- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-829-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00587-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko, atliekančio policijos komisariato viršininko funkcijas, Gintauto Pocevičiaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubaustas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 25 d., 7.43 val., Palangoje, Sodų–Medvalakio g., vairavo transporto priemonę „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 prom. neblaivumo laipsnis. Tuo R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutarimu R. P. pripažino padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas paskyrė dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas, atliekantis policijos komisariato viršininko funkcijas (toliau Institucija), prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą ir R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti nuobaudą neperžengiant numatytos sankcijos ribų. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas R. P. paskyrė per švelnią nuobaudą, nes jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. R. P. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus kėlė didelį pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad pats pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau Institucijos apeliaciniame skunde keliamas R. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai pažeidėjui taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.
Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio ATPK straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje, atnaujintose administracinėse bylose, ne kartą konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad visuma padarytą pažeidimą bei pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nuobaudą švelninti. Nors R. P. padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, tačiau jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,413 promilės (pritaikius paklaidą), kuris labai mažai teviršijo teisės normos numatytą minimumą, jo veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant R. P. asmenybės charakteristiką pažymėtina, kad, nors R. P. anksčiau administracine tvarka yra baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o už analogiškus pažeidimus nebaustas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad už KET pažeidimą R. P. paskutinį kartą buvo baustas 2007 metais. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir jis už analogiškus pažeidimus anksčiau nėra baustas, konstatuotina, jog jis nėra piktybiškai ir sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjantis vairuotojas. Be to, iš su transporto priemonės vairavimu susijusios darbo veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, todėl šios teisės netekimas neigiamai atsilieptų jo turtinei padėčiai. Jokių neigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl paminėtų aplinkybių visuma, priešingai, negu teigiama Institucijos skunde, yra pakankama konstatuoti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam vienerių metų laikotarpiui būtų aiškiai neteisinga ir neadekvati pažeidimui nuobauda. Todėl yra motyvuota ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti R. P. paskyrus ir mažesnę nuobaudą, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. paskiriant minimalią piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trijų mėnesių laikotarpiui.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas, skirdamas R. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ straipsnį motyvavo, nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti Institucijos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Kadangi Institucija apeliaciniame skunde vis dar vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, apygardos teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. kompetencija spręsti bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo iš administracinių teismų buvo perduota bendrosios kompetencijos teismams ir visą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pradėjo reglamentuoti vienintelis teisės aktas – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (išimtis – bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų teisena). Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nebegalioja.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko, atliekančio policijos komisariato viršininko funkcijas, Gintauto Pocevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.