Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž., L. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų tėvas R. L. turėjo brolį L., kurio pavardė buvo L., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini).

R. L. ir L. L. tėvas V. (kai kuriuose dokumentuose V.), sutinkamai su Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažyma, turėjo pavardę L. (mirties liudijime vardas nurodytas V., pavardė – L.), todėl tėvas ištaisė savo pavardę iš “L.” į “L.”, o jo brolio L., nors gimusio iš tų pačių tėvų – V.ir O., archyvo pažymoje tėvų pavardė nurodyta “L.”, taip buvo įrašyta gimimo metrikų knygoje, ir L. buvo suteikta pavardė L..

L. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo.

L. L. gyveno (duomenys neskelbtini), tuometiniame Trakų rajone. Jis gyveno savo tėvų V. L. ir O. L. (pareiškėjų senelių per tėvo liniją) namuose. Po V. L. mirties (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą faktiškai valdė jo sutuoktinė O. L., o po jos mirties (duomenys neskelbtini), medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus faktiškai valdė sūnus L. L.. Gyvenamasis namas ir tvartas buvo 1943 m. statybos. Sodybai priklausė 15 arų namų valdos žemės sklypas. Apie tai liudija Vilniaus apskrities archyvo išduoti išrašai iš Vievio seniūnijos ūkinių knygų.

Po pareiškėjų tėvo brolio L. L. mirties pareiškėjos per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą, kaip tai numatė jo mirties dieną galiojusio Civilinio kodekso normos, į notarų biurą dėl dėdės palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Nors po L. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau dėdės palikimą, kurį sudarė aukščiau nurodytas nekilnojamojo turtas - gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), L. P. ir J. Ž. priėmė faktiniu valdymu.

Po L. L. mirties seserys susitarė, kad į dėdės namus įsikraustytų gyventi L. P. duktė R. P. su trimis vaikais, nes tuo metu ji išsiskyrė su savo draugu ir iš Kauno atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Kartu su dukters šeima L. L. name apsigyveno ir L. P. su jaunesne dukra E. P.. Po dėdės mirties L. P. ir J. Ž. padarė gyvenamojo namo remontą, vidaus pertvarką, iš dviejų kambarių padarė tris atskiras gyvenamąsias patalpas, kad galėtų gyventi dvi šeimos; iš kiemo šulinio įvedė vandentiekį ir kanalizaciją, įrengė tualetą. Šiuos darbus padėjo atlikti R. P. draugas P. B. (mirė 2014 m.). Namas buvo kūrenamas malkomis, todėl pareiškėjos namo apšildymui pirko malkas. Pareiškėjos dėdės namu rūpinosi kaip savo turtu. J. Ž. sutiko, kad dėdės name apsigyventų sesuo L. P. su dukters R. P. šeima, tokiu būdu namas buvo prižiūrimas ir tvarkomas. Name buvo elektra, už kurią mokėjo name gyvenanti R. P.. R. P. su vaikais ir L. P. name gyveno apie 20 metų po dėdės L. L. mirties. Namas yra 1943 m. statybos, ilgainiui jam vėl reikėjo remonto, o kadangi pareiškėjos neturėjo tam lėšų, išvyko gyventi kitur. L. P. grįžo gyventi į savo tėvų namus tame pat (duomenys neskelbtini). Negyvenamas namas pradėjo nykti. Šiuo metu namas yra negyvenamas.

Namų valdos žemės sklypas nebuvo apmatuotas ir įregistruotas L. L. vardu, bet jam prie namo buvo skirta 15 arų žemė. Sodyboje buvo naudojamas daržas, pareiškėjos jame augino daržoves, bulves, šienavo žolę.

L. L. name buvo įvesta elektra, už ją mokėjo namo šeimininkas, o po jo mirties už elektrą mokėjo pareiškėjos. Atsiskaitymo knygelė už 1998-1999 metus neišsaugota.

Pareiškėjų aktyvūs veiksmai po L. L. mirties, tvarkant gyvenamąjį namą, jame apsigyvenant ir jį prižiūrint, sodinant daržą, rodo, kad po dėdės L. L. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė L. P. ir J. Ž., penktos eilės įstatyminės įpėdinės, kadangi pirmos-ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių nėra.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsilipime nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgiant į tai, prašė sprendimą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Analogiškai buvo numatyta ir 1964 m. Civiliniame kodekse, 587 str., galiojusiame L. L. mirties dieną 1998-07-27.

Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – pažymos apie pareiškėjų deklaruotą gyvenamąją vietą; gimimo ir santuokos liudijimai; R. L. ir A. L. mirties liudijimai; L. L. gimimo ir mirties liudijimai; Archyvo pažymos; Gyventojų registro pažymos apie L. L. šeimos sudėtį; Notaro liudijimas; Vilniaus apskrities archyvo lydraštis ir išrašai iš Vievio seniūnijos ūkinių knygų; VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; Testamentų registro išrašas – patvirtina, jog palikėjas L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas nevedęs. Duomenų apie palikėjo vaikus VĮ Registrų centras neturi. Pareiškėjos L. P. ir J. Ž. yra palikėjo L. L. dukterėčios, t. y., penktos eilės įpėdinės pagal įstatymą. L. L. testamentų nesudarė. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po L. L. mirties 1998-07-27, palikimą aktyviais veiksmais priėmė jo giminaitės. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjos pradėjo rūpintis turtu kaip savo, t. y., apsigyveno name, jį remontavo, naudojosi žemės sklypu, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos savo teises ir teisėtus interesus po palikėjo mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad jos po dėdės mirties priėmė ir valdė jo palikimą, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjos negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo dėdės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė L. L. palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.