Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-330-601/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-13
Bylos Nr.
2A-330-601/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Raimondas Buzelis, Galina Blaževič
Pareiškėjas
J. K., J. J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-330-601/2008Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; 128.2; 128.19; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Drąsutis StralkusKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Galinos Blaževič, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjai J. K. , J. J. Š., jų atstovei D. K. , suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Linai Tilvikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-08261-52/2007 pagal pareiškėjų J. K. ir J. J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. K. ir J. J. Š. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . bei atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, kad 1991-12-18 J. U. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos vyrui A. U. priklausantį turtą -1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . Analogiškus prašymus 1991-12-18 pateikė ir A. U. sūnus P. A. U. bei dukra J. J. Š.. 1993-05-24 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nusprendė siūlyti atkurti minėtiems asmenims nuosavybės teises kiekvienam į 1/3 dalį A. U. priklausiusio nekilnojamojo turto, suteikiant natūrą ne didesnį kaip 0,25 ha žemės sklypą individualiai statybai. 2000-06-30 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu J. U. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,25 ha dydžio A. U. iki sovietinės nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto dalį, išmokant jai 15 360 Lt dydžio piniginę kompensaciją. 2002-07-18 P. A. U. mirė, o po jo mirties, visą mirusiojo turėtą turtą bei turtines teises paveldėjo pareiškėja J. K. . Nei J. J. Š., nei P. A. U. įpėdinei J. K. nuosavybės teisės į A. U. priklausiusį nekilnojamąjį turtą atkurtos nebuvo. Iš byloje esančio 1946-08-21 A. U. prašymo Kauno apskrities statybų komisijai matyti, kad jis 1946 m. valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . (b. l. 8, 13), minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad valdomą žemės sklypą jis buvo įsigijęs pirkimo aktu (b. l. 8, 13). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 1992-02-24 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. U-35 (b. l. 11). 1999-06-16 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime Nr. T-27.80-U nurodyta, kad 1942-05-27 visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu buvo užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) ., gyveno A. U. su žmona J., sūnumi A. bei dukra J. (b. l. 12). Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1966-03-29, 1966-08-31, 1972-06-21, 1974-01-16 sprendimai taip pat liudija, kad minėtu laikotarpiu valstybės reikmėms iš A. U. buvo paimta didelė dalis jo valdomo žemės sklypo (b. l. 17-22). Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1950-06-28 išvadoje nurodyta, kad A. U. 1 ha dydžio žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) . 1939 m. pirko iš K. M. ir jis jam priklausė nuosavybės teisėmis (b. l. 31-32). Teismas sprendė, kad minėti rašytiniai įrodymai liudija apie 1 ha dydžio žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) . valdymo tęstinumą bei leidžia daryti išvadą, kad jis nuosavybės teise iki sovietinės nacionalizacijos priklausė A. U. . Aplinkybę, kad A. U. nuosavybės teisėmis iki sovietinės nacionalizacijos valdė minėtą žemės sklypą, 2007-06-21 teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. S. bei P. U. . Taip pat teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog ginčo žemės sklype, buvusiame (duomenys neskelbtini) . stovėjo A. U. priklausiąs gyvenamasis namas bei kiti statiniai (b. l. 31-34). Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1950-06-28 išvadoje nurodyta, kad A. U. minėtą žemės sklypą įsigijo 1939 m. ir jis jam priklausė nuosavybės teisėmis, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę (b. l. 31-34). Atsižvelgiant į anksčiau minėtus rašytinius įrodymus bei liudytojų duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog A. U. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . Suinteresuotam asmeniui byloje nepateikus svarių įrodymų, leidžiančių abejoti minėtos išvados teisingumu, teismas, pareiškėjų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkintino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjos nurodė, jog iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų (pažymos, sutikimo išmokėti kompensaciją, ir kt.) darė išvadą, kad nuosavybės teisių į išlikusį A. U. nekilnojamąjį turtą atkūrimo byloje pakanka dokumentų patvirtinančių, kad jis nuosavybės teisėmis iki sovietinės nacionalizacijos valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, kad nuosavybės teises patvirtinančių duomenų nepakanka, pareiškėjos sužinojo tik gavusios 2006-04-07 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 1-1012. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų neveikimas nenustatytas. Priešingai, teismas laikė, kad pareiškėjos nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios buvo aktyvios ir siekė susigrąžinti žemę, tačiau, kaip matyti iš nuosavybės teisių į išlikusį A. U. nekilnojamąjį turtą atkūrimo bylos duomenų, tinkamai ir laiku realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą, sutrukdė užsitęsusi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, senyvas amžius ir teisingos informacijos stoka. Todėl šias priežastis teismas pripažino svarbiomis termino, nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, praleidimo priežastimis (CPK 576 str. - 578 str.).

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti 2007-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-08261-52/2007 ir priimti naują sprendimą - netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo. Motyvuose nurodo:

1) teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjoms terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nes priežastys kaip senas amžius, nežinojimas yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinė byla Nr. A15-708/2006). Aplinkybė, jog pretendentams nebus atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha buvo žinoma jau 1993 m., taip pat Kauno apskrities viršininko administracijai 2000-06-30 priėmus sprendimą Nr. 2665 bei 2000-06-30 įsakymą Nr. 02-01-5156, kuriais buvo atkurtos J. U. nuosavybės teisės išmokant kompensaciją pinigais ir nurodžius, kad jai priklauso atkurti 1/3 dalis iš 0,75 ha žemės. Byloje nėra duomenų, kad nuo 1993 m. ar nuo 2000 m iki įstatymu numatytų terminų pabaigos pareiškėjos buvo aktyvios ir siekė nustatyti, kad A. U. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1 ha žemės bei, kad joms tai buvo trukdoma padaryti;

2) teismas priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. U. 1 ha žemės sklypą įsigijo iš K. M. , liudytojai taip pat nepatvirtino šios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.2. p.). Ar pakanka įrodymų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, teismas turėjo spręsti išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 862/2000). Teismas nustatydamas juridinį faktą rėmėsi tik dokumentais, nurodančiais žemės sklypo naudojimą ir statinių statymą po 1940 m. bei liudytojų parodymais. Byloje nėra pateikta nė vieno nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, nurodyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 p.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos J. K. ir J. J. Š. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) pareiškėjos buvo klaidinamos prieštaringų žemėtvarkos specialistų veiksmų (iš pradžių pažymose buvo siūloma atkurti nuosavybės teises, buvo priimti Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kompensacijos išmokėjimo, vėliau 2006 m. buvo nuspręsta stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, dar vėliau 2007 m. pareiškėjos buvo informuotos, kad jos įrašytos sąraše piliečių, kuriems turi būti perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ir pasiūlyta apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisęs į žemę), taigi iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų bei specialistų žodinių patvirtinimų pareiškėjos pagrįstai darė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų pakanka. Tik gavusios Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-04-07 raštą ir praėjus įstatymų nustatytam terminui, pareiškėjos sužinojo, kad jų pateikti dokumentai neįrodo žemės valdymo nuosavybės teisės. Pareiškėjos veikė pagal Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus teikiamą informaciją bei atliekamus veiksmus. Užsitęsusi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra taip pat priklausė ne nuo pareiškėjų valios, o nuo žemėtvarkos specialistų veiksmų. Neaišku kaip 1993-03-22 buvo galima susipažinti su suinteresuoto asmens nurodytomis 1993-05-24 pažymomis, taip pat pažymėtina, kad pagal minėtas pažymas, teismas nustatė, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nusprendė siūlyti asmenims atkurti nuosavybės teises;

2) suinteresuoto asmens nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarime konstatuota, kad jeigu pareiškėjas turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žemės valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas. Archyvų pateikti dokumentai patvirtino žemės sklypo nuosavybės teise įgijimo pagrindą, sandorio šalis, o suinteresuotas asmuo nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie tai paneigtų. Taip pat nebuvo kitų pareiškėjų, kurie pretenduotų atkurti nuosavybės teises į tą patį žemės sklypą. Apskrities viršininko administracija turėjo apsispręsti ar pareiškėjų pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir ar jų pakanka. Suinteresuotas asmuo nurodydamas, kad juridinis faktas galėjo būti nustatytas tik tuo atveju jei būtų pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, taip pat reikalaudamas pateikti žemės įgijimo sandorį patvirtinančius rašytinius įrodymus, paneigia ne tik imperatyvias sąlygas, kurioms esant gali būti nustatomas juridinis faktas, bet ir pačią jūrinio fakto nustatymo instituto esmę, pagal kurią, jeigu pareiškėjos būtų turėję tiesioginius prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančius įrodymus, joms nereikėtu kreiptis į teismą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o pareiškėjos ir jų atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjai J. J. Š., P. A. U. (teisių perėmėja J. K. ) ir J. U. prašymus atstatyti nuosavybės teises į tėvo (J. U. į vyro) A. U. žemę (10 000 kv. m.), Kauno miesto valdybai pateikė 1991 m. gruodžio 18 d. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams buvo pradėtas nustatant, kad J. J. Š., P. A. U. ir J. U. bus atkurta kiekvienam į 1/3 dalį 0,75 ha (t. y. 0,25 ha) dydžio žemės sklypą. 2000 m. birželio 30 d. J. U. Kauno apskrities sprendimu Nr. 2665 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės. 2001 m. lapkričio 18 d. J. U. mirus, jos vardu atkurtas nuosavybės teise perėmė sūnus R. A. U. , o šiam mirus (2002-07-19) visas teises kaip įpėdinė perėmė jo dukra J. K. . Į likusią pareiškėjų prašomą dalį (0,80 ha) nuosavybės teisės nėra atkurtos, o 2006 m. balandžio 7 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 1-1012(1.10) pranešta, kad pateikti dokumentai neįrodo, kad A. U. iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 1 ha žemės sklypą Vilniaus g. 107, Kaune (b. l. 15). 2007 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos rašte Nr. S1-2984(1.10) jau pareiškėjoms pranešama, kad jos įrašytos į sąrašą piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai pagal prašymų padavimo datą ir prašoma apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teises į žemę (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 447 str. 1 p. numatyta, kad pareiškime turi būti nurodoma kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o CPK 448 str. 1 d. numatyta, kad tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas <...>. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) ., t. y. dėl tokio paties žemės sklypo kaip ir pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises. Tačiau byloje nustatyta, kad į 0,20 ha, iš šio 1 ha žemės sklypo, jau yra atkurtos nuosavybės teisės J. U. , todėl pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog buvo valdoma nuosavybės teisėmis 1 ha negali būti laikomas tinkamai suformuluotu ir tenkintinas tokioje apimtyje. Negali būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės valdymo nuosavybės teise, jeigu į tą žemę jau yra atkurtos nuosavybės teisės, nes tikslas, kuriam reikia nustatyti juridinį faktą, yra pasiektas be teismo. Be to iš Kauno apskrities viršininko administracijos

atstovės paaiškinimų nėra galimybės nustatyti (atstovė negalėjo paaiškinti), kodėl buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimas tik į 0,75 ha žemės, o ne į 1 ha (neaišku, kodėl išimta 0,25 ha parduotos žemės Č. T. dalis), neaišku, ar Kauno apskrities viršininko administracija pripažįsta esant pakankamai archyvinių dokumentų atkurti nuosavybės teises į 0,75 ha žemės (pagal tuos pačius dokumentus atkurta į 0,20 ha), kodėl pareiškėjams yra pateiktos prieštaraujančios pažymos apie grąžintiną jiems žemę (vienur nurodoma, kad nebus grąžinta (b. l. 15), kitur, kad įrašytos į sąrašą, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės (b. l. 16)), pažymoje, kur nurodoma, kad pareiškėjos įrašytos į sąrašus, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, nenurodyta į kokio dydžio žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neišsiaiškinus šių aplinkybių nėra galimybės tinkamai įvertinti tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens kilusio ginčo esmę ir apimtį. Savo paaiškinimuose suinteresuoto asmens atstovė teigia, kad pagal pareikštą reikalavimą (1 ha žemės) pareiškimą reikia atmesti, tačiau, jeigu būtų reikalavimas į 0,75 ha žemės gal ir sutiktų. Taigi tik tiksliai išsiaiškinus į kokį žemės plotą, iš nurodomo 1 ha, yra atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams, kokiam žemės plotui yra pakankamai pateikta archyvinių dokumentų, kuriam nėra pakankamai, galima bus vertinti kokioje apimtyje (jeigu pareiškėjos nepatikslins reikalavimo) pareiškimas gali būti svarstomas ir kokioje apimtyje tenkintinas ar atmestinas. Aiškinantis nurodytas aplinkybes, tikslinga būtų apklausti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją R. S. (dėl skirtingų pažymų davimo, archyvinių dokumentų pakankamumo ir pan.), papildomai apklausti E. M. (ruošusia pažymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo), išsiaiškinant, kodėl buvo išimta iš ruošiamo grąžinti 1 ha žemės sklypo 0,25 ha žemės sklypas. Reikalavimas – atnaujinti dokumentų prie prašymo atkurti nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą, gali būti svarstomas tik tinkamai nustačius pirmojo reikalavimo (dėl juridinio fakto) apimtį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Galina BlaževičRaimondas Buzelis