovė su tuo sutinka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta santuokos metu, bendrovės akcijos perleistos nenutraukus santuokos, todėl ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti 1448,10 Eur kompensacijos. Tačiau ieškovas 2014 m. rugpjūčio mėnesį už 23 0000 Lt realizavo santuokos metu įgytą automobilį, lėšos panaudotos asmeninių, ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, išmokėdamas 330,60 Eur kompensaciją. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovas įpareigotinas išmokėti 1882,50 Eur kompensaciją.

Atsakovė pažymėjo, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą grąžinti dovanotą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog gyvenamasis namas buvo statomas šalių santuokinėmis lėšomis. Ieškovo mama B. Z. yra tik teorinė statytoja, kuriai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nei ji pati, nei jos sutuoktinis A. Z. praktiškai lėšų gyvenamojo namo statybai neskyrė ir tokių leistinų įrodinėjimo priemonių ieškovas negali pateikti. Tai, kad ieškovas 2014 m. vasario 28 d. dovanojo atsakovei ½ dalį žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu yra suprantama ir dėsninga, nes tokiu būdu realizuotas socialinis teisingumas. Atsakovė turėtų formaliai teisinę galimybę ginčyti sudarytus sandorius, įrodinėti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau tokiu atveju rezultatas būtų tas pats. Pateiktame ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. fiksuojama apie 207 000 Lt pajamų ir išlaidų, o atsakovės atsiskaitomoje sąskaitoje per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. fiksuojama per 15 000 Lt pajamų ir išlaidų. Šie dokumentai įrodo, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų vykdyti statybos darbus. Ieškovui neigiant šias aplinkybes, būtų teisinis ir faktinis pagrindas reikšti ieškinius visiems asmenims, kuriems neva ieškovas per savo sąskaitą grąžino sumas kaip skolas, apie kurias atsakovei iš viso nebuvo žinoma.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, dėl atsakovės priešieškinio palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas skolingas valstybės biudžetui 2988,97 Eur (201 Eur ATPK baudos, 2787,97 Eur vykdomieji dokumentai pagal užsienio valstybių institucijų pateiktus prašymus). Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, tačiau siekiant apginti viešąjį interesą, palikti ieškovui santuokoje įgyto turto dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Šalių santuoka įregistruota 2010 m. balandžio 10 d. Plungės r. savivaldybės administracijos CMS.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji, ieškovui išvykus į užsienį, buvo neištikima, pradėjo susitikinėti su kitu vyru, susiradusi naują gyvenimo draugą, išsikraustė iš šeimos nuomojamo būsto, neslepia, kad laiką leidžia su sugyventiniu. Kaip kaltės įrodymą pateikė susirašinėjimą socialiniame tinklapyje facebook, rėmėsi liudytojų D. R. ir A. Z. parodymais.

Tai, kad atsakovė neva buvo neištikima, ieškovas įrodinėja tik subjektyviomis prielaidomis. Ieškovo teigimu atsakovės neištikimybę patvirtina faktas, jog atsakovė melagingai nurodė tikrąsias aplinkybes, susijusias su jos išvykimu 2014-09-17 į Klaipėdą, nes ieškovas, nepasitikėdamas ja ir slapta ją sekdamas, rado šeimos automobilį, tačiau atsakovės įstaigoje, kurioje pasak atsakovės pastaroji privalėjo būti, nebuvo, kas galimai patvirtina, kad atsakovė tuo metu laiką leido su jos nauju pažįstamu. Teismo vertinimu tai nėra įrodymas neištikimybės faktui patvirtinti (CPK 185 str.). Atsakovė neištikimybės faktą neigia, tai, kad ieškovui nebuvo žinomos visos aplinkybės su atsakovės vizitu į Klaipėdą, faktas, kad ieškovas slapta sekė atsakovę, patvirtina, kad tarp šalių tuo metu nebebuvo pasitikėjimo vienas kitu, tačiau neįrodo atsakovės neištikimybės fakto. Net ir nustačius faktą, kad atsakovė bendravo su kitu asmeniu, tai savaime nereiškia neištikimybės fakto. Atsakovės neištikimybės fakto nepatvirtino ir ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai: ieškovo sesuo D. R. ir tėvas A. Z.

Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo socialiniame tinklalapyje nėra galimybės nustatyti, kada įvyko bendravimas tinklalapyje (fiksuoti tik 2014 metai). Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad asmuo, įvardinęs save kaip S., pripažino, jog susipažino su A. , tačiau pateiktuose atsakymuose nėra jokių užuominų apie artimą draugystę, atsakovei neigiant kaltę dėl santuokos iširimo, šie ieškovo pateikti įrodymai nelaikytini pakankamais atsakovės neištikimybei patvirtinti. Iš susirašinėjimų turinio galima daryti išvadą, kad šalių, bendravusių tinklalapyje, santykiai ir iki tol jau buvo pašliję, tinklalapyje save įvardinusi S. nurodė, jog nebeketina tęsti bendro gyvenimo po „visų nesąmonių, kurios buvo“ (t.1, l. 32). Ieškovas teigia, jog šis susirašinėjimas pateiktas iš jo asmeninės paskyros, todėl tikėtina, kad susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovės.

Kitais leistinais įrodymais ieškovas atsakovės neištikimybės fakto neįrodė, ieškovo nurodytų faktų atsakovė nepripažįsta, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė pažeidė santuokinę neištikimybę.

Atsakovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovo kaltę grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis aplinkybėmis, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, t.y. kad sutuoktinis vartojo atsakovės atžvilgiu smurtą ir buvo nuteistas, kad vartojo smurtą jos artimų giminaičių atžvilgiu. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Atsakovės nurodytą faktą dėl smurto pavartojimo patvirtina pateiktas 2014 m. spalio 30 d. Plungės r. apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2014 m. spalio 12 d. smogė delnu vieną kartą savo sutuoktinei S. Z. į veidą, šiai nugriuvus ant žemės, spyrė jai vieną kartą, pataikydamas į įvairias kūno vietas, vieną kartą smogė kumščiu į nugarą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Fakto, kad ieškovas panaudojo 2014 m. spalio 14 d. fizinį smurtą prieš atsakovę, ieškovas neginčija, tačiau ieškovo nuomone smurtas prieš sutuoktinę pavartotas jau po faktinio santuokos iširimo, nes sutuoktiniai nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. gyveno atskirai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, preziumuojant, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės dėl to, kad jis smurtavo, turi būti įvertinamas ir faktas, kada ir dėl kokių priežasčių santuoka faktiškai iširo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Sutuoktiniai skirtingai nurodo datą, nuo kada faktiškai santuokos iširo: ieškovo teigimu šalys gyvena atskirai nuo 2014 m. rugsėjo 14 d., atsakovės teigimu – nuo 2014 m. spalio 14d., tačiau teismo vertinimu data, nuo kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, esminės reikšmės neturi, nes abu pripažįsta, jog faktiškai šeima yra iširusi. Vertinant šeimos iširimo priežastis, pastebėtina, kad ne tik konfliktas tarp sutuoktinių, įvykęs 2014 m. spalio 14 d., lėmė šeimos iširimą. Šalių paaiškinimais, liudytojo A. S. parodymais apie tai, kad sutuoktiniams gyvenant kartu užsienyje (Norvegijoje), sutuoktiniai dažnai pykosi, dukra (atsakovė) būdavo sutrikusi, išgyvendavo dėl nesutarimų su ieškovu, iš dalies ir liudytojų A. Z., D. R. parodymais apie tai, kad šeimoje kildavo nesutarimų dėl finansinių dalykų, dėl tarpusavio pasitikėjimo, nustatyta, kad sutuoktinių santykiai paskutinius metus nebuvo geri. Kad šeimoje kilo įvairių nesutarimų dar iki 2014 m. spalio 14 d., nurodė ir pats ieškovas bei atsakovė, tai galima spręsti iš šalių susirašinėjimo socialiniame tinklalapyje, kuriame atsakovė pripažino pažintį su kitu vyru ir nurodė, jog nebeketinanti tęsti bendro gyvenimo. Sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos santykiai negali būti vertinami atsietai nuo abipusio pasitikėjimo tvarkant bendro ūkio reikalus, sprendžiant dėl didesnės vertės turto pirkimo ar pardavimo (CK 3.27 str. 1 d.). CK 3.35 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių teises ir pareigas namų ūkyje. Tai, kad sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, kad tarp jų nebebuvo pasitikėjimo ir abipusio susitarimo, patvirtina nustatytos aplinkybės dėl atsakovės sudaryto sandorio, perleidžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas be ieškovo žinios, aplinkybės, susijusios su ieškovo automobilio perleidimu 2014 m. rugpjūčio mėnesį, faktas, jog ieškovas slapta sekė atsakovę. Be to, iš 2014 m. spalio 30 d. Plungės r. apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nustatytų aplinkybių matyti, kad smurtą ieškovo atžvilgiu vartojo ir atsakovė, pirma sudavusi delnu ieškovui į veidą (nukentėjusiosios S. Z. parodymai). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2014 m.. spalio 14 d. įvykęs konfliktas tarp sutuoktinių galutinai nulėmė atsakovės apsisprendimą gyventi atskirai, tačiau šis konfliktas nebuvo pagrindinė šeimos iširimo priežastimi, lėmusia šeimos iširimą.

Teismo vertinimu sutuoktinių nepagarba vienas kitam, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, konfliktai lėmė netinkamą abiejų sutuoktinių pareigų nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, vykdymą, dėl ko teismas konstatuoja, jog šeimos iširimą lėmė tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys.

Atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo siejo su ieškovo veiksmais, vartojant smurtą jos artimų šeimos narių (tėvo A. S.) atžvilgiu. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš jį ieškovas yra vartojęs smurtą liudytojui dirbant Norvegijoje. Ieškovas smurto vartojimo prieš liudytoją faktą neigia, kitokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo nurodytą smurto faktą, byloje nepateikta, liudytojas yra atsakovės tėvas, suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko teismas vertina liudytojo parodymus, nepakankamais smurto prieš atsakovės šeimos narius patvirtinimui.

Faktas, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytų ekonominių nusikaltimų santuokos metu, teismo vertinimu nepatvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas įtakojo šeimos iširimą.

Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda jau ilgą laiką, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, dėl ko santuokos išsaugoti galimybės nėra, faktiškai šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė (LRCK 3.69 str. 1 d.).

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Šalių nepilnamečio sūnaus D. Z., gimusio 2010 m. birželio 12 d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove. Atsakovė šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, juo tinkamai rūpinasi, ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nėra, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus (LR CK 3.169 str.).

Nustačius sūnaus gyvenamą vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

Ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui siūlo skirti periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, kai atsakovės prašoma išlaikymo suma yra 170 Eur.

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro gaunama 214,34 Eur nedarbo išmoka. Ieškovas gauna pajamas iš individualios veiklos, kurių dydis nėra nustatytas.

Atsakovė, prašydama vaiko išlaikymui priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 170 Eur Lt kas mėnesį, įrodymų apie turimas išlaidas vaiko išlaikymui nepateikė, išlaikymui reikalingų lėšų dydžio neįrodinėjo, remdamasi teismų praktikoje pripažįstamu išlaikymo dydžiu, t.y. 1 minimalia mėnesine alga.

Nors atsakovės nurodytas kriterijus yra tik orientacinis, pagal kurį priteistinas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas įpareigotinas teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą. Šalių nepilnametis sūnus yra priešmokyklinio amžiaus, reikalingos lėšos įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui, tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas. Ieškovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, atsakovė rūpinasi vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu, jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, užtikrina vaiko teisę į būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Įvertinus šias aplinkybes, ir šiuo metu nustatytą minimalaus atlyginimo dydį, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, atsakovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 850 Eur sūnaus D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2015 m. kovo 9 d. Atsakovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, laikė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga suma kas mėnesį po 350 Eur, kurios pusę privalėtų mokėti ieškovas.

Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas, remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes: vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovo teigimu nurodytu laikotarpiu jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, sumokėdamas 2014 m. spalio mėnesį už darželį, pirkdamas rūbus, vaistus bei perduodamas atsakovei 120 Lt grynaisiais.

Atsakovė nesutinka, jos ieškovas išlaikymą nurodytu laiku teikė, tačiau iš jos pateikto ieškinio teismui civilinėje byloje Nr. 2-317- 225/2015 matyti, kad šioje byloje atsakovė išlaikymą prašė priteisti tik nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kas netiesiogiai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo vaikui teikimo iki 2014 m. gruodžio 1 d. Įvertinus ieškovo paaiškinimus, atsakovės nurodytas aplinkybes procesiniame dokumente, teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 9 d.

Atsakovė, teikdama priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti neįrodinėjo. Vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažįstamą nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri minimu laikotarpiu pagal 2014-09-24 Vyriausybės nutarimą Nr.972 buvo nustatyta 1035 Lt arba 300 Eur. Tokiu būdu nustatytina vaiko išlaikymui reikalinga suma sudarytų 494 Eur (150x3+150:31x9). Ieškovas rašytinių įrodymų apie teiktą išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 9 d. nepateikė, minimu laikotarpiu vertėsi individualia veikla, pajamas gavo, galimybę teikti išlaikymą turėjo, atsakovei nurodant, jog išlaikymas šiuo laikotarpiu nebuvo teikiamas, iš ieškovo išieškotinas 494 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. netenkintinas (CPK 178 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nurodė turintys tokį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: 725 Eur vertės televizorių „Samsung“, 30 Eur vertės lyginimo lentą, 45 Eur vertės elektrinę keptuvę, 60 Eur vertės taurių rinkinį, 950 Eur šeimos santaupų.

Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Šalių nurodytas kilnojamas turtas įgytas gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau į dalintino turto balansą neįtrauktinas 60 Eur vertės taurių rinkinys, kuris pagal atsakovės paaiškinimą yra atsakovės mamos, ieškovui su tokiomis aplinkybėmis sutinkant.

Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė pasisavino namuose buvusias santaupas, t.y. 950 Eur, atsakovė tokių lėšų buvimą ir pasisavinimą, neigė, dėl ko į dalintino turto balansą šeimos santaupos neįtrauktinos, tokiu būdu dalintino vertė turto sudaro 800 Eur.

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bendra kilnojamojo turto vertė 800 Eur, ieškovas sutinka, jog šis turtas būtų priteistas atsakovei, nekelia reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl minėtas turtas priteistinas atsakovei (LR CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d.).

Gyvenant santuokoje atsakovė įgijo 100 bendros 2896,20 Eur vertės UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendrovės akcijos laikytinos bendrąją jungtine nuosavybe. Nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. kovo 2 d. prikimo-pardavimo sutartimis (t.2, l. 137-138, 139-140) pardavė atitinkamai 60 vnt ir 40 vnt akcijų, kurių bendra vertė 2896,20 Eur. Tenkintinas ieškovo reikalavimas ir iš atsakovės priteistina ½ dalis piniginių lėšų, gautų perleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, t.y. 1448,10 Eur kompensacija (CK 3.98 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 12 d. realizavo šeimos automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gaudamas 23 000 Lt pajamų. Ieškovo teigimu lėšos, gautos pardavus automobilį, panaudotos įsiskolinimui už būsto nuomą Norvegijoje sumokėti. Tačiau iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad įsiskolinimas už būstą susidarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolinių įsipareigojimų nevykdymo (t.3, l. 4-6), todėl teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad likviduojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą, lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Kitų įrodymų apie šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti ieškovas nepateikė, ieškovo teigimu faktiškai santykiai nutrūko 2014 m. rugsėjo 14 d., todėl, nesant duomenų apie ženklios piniginės sumos panaudojimą iki sutuoktinių faktinio šeimos iširimo šeimos poreikių tenkinimui, tenkintinas atsakovės reikalavimas ir ieškovo priteistina ½ dalis lėšų, gautų pardavus automobilį, t.y. 3 330,60 Eur (CK 3.98 str. 3 d.).

Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš ieškovo priteistina atsakovei 1882,50 Eur kompensacija.

Dėl dovanotos nekilnojamojo turto dalies grąžinimo

Ieškovas prašo grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei 2014 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi padovanotą nekilnojamąjį turtą: ½ dalį iš bendro 0,9092 ha ploto žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., remdamasis CK 3.70 straipsnio 3 ir 4 dalimis.

Atsakovės nuomone nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą grąžinti dovanotą nekilnojamąjį turtą, kadangi faktiškai gyvenamasis namas buvo statomas šalių santuokinėmis lėšomis. Ieškovui 2014 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi padovanojus atsakovei ½ dalį žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu buvo realizuotas socialinis teisingumas.

Sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl dovanoto nekilnojamo turto dalies grąžinimo, būtina atsižvelgti į dovanojimo sutarties prigimtį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pagal 2014 m. vasario 18 d. iš tėvų įgijo nuosavybės teisę į 0,9092 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., (t. 2, l. 14-19), kurių po ½ 2014 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovei S. Z. (t. 1, l. 21-27).

Esančiais byloje rašytiniais įrodymais įrodyta, kad iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos buvo apmokėta 2012-01-08 UAB „Pabaltijo namai“ 2400 Lt už projektą (t. 2, l. 43), 2013-07-19 UAB „Prefabeta“ už perdangą 7773,35 Lt (t.2, l.55) , 2013-07-19 UAB „Bauena“ už blokelius 2128 Lt ( t. 2, l. 56), o iš atsakovės sąskaitos už blokelius 2013-09-24 UAB „Baunen“ pervesta 4000 Lt (t.2, l. 83). Viso apmokėta 16 301,35 Lt už statybines medžiagas ir projektą iš sutuoktinių lėšų. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad buvo apmokėta už mamos vardu statomo gyvenamojo namo projektą ir statybines medžiagas gyvenamajam namui.

Iš pateiktų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų matyti, kad iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos laikotarpyje nuo 2013-01-06 iki 2013-08-01 į ieškovo motinos B. Z. sąskaitą buvo pervesta kaip „skolos grąžinimas“ 9 000 Lt (2013-01-16 1000 Lt, 2013-06-03 – 4000 Lt, 2013-08-01 – 2000 Lt ir 2000 Lt, iš atsakovės – 15 000 Lt laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2013-05-23 (2013-06-07 – 4000 Lt, 2013-06-08 – 4000 Lt, 2013-06-10 – 2000 Lt, 2013-06-22 -4000 Lt, 2013-06-23 1000 Lt), viso ieškovo motinai B. Z. pervesta 24 000 Lt. Nenustatyta, kad sutuoktiniai turėjo kokių nors skolinių įsipareigojimų ieškovo tėvams, to negalėjo patvirtinti ir liudytoju apklaustas ieškovo tėvas A. Z., dėl ko tikėtina atsakovės paaiškinimu, kad šios lėšos buvo skirtos šalių gyvenamojo namo statybai.

Be to, atsakovės paaiškinimais, liudyt. A. S. parodymais nustatyta, kad prie gyvenamojo namo dirbo G. P., V. P., kuriems už darbą apmokėta ieškovo lėšomis iš ieškovo asmeninės sąskaitos (pagal ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašą 2012-07-21 2000 Lt ir 2000 Lt).

Pateikti įrodymai apie tai, kad sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) lėšomis buvo apmokėta už gyvenamojo namo projektą, statybines medžiagas, už darbą prie gyvenamo namo statybos, o grynaisiais pinigais padaryti pavedimai 25 000 Lt sumai į ieškovo motinos sąskaitą, tikėtinai pagrindžia atsakovės paaiškinimą, kad šios lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo, pagal dokumentus priklausiusio ieškovo motinai B. Z., statybai.

Iš 2014 m. vasario 18 d. dovanojimo sutarties matyti, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė dovanojimo sutarties sudarymo momentu buvo 12 800 Lt. Iš šalių lėšų vien už statybines medžiagas sumokėta 13 900 Lt, kas leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo statybos buvo finansuojamos šalių (ieškovo ir atsakovės) lėšomis. Byloje pateiktas 2012-07-27 statybos leidimas, kuriuo leista statyti vieno buto gyvenamąjį namą, išduotas B. Z., 2013-10-01 sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl statybinės priežiūros vykdymo su UAB „Pakera“ su B. Z., tačiau nėra jokių įrodymų apie tai, kad ji ar jos sutuoktinis skyrė lėšų gyvenamojo namo statybai. Nors liudytojas A. Z. parodė, kad už kai kuriuos darbus jis mokėjo savo šeimos lėšomis, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių liudytojo teiginius, nebuvo pateikta. Ieškovo ir atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose fiksuoti pinginių lėšų srautai, gaunamos pajamos patvirtina, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų vykdyti statybos darbus. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog gyvenamasis namas buvo statomas ieškovo bei atsakovės lėšomis, kad faktinis statytojas buvo ne B. Z., bet ieškovas ir atsakovė.

Pagal LR CK 3.88 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė. Remiantis šia nuostata, nekilnojamasis turtas (atsakovei dovanotas nekilnojamasis turtas) įgytas, panaudojant šeimos lėšas, taip pat pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise reikalauti grąžinti kitam sutuoktiniui dovanotą nekilnojamąjį daiktą, esant tam tikrų aplinkybių visetui, tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovei dovanojimo sutartimi buvo perleistas ne asmeninės nuosavybės teise ieškovo turėtas turtas, bet dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti dovaną, šis ieškovo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 str., CPK 382 str. 1 d. 5 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo sekančias prievoles:

2013 m. sausio 10 d. ieškovui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 13-001722-GV kreditą suteikė AB bankas „Swedbank“;

atsakovė su AB bankas „Swedbank“ yra sudariusi kreditinės kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas su tuo pačiu banku sudarė kreditinės kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 11-000104-RK;

2014 m. vasario 18 d. ieškovas iš K. M. pasiskolino 10 000 Lt;

ieškovas yra skolingas 3474,54 Eur Muitinės departamentui pagal Klaipėdos teritorinės muitinės priimtus sprendimus;

ieškovas skolingas valstybės biudžetui 2988,97 Eur (201 Eur ATPK baudos, 2787,97 Eur vykdomieji dokumentai pagal užsienio valstybių institucijų pateiktus prašymus);

atsakovė 2014 m. balandžio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu;

atsakovė yra nubausta administracine tvarka, paskirta 2604 Eur bauda 2015 m. balandžio 17 d. Klaipėdos r. apylinkės teismo nutarimu (administracinė byla Nr. A2.1-69-903/2015).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prievolės, susijusios išimtinai su ieškovo ar atsakovės asmeniu, t.y. sankcijos už įstatymų draudžiamų veikų atlikimą, mokestinės prievolės yra asmeninės, todėl ieškovo prievolės Muitinės departamentui, valstybei bei atsakovės prievolė valstybei pripažintinos asmeninėmis.

Šalių asmeninėmis prievolėmis pripažintinos ir prievolės, kylančios pagal kortelės su kredito limitu sutartis, su AB banku „Swedbank“, kurių šalys nenurodė.

Ieškovas prašo pripažinti solidariomis prievolėmis, kylančiomis pagal 2013 m. sausio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 13-001722-GV su AB bankas „Swedbank“ ir pagal 2014 m. vasario 18 d. paskolos raštelį su K. M..

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovė turi solidarią prievolę su ieškovu grąžinti trečiajam asmeniui K. M. pagal pastarojo ir ieškovo sudarytą paskolos raštelį. Ieškovo teigimu, tretysis asmuo atsakovės prašymu pervedė 10 000 Lt į A. B. sąskaitą, apmokėdamas už langus, skirtus gyvenamajam namui. Kaip įrodymą pateikė mokėjimo dokumentą (t. 2, l. 125). Šiame mokėjimo dokumente nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, jokių sutarčių, sudarytų dėl langų gaminimo su A. B. ieškovas nepateikė, dėl ko negalima teigti, kad šis mokėjimas, atliktas K. M. į A. B. sąskaitą, įrodo, K. M. paskolos suteikimą ieškovo ir atsakovės šeimai. Skolos raštelyje (t.1, l. 45) nurodyta, kad paskola suteikta ieškovui S. Z. prašymu, tačiau skolaraštyje pasirašė tik K. M. ir ieškovas. Atsakovė neigia žinojusi apie tokios paskolos suteikimą, vertinant pateiktus ieškovo įrodymus, šalių paaiškinimus dėl šios paskolos suteikimo, negalima teigti, kad ieškovo gautos lėšos iš trečiojo asmens K. M. buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra jokio pagrindo prievolę trečiajam asmeniui K. M. pripažintini solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, ši prievolė laikytina asmenine ieškovo prievole.

Ieškovas 2013 m. sausio 10 d. yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su AB bankas „Swedbank“. Kreditorius neprieštarauja, kad pagal šią sutartį visus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad apie šios sutarties sudarymą buvo informuota atsakovė, kad ji tokiam sandoriui pritarė, ieškovas leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog skolindamasis pinigus tarėsi su atsakove, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, todėl kreditoriniai įsipareigojimai AB bankui „Swedbank“ laikytini asmenine ieškovo prievole (CK 3.109 str. 3 d.)..

Atsakovės prievolė pagal 2014 m. balandžio 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį su Bigbank taip pat pripažintina asmenine atsakovės prievole.

Ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus galutinį sprendimą dėl šalių reikalavimų ir išsprendus ginčą iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK str. 93 str. 2 d.).

Ieškovo reikalavimai tenkinami dalyje dėl kompensacijos priteisimo, santuokos nutraukimo, tai sudarytų 40% tenkintų reikalavimų. Ieškovas už teisines paslaugas sumokėjo 550 Eur, iš atsakovės priteistina 220 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 43 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Iš atsakovės 6 reikalavimų tenkinami 3 pilnai, 2 iš dalies, 1 atmetamas, tai sudarytų 72% patenkintų reikalavimų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 157,50 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės reikalavimai, susiję su turto padalijimu ir kompensacijos priteisimu tenkinami, iš ieškovo priteistina 126,75 Eur žyminio mokesčio bei 1080 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98.). Įskaičius šalių mokėtinas sumas vienas kitam, atsakovei priteistina iš ieškovo 943,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nuo dalies žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista. Ši dalis turi būti išieškota iš ieškovo (CPK 96 str.), iš ieškovo priteistinas 57 Eur žyminis mokestis (170x12x3?x75?+494x3?x75?).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2010 m. balandžio 10 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 30, tarp L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Nustatyti D. Z., gim. 2010 m. birželio 12 d., gyvenamą vietą kartu su mama S. Z..

Priteisti iš L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. Z., gim. 2010 m. birželio 12 d., periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus pilnametystės nuo 2015 m. kovo 10 d.

Paskirti S. Z. sūnui D. Z., gim. 2010 m. birželio 12 d., išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš L. Z. 494 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 9 d.

Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir S. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti 725 Eur vertės televizorių „Samsung“, 30 Eur vertės lyginimo lentą, 45 Eur vertės elektrinę keptuvę.

Pripažinti L. Z. asmeninėmis prievolėmis: prievolę AB bankui „Swedbank“ pagal 2013-01-10 vartojimo kredito sutartį ir kreditinės kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 11-000104-RK; prievolę K. M. pagal 2014 m. vasario 18 d. skolos raštelį; prievolę dėl 3474,54 Eur Muitinės departamentui pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. gruodžio 1 d., 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. vasario 24 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. gruodžio 16 d. priimtus sprendimus bei prievolę dėl 2988,97 Eur įsiskolinimo valstybės biudžetui (201 Eur ATPK baudos, 2787,97 Eur vykdomieji dokumentai pagal užsienio valstybių institucijų pateiktus prašymus).

Pripažinti asmeninėmis S. Z. prievolėmis: prievolę AB bankui „Swedbank“ pagal kreditinės kortelės su kredito limitu sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); prievolę pagal 2014 m. balandžio 1 d. vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu ir prievolę dėl įsiskolinimo (administracinės baudos) pagal 2015 m. balandžio 17 d. Klaipėdos r. apylinkės teismo nutarimą.

Priteisti iš L. Z. 1 882,50 Eur kompensaciją S. Z..

Priteisti iš L. Z. 883,75 Eur bylinėjimosi išlaidų S. Z. ir 57 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-19 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą perleisti S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.

Laikiną išlaikymą pagal 2015 m. balandžio 3 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartį iš L. Z. D. Z. nutraukti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.