Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinamas tuo, kad 2015-12-27 apie 22.35 val. R. L. nepilnametė dukra G. L., g. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi viešoje vietoje pasirodė neblaivi. 2015-12-27 apie 22.50 val. nepilnametė G. L. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą adresu Mėnulio g. 11, kur matėsi, kad nepilnametė galimai yra neblaivi, t.y. nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl atvykus tėvui R. L. buvo pasiūlyta jo akivaizdoje nustatyti dukros girtumą alkoholio matuoklio pagalba, tačiau jis nesutiko, kad dukros blaivumas būtų patikrintas. Šiuo atveju R. L. kaip tėvas naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, siekdamas išvengti minėtai dukrai administracinės atsakomybės už nepilnamečio girto pasirodymą viešoje.

R. L. teisme parodė, kad jam paskambino dukra ir pranešė, jog yra sulaikyta policijos pareigūnų dėl to, kad lauke buvo be palto. Jis gyvena netoliese, todėl greitai atvyko į komisariatą paimti dukros. Pareigūnai paklausė, ar dukra tikrinsis neblaivumą, ar ne. Jam nepaaiškino, ar reikalinga tai daryti. Jei atsisakoma tikrintis neblaivumą, pareigūnai pasakė tai rašyti. Norėdamas kuo greičiau užbaigti procedūrą jis apie tai parašė. Pripažįsta, kad dukra atsisakė pūsti į alkotesterį jo iniciatyva. Po to jis aiškinosi su dukra, kuri laukė koridoriuje, apie įvykį, ši neatrodė neblaivi.

R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., kur nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 str. 2 d. numatyta, kad draudžiama bet kokia fizinė ar psichinė prievarta vaikui. Vaikas neturi būti verčiamas duoti parodymus prieš save, tėvus, kitus šeimos narius, prisipažinti kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad pareikšto kaltinimo ribose nėra pagrindo pripažinti, jog R. L. kaip tėvas naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams. R. L. kaltinamas neteisėtų elgesiu siekiant išvengti dukrai administracinės atsakomybės už nepilnamečio girto pasirodymą viešoje. Teismas nustatė, kad R. L. procese dalyvavo kaip įtariamos pažeidimo padarymu nepilnametės G. L. įstatyminis atstovas, todėl turėjo teisę naudotis jai įstatymo garantuojamomis teisėmis. Atsisakymas tikrintis neblaivumą šioje situacijoje gali būti siejamas su atsisakymu teikti įrodymus prieš save, su teise į gynybą ir nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti pareiga kyla tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui. Dėl nesuprantamų priežasčių šiuo atveju policijos pareigūnai netinkamai vykdydami savo pareigas kažkodėl tiesiogiai bendravo su nepilnametės tėvu, t. y. atstovu pagal įstatymą, o ne šiam dalyvaujant su pačia įtariama pažeidimo padarymu G. L., kuri įvykio metu buvo sulaukusi administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 str. numatyto amžiaus (16 metų) ir šiuo požymiu atitiko atsakomybėn traukiamo subjekto sąvoką. Be to, šiuo atveju atsisakymas tikrintis neblaivumą nešalino pareigūnų galimybės ir pareigos įrodyti pažeidimą kitais būdais ir priemonėmis, o būtent pristatant galimą pažeidėją su atstovu į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur specialistų pagalba būtų patvirtintas arba paneigtas įtariamo asmens blaivumas. Šiuo atveju tiek pareigūnų elgesys skatinant tikrintis neblaivumą (nes versti nepilnametę teikti įrodymus prieš save įstatymas draudžia), tiek atstovo pagal įstatymą elgesys atsisakant tai daryti (taip nedraudžiamu būdu įgyvendinant įtariamo asmens teisę į gynybą) negali būti pripažįstamas veikimu priešingai vaiko interesams (kaip nurodoma pareikštame kaltinime), todėl nesant bent vieno iš privalomo inkriminuoto pažeidimo požymio nėra šio pažeidimo sudėties, ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Pažymėtina, kad situacija keistųsi nustačius atstovo pagal įstatymą pastangas siekiant paveikti savarankišką vaiko valią, kurios turiniu traukias atsakomybėn nepilnametis norėtų pripažinti pažeidimą, tačiau savo netinkamu atstovavimu tėvas verstų vaiką daryti pažeidimą, susijusį su teisėto pareigūnų nurodymo ar reikalavimo nevykdymu, nesusijusiu su asmens teisę gintis nuo įtarimo ar kaltinimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.