Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-653-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
1S-653-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00373-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
M. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-653-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00373-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 29 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 15 metų. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistasis iš pataisos namų perkeltas į atvirąją koloniją. Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. birželio 29 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio ir 2 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo paskirtas rekomendacijas, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį M. Ž. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis toliau jau gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

4. Skunde M. Ž. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje rodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis skatintas 30 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, tęsia darbinę veiklą, iš gaunamo atlyginimo dengia ieškinį, moka alimentus, mokėsi, įgijo keletą specialybių, išėjus iš pataisos namų turi galimybę dirbti, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodo, kad pataisos įstaigos pareigūnai pažymėjo, kad jo elgesys nuoseklus ir nukreiptas teigiama linkme, mąstymas taip pat kinta teigiama linkme, tai patvirtina, kad jo pataisos procesas vyksta sklandžiai, kad jis stengiasi siekti sėkmingos integracijos į visuomenę. Jis nesutinka su teismo išvada, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra nepakankama. Teismas nurodė, kad reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, į likusią bausmės dalį, ankstesnius teistumus. Nuteistasis nurodo, kad neatlikta bausmės dalis tikrai yra nedidelė, palyginus su atliktąja. Per bausmės atlikimą jis tik du kartus pažeidė vidaus tvarką, nuobaudos negalioja, o skatintas yra net 30 kartų, kas akivaizdžiai rodo jo teigiamą elgesį. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nors ir nurodė, kad vadovavosi BVK 157 straipsnio nuostatomis, tačiau iš tiesų nutarimas buvo išnagrinėtas formaliai, neišdėstytos konkrečios išvados, dėl ko buvo atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą. Jis nesutinka su teismo argumentais, jog jis turi atlikti visą teismo jam paskirtą bausmę, nes kitaip bus iškreipta bausmės paskirtis, pažeistas teisingumo principas. Toks motyvas leidžia teigti, kad teismui nei teisės aktų nuostatos, nei faktiniai duomenys bei išvados, kuriuos pateikė pataisos įstaigos specialistai, Komisijos narių vertinimas, kad nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir jis jau gali būti lygtinai paleistas, yra niekinės ir neturintys jokios įrodančios vertės. M. Ž. nesutinka su teismo teiginiu, kad jis atlygino per mažai žalos. Jis pataisos namuose dirba, tačiau turi du nepilnamečius vaikus, kuriems iš jo gaunamo atlyginimo išskaičiuojami alimentai, todėl dengti ieškinį jam trūksta lėšų. Nuteistasis prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, nes jis priimtas visapusiškai įvertinus jo asmenybę ir pataisos procesą, o teismo nutartis paremta formaliais argumentais, nenurodant nė vienos esminės aplinkybės, dėl ko atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. Ž. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y., redakcija, kuri galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 12 balų, kas reiškia, jog jis priklauso žemai rizikos grupei. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo M. Ž. elgesio pokyčiai – jis dirba, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, instinktyviai neįvertinant savo elgesio pasekmių. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 30 kartų, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ne tik šio klausimo sprendimo metu. Per visą bausmės atlikimo laiką M. Ž. vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus, už ką vieną kartą baustas drausmine nuobauda, dėl kito pažeidimo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, bet daug vėliau, pirmasis 2015 metais, antrasis – 2017 metais, kai bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 metų. Tiek iki pirmo, tiek iki antrojo vidaus tvarkos pažeidimų padarymo jis jau ne kartą buvo skatintas. Šios aplinkybės rodo, kad pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus patvirtina, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 42 960,66 Eur, išmokėta 942,94 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis taip pat savanoriškai yra atlyginęs 1 902,34 Eur, tačiau pastebėtina, jog ši savarankiška skolos padengimo dalis nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo nepakito. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nors ir dengia nusikaltimu padarytą žalą, tačiau pastangos sušvelninti savo nusikalstamo elgesio pasekmes nėra pakankamos.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. M. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos (tyčia nužudė kitą žmogų). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, bausmės atlikimo metu teigia ją pripažįstantis visiškai. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – treji metai ir 11 mėnesių ( bausmės pabaiga 2024 m. liepos 27 d.)

11. Nuteistasis kritiškai vertina teismo argumentą dėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimo, teigdamas, kad BVK 157 straipsnyje numatytą minimalią paskirtos bausmės dalį, kurią atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jis jau yra atlikęs. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir M. Ž. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kaip tai padarė ir apylinkės teismas, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Atsakant į skundo teiginį, jog teismas, nesivadovaudamas pataisos įstaigos specialistų išvadomis bei Komisijos narių vertinimu, kad nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir jis jau gali būti lygtinai paleistas, jas laikė niekinėmis ir neturinčiomis jokios įrodančios vertės, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas