- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1-928-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-02532-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- V. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Artūras Survila, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., Lietuvoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis 2019-12-18 apie 11.01 val. Vilniuje, savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Šešuolių gatve pirma eismo juosta link Viršuliškių, privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš kurią sustojo ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis, sustabdęs vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją, jis (kaltinamasis) vėl pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, ir užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, partrenkė jam iš kairės pėsčiųjų perėja ėjusią J. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Apklaustas kaltinamuoju V. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-12-18 apie 11.00 val. savo automobiliu Ford Galaxy, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šešuolių gatvės pirma eismo juosta (iš viso jo kryptimi buvo dvi eismo juostos) nuo Justiniškių gatvės link Viršuliškių gatvės pusės. Priartėjus prie Šešuolių-Viršuliškių g. sankryžos, kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jam iš kairės pusės antroje juostoje stovėjo mikroautobusas, todėl jis taip pat prieš perėją sustojo. Mikroautobusas jam užstojo pėsčiųjų perėjos matomumą, todėl jis nematė, kad perėja jam iš kairės pusės einančių pėsčiųjų, todėl mikroautobusui pradėjus važiuoti, jis taip pat pajudėjo ir užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo. Staiga prie pat savo automobilio kairiojo šono pamatė pėsčiąją ir ją partrenkė kairiuoju priekiniu kampu, ji atsitrenkė į veidrodėlį, veidu atsitrenkė į statramstį ir nukrito. Jis sustojo, priėjo prie nukritusios pėsčiosios, šiai bėgo kraujas iš nosies. Priėjęs kito automobilio vairuotojas pasakė, jog geriau sužalotos moters nejudinti ir jie tik pakėlė jai galvą nuo asfalto. Buvo iškviesta policijai, greitoji pagalba. Pėsčiojo buvo išgabenta į ligoninę. Dėl įvykio labai gailisi. Jis bendrauja su nukentėjusiąja, ketina su ja susitaikyti.
Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus tik papildo.
Apklausta nukentėjusiąja J. G. parodė, kad 2019-12-18 apie 11 val. Šešuolių-Viršuliškių g. sankryžoje ji ketino nereguliuojama pėsčiųjų perėja pereiti į kitą Šešuolių gatvės pusę. Ji sustojo ant kairiojo Šešuolių gatvės šaligatvio, žiūrint nuo Justiniškių link Viršuliškių g. pusės, apsidairė. Jai iš kairės, t.y. iš Viršuliškių g. pusės, jokios transporto priemonės nevažiavo, todėl ji nužengė nuo šaligatvio ir normaliu tempu pėsčiųjų perėja sėkmingai praėjo Šešuolių gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Viršuliškių gatvės pusės. Tada užžengė ant saugumo salelės ir ją praėjusi sustojo ties Šešuolių gatvės eismo puse, skirta važiuoti link Viršuliškių gatvės. Jai iš dešinės pusės - Šešuolių gatvės antroje eismo juostoje sustojo mikroautobusas jos praleisti, todėl ji nužengė nuo saugumo salelės ir vėl normaliu tempu ėjo per Šešuolių gatvę ir sėkmingai praėjo antrą eismo juostą, tačiau kai įžengė į pirmą eismo juostą, staiga pamatė prie pat savęs iš dešinės pusės automobilį ir tuo pat metu pajuto smūgį į dešinį šoną. Nuo smūgio ji krito veidu ant žemės, krisdama labai sutrenkė veidą, buvo praradusi sąmonę. Atgavusi sąmonę ji tebegulėjo veidu į žemyn. Kažkas ją parvertė ant šono, jai iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, ją išgabeno į ligoninę. Ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kai jau buvo praėjusi beveik visą važiuojamą dalį, iki šaligatvio jai buvo likę 2-3 žingsniai. (b.l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus ekspertė J.Majauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi pateiktus medicininius dokumentus davė išvadą, kad J. G. nustatyta odos nubrozdinimai nosies ir smakro srityje, minkštųjų audinių patinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos veide, nosikaulių skeveldrinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 14).
Eismo įvykio situacija užfiksuota įvykio vietos plane. (b.l. 8) Aptarti faktiniai bylos duomenys yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais. Šių duomenų pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Šis kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sietinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu bei kilusiomis pasekmėmis, tai yra nesunkiu kito eismo įvykio dalyvio sveikatos sutrikdymu. Tokia veika atitinka visus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.
Dėl bausmės
Kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų.
V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis neteistas, jis turi vienintelę administracinę nuobaudą (ji galioja), nusižengimas nėra šiurkštus.
V. L. dirba nuolatinį darbą, turi šeimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas skiria kaltinamajam bausmės rūšį – baudą.
Baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (t.y. teisės vairuoti motorines transporto priemones) teismas netaiko, nes, vertinant tai, kad V. L. dirba viaruotoju, tokia poveikio priemonė neproporcingai suvaržytų pastarojo galimybes tiek dirbti, tiek išlaikyti šeimą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pripažinti V. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 MGL dydžio baudą, tai yra 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) Eur.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtąją baudą sumažinti vienu trečdaliu – iki 20 MGL dydžio baudos, tai yra iki 1000 (vienas tūkstantis eurų) Eur baudos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.
V. L. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.