Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir pagal BK 178 str. 4 d. – 30 (trisdešimčiai) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nužudė I. L. , tai yra, 2007-04-07, laikotarpiu tarp 1 ir 5 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su I. L. metu, sudavė pastarajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas dvi poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniųjų III-VI šonkaulių, kairiųjų II-V šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus skruostuose bei smakro kairėje pusėje, muštinę žaizdą su kraujosruva lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje bei du kartus dūrė peiliu į gaktą, dešinę šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam aklą durtinę-pjautinę gaktos kairės pusės žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei durtinį-pjautinį dešinės kirkšninės srities sužalojimą su dešiniosios šlaunies venos nupjovimu, kas komplikavosi į išorinį nukraujavimą (ūmią vidaus organų mažakraujystę) ir ūmų širdies-kvėpavimo veiklos sutrikdymą, nuo kurių I. L. mirė.

Be to, V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra, 2007-04-07, apie 7.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš ant stalo gulėjusios I. L. piniginės pagrobė šiam priklausiusius 200 litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. F. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais -liudytojų I. S. , V. B. parodymais, specialisto išvada (kad ant V. F. drabužių rastas kraujas, priklausantis I. L. ir I. S. ). Nuteistojo manymu, apkaltinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius jo kaltės. Tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, reikalaujantis visus neaiškumus traktuoti kaltinamojo naudai.

Byloje apklaustų liudytojų I. S. ir V. B. parodymai, apelianto nuomone, yra abejotini, nenuoseklūs ir prieštaringi.

Liudytoja I. S. parodė aplinkybes, kurios neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ji nurodė, kad neva V. F. liepęs jai pasakyti, esą nukentėjusįjį mirtinai sužalojo nepažįstamas šviesiaplaukis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja skirtingai aiškino momentą, kada nuteistasis davė tokius nurodymus. Pirmojoje apklausoje 2007-04-08 (iš karto po sulaikymo) ji nieko nepasakė apie šviesiaplaukį vyrą ar tariamą konfliktą per išgertuves, kurio metu V. F. trenkė jai į veidą ir kitas kūno vietas; aiškino, kad neprisimena ir nieko nežino, kas galėjo nužudyti I. L. . 2007-04-11 apklausos metu (kai buvo paleista) pakeitė savo parodymus ir teigė, kad V. F. prašė ją sakyti, jog įvykio vietoje buvo šviesiaplaukis vyras („Belij“) ir parodė apie nuteistojo pavydo sceną bei smurtą jos atžvilgiu dėl I. L. meilikavimo. Be to, nežinodama nukentėjusiojo nužudymo aplinkybių ir mirties priežasties, I. S. nurodė ir galimą nužudymo įrankį – virtuvinį peilį, kurį dar ir apibūdino - su šviesaus medžio rankena. 2007-04-26 akistatos tarp V. F. ir I. S. metu išaiškėjo nauja pastarosios versija - kad iš karto po įvykio V. F. , V. B. ir I. S. susitarė sakyti, jog įvykyje dalyvavo nepažįstamas vyras.

Liudytojas V. B. 2007-04-08 parodė, neva V. F. jam pasakęs, kad kartu su „Belij“ įtempė sužalotą I. L. į butą, tačiau nuteistasis teigia minėtam liudytojui nieko apie tai nepasakojęs. 2007-04-11 apklausos metu V. B. pakeitė parodymus ir aiškino nematęs ir nežinantis, ar nukentėjusiojo kūną nuteistasis į namus įtempė vienas. Tuo tarpu teisme 2008-01-23 V. B. aiškino, kad iš I. S. žodžių žino, jog pastarajai prabudus ryte, V. F. iš lauko tempė į vidų I. L. ir tai darė ne su I. S. . 2007-04-11 V. B. davė parodymus apie nuteistojo agresyvumą, keliamas muštynes, girtavimą (nors pats liudytojas yra apibūdinamas kaip agresyvus žmogus, praeityje įtartas dėl sunkaus kūno sužalojimo padarymo). 2008-01-23 V. B. šias aplinkybes parodė kitaip - jog neatsimena, kad V. F. būtų sulaikomas už muštynes ar vartojęs smurtą I. S. atžvilgiu.

Nuteistasis V. F. skunde teigia, kad I. S. jį kaltinančius parodymus davė iš keršto ir pavydo dėl jo nenoro tapti šios sugyventiniu ir artimo bendravimo su L. J. . Mano, kad pati I. S. nužudė I. L. ir, siekdama išvengti atsakomybės už tai, išgalvojo istoriją apie minėtą šviesiaplaukį. Be to, I. S. ir V. B. šioje byloje buvo sulaikyti, teismas sprendė jų suėmimo klausimą, todėl, vengdami atsakomybės, minėti liudytojai sąmoningai jį (V. F. ) apkalbėjo, patys sugalvoję versiją apie šviesų vyriškį, ją pateikė kaip sumanytą nuteistojo, tačiau apeliantas pažymi, kad dar pirmojoje apklausoje jis nurodė jokio šviesiaplaukio vyro nematęs, apie pastarąjį jam pasakė pati I. S. .

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir specialisto išvada Nr. G2233/07(01) dėl joje nurodytų I. S. sumušimų, kurie nuo suduotų smūgių negalėjo atsirasti. Po tokių smūgių ant jo (V. F. ) krumplių liktų žaizdos, kraujosruvos, tačiau to specialisto išvadoje nenustatyta. Nuteistasis teigia, kad I. S. kraujas ant jo švarkelio galėjo atsirasti, kai jie miegojo vienoje lovoje. Specialisto išvada Nr. M1233/07(01) nukentėjusiajam I. L. nustatyti sužalojimai veide, daugybiniai šonkaulių lūžiai, durtinės žaizdos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. F. asmeninio konflikto su I. L. metu sudavė pastarajam ne mažiau penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei du smūgius peiliu į gaktą ir šlaunį. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, nes toje pačioje specialisto išvadoje Nr. G2229/07(01) nurodyta, kad ant V. F. kūno išorinių sužalojimų nėra ir tai patvirtina, kad jis nenaudojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu ir nėra susijęs su pastarojo mirtimi. I. L. kraujas ant nuteistojo kelnių atsirado, kai nukentėjusįjį vilko į namus, kad šis nesušaltų, nes manė, kad pastarasis yra tik sužalotas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina jo nekaltumą, nes nelogiška būtų savo auką tempti atgal į namus.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad I. S. sužalojimai ant kūno ir rankos yra būdingi padarytiems smūgiuojant, o I. L. padaryti sužalojimai intymiose kūno vietose. Taigi, galima daryti prielaidą apie sužalojimo aplinkybes: I. S. galėjo nužudyti I. L. gindamasi nuo pasikėsinimo išžaginti, juo labiau, kad pasak V. B. (2007-04-11 apklausos protokolas), I. L. jam sakęs, jog I. S. „iš veido visai nieko, tačiau šiaip iš jos – nieko gero“. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių neįvertino ir į jas neatsižvelgė.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme netikrinta versija, ar nukentėjusysis galėjo mirti nuo kito asmens jam padarytų sumušimų. Name, kur įvyko nusikaltimas, dažnai lankėsi asocialūs asmenys, todėl tikėtina, kad jam (V. F. ) išėjus pirkti svaigalų, I. L. susibarė su nenustatytais asmenimis (asmeniu), kurie jį galimai ir sužalojo. Nukentėjusysis buvo rastas lauke, pusnuogis, šalia jo matėsi kraujo dėmė, tačiau iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kurioje vietoje jis iš tiesų buvo sužalotas.

Nuteistasis V. F. mano, kad bylos įrodymus teismas ištyrė nevisapusiškai, nepasisakė dėl įrodymų, galimai paneigiančių jo kaltę (įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojos L. J. , nuteistojo parodymai, specialisto išvados dėl I. S. kūno ir I. L. lavono apžiūrų).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip gynybinę versiją, motyvuodamas, jog jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko negali prisiminti įvykio aplinkybių. Liudytojai I. S. ir V. B. taip pat vartojo alkoholį, buvo apsvaigę, tačiau nuosprendyje jų parodymais remiamasi. Šiuo atveju teismas buvo neobjektyvus ir nevienodai vertino byloje surinktus įrodymus – rėmėsi tik kaltinimui palankiais įrodymais. Be to, išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat yra prieštaringa, nes nenustačius tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko (nuosprendyje nurodytas laikas tarp 1 ir 5 val.), negalima spręsti apie žmogaus girtumą ir alkoholio įtaką jo elgesiui.

Nuteistasis V. F. pažymi, kad teismo išvada apie motyvą nužudyti (tariamas pavydas dėl I. L. priekabiavimo I. S. atžvilgiu) taip pat nepagrįsta, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jį (V. F. ) ir I. S. siejo artimi santykiai. Tikroji sugyventinė - L. J. – teisme paaiškino, kad yra jo draugė, o I. S. tik gyveno kartu su nuteistuoju, bet nebuvo jo sugyventinė.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pavogus I. L. priklausiusius 200 Lt, nes pinigų savininkas tuo metu buvo negyvas, todėl turtas (pinigai), kurį rado ir paėmė – buvo niekieno. Aplinkybę, kad piniginė galimai priklausė nukentėjusiajam, nurodė jis pats (V. F. ), niekas iš liudytojų to nepatvirtino. Be to, nėra aišku, ar būdamas gyvas, I. L. reikštų pretenzijas dėl šios vagystės.

Apeliantas V. F. mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl turėtų būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. F. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino V. F. kaltu tyčia nužudžius I. L. (BK 129 str. 1 d.) ir pagrobus nukentėjusiojo turtą – 200 Lt (BK 178 str. 4 d.).

Nustatyta, kad I. L. lavonas rastas 2007 m. balandžio 7 dieną 9 val. bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur gyveno nuteistasis V. F. su I. S. ir kur įvykio dieną buvo atėjęs nužudytasis. Visi trys gėrė alkoholį.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, visiškai patikimai ir neginčytinai patvirtina V. F. kaltę. Nors nuteistasis tai neigia, tačiau būtent jo parodymai neatitinka tikrovės, pateiktos versijos – paneigtos.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas tuoj pat po įvykio – 2007-04-07 d. V. F. parodė, kad būnant namuose pas sugyventinę I. S. , atėjus L. L. , visi gėrė alkoholį, po to pirmasis atsigulė miegoti I. L. . Kiek išgėrę ir jiedu su I. S. nuėjo miegoti, atsigulė kitoje patalpoje – virtuvėje. Pabudęs apie 2-3 val. nakties pažadino I. S. , pats išėjo į parduotuvę, tuomet lauke prie durų pamatė miegantį I. L. , kurį įtempė į butą. Palikęs gulėti virtuvėje ant grindų, pastebėjo kruvinas jo kelnes. Po to, palikęs miegančius I. L. ir I. S. , ėjo kur nutaręs – į parduotuvę. Kai grįžo išgėrė šiek tiek parsinešto vyno ir nuėjo miegoti. Pabudo apie 7-8 val.; I. S. gulėjo šalia, o I. L. – toje pat vietoje, kur paliktas. Kambaryje matėsi daug kraujo, kurio anksčiau nepastebėjo. Bandė I. L. pakelti, bet nepavykus nusprendė eiti paprašyti V. B. pagalbos. Prieš tai, pamatęs I. L. rankinę (žinodamas, kad tai jo), paėmė iš jos 200 Lt; juos vėliau, kai buvo sulaikytas, perdavė V. B. , kad šis nupirktų rūkalų. Eidamas pas V. B. , lauke, kur naktį matė I. L. , pastebėjo daug kraujo. Atėjus V. B. paaiškėjo, kad I. L. negyvas. Be to, V. F. paaiškino, esą ryte I. S. jam pasakiusi, kad naktį su I. L. buvo atėjęs kažkoks šviesus vyras; nieko daugiau apie tai ji nepasakojusi (2 t., b. l. 8-10).

Kitos apklausos metu – 2007-04-24 d. V. F. teigė, kad daug ko iš nakties įvykių nepamena. Skirtingai nurodė aplinkybes apie tai, kada pastebėjo kraują buto patalpose – parodė, jog naktį grįžęs iš parduotuvės pamatė kruviną patalynę, kurią buvo paklojęs miegoti I. L. , taip pat kraują kambaryje ant grindų. Paaiškino, jog nėra tikras ar naktį nevyko konfliktas (nes nepamena), todėl apie tai, kas vyko (bet ne dėl peilio) teiravosi I. S. (2 t., b. l. 12-15).

Papildomai apklaustas 2007-09-12 dieną dar kartą patvirtino, kad paimdamas I. L. priklausančius 200 Lt, suprato, jog pinigus vagia (2 t., b. l. 18). Tačiau 2007-10-31 dieną vykusios apklausos metu teigė, kad nežinojo kam priklauso pinigai (2 t., b. l. 22).

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis V. F. tvirtino, kad pamena visas įvykio aplinkybes. Vėl pakeitė parodymus ir aiškino, kad naktį I. L. gulintį lauke pamatė ne eidamas į parduotuvę, o grįždamas iš jos, tuomet ir įtempė jį į vidų (virtuvę, prie krosnelės). Teigė, kad jokio kraujo nematė, jį pastebėjo tik atsikėlęs ryte. Paimdamas iš rankinės 200 Lt nežinojęs kieno ši rankinė. Be to, nuteistasis paaiškino, kad jo santykiai su I. S. ir V. B. buvo geri.

Dėl prieštaravimų savo parodymuose V. F. iš esmės nieko konkretaus negalėjo paaiškinti nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka, kai buvo perskaityti anksčiau išdėstyti ikiteisminio tyrimo eigoje duoti parodymai. Be to, pažymėtina, jog apklausos vyko dalyvaujant gynėjui, vertėjui, nepažeidžiant kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų atliekant šiuos proceso veiksmus, kurių protokolų tikrumą V. F. patvirtino savo parašu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės apklausos metu dalyvavo tas pats gynėjas, kuris gynė nuteistojo interesus ir pirmosios instancijos teisme, todėl visiškai neįtikėtinas nuteistojo paaiškinimas teisiamajame posėdyje, esą jo gynėjas nedalyvavęs. Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad V. F. parodymai nepatikimi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltininkas nesako tiesos, kelia įvairias versijas. Jo parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie atitinka kitus bylos įrodymus.

Apkaltinamajame nuosprendyje pamatuotai pasiremta liudytojų I. S. ir V. B. parodymais. Šie asmenys neturėjo priežasčių apkalbėti V. F. , pastarasis ir pats nurodė, kad santykiai su jais buvo normalūs.

Liudytoja I. S. (mirusi 2007-06-05 d.), apklausiama 2007-04-11 d., detaliai parodė jai žinomas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 105-106). Paaiškino, kad 2007-04-07 d. naktį jai, V. F. ir I. L. bute (duomenys neskelbtini) geriant alkoholinius gėrimus, pastarajam pabandžius ją apkabinti, dėl to supykęs jos sugyventinis V. F. , du kartus smogė jai į veidą. Tuomet I. S. nuėjo miegoti. Kai apie 4-5 val. ją pažadino V. F. ir pasiteiravo, kodėl I. L. lauke, abu išėję iš buto prie įėjimo į jį pamatė į namo sieną, pusiau sėdomis atsirėmusį I. L. , kuris buvo be batų ir striukės. Abu su V. F. kvėpuojantį I. L. įtempė į butą ir paguldė ant grindų. Po to liudytoja vėl nuėjusi miegoti. Kai pabudo apie 7 val. – šalia jos gulėjo V. F. . Pastarasis pasakęs, kad neprisimena kas vyko naktį, taip pat neprisiminė, kad mušė ją, klausinėjo ar jis nesigriebė peilio, kodėl kambaryje tiek kraujo, be to, paprašė jos (jeigu kas klaustų) sakyti, kad naktį iš parduotuvės jis atėjo su šviesių plaukų vyru. I. S. pažadėjo taip padaryti. Tuo metu I. L. , kuris gulėjo (po to atsisėdo) ant grindų, buvo gyvas, teiravosi kur jo batai ir striukė. Kad jis mirtinai sužalotas – nesuprato, manė, jog krenta dėl to, kad girtas. V. F. išėjo pakviesti V. B. . Kai šiedu atėjo, I. L. jau nebekalbėjo, lūpos buvo pamėlusios, V. B. patikrinęs pulsą jo neapčiuopė – paaiškėjo, kad I. L. miręs. Be to, I. S. parodė, kad įvykio dieną ir naktį bute nebuvo kitų žmonių – tik ji, V. F. ir I. L. , apie ką ir nurodė ankstesnių apklausų metu. Liudytoja paaiškino, kad ryte ji pasigedo virtuvinio peilio – jis buvo ilgas, šviesaus medžio rankena. Ji pati I. L. nemušė ir peiliu nežalojo, Tas pačias aplinkybes I. S. patvirtino ir 2007.04.26 d. akistatos su V. F. metu (1 t., b. l. 108-109).

Iš bylos duomenų matyti, kad I. S. buvo sulaikyta 2007-04-07 d., paleista – sekančią dieną. Apklausiama 2007-04-08 d. po pranešimo apie įtarimą (ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas 2007-04-10 d. nutarimu), jog bendrininkaudama su V. F. ir V. B. nužudė I. L. , I. S. parodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes kaip ir vėlesnėse apklausose. Nors šios pirminės apklausos metu nieko nenurodė apie buvusį konfliktą, kai V. F. ją mušė, tačiau ir neneigė šio fakto; taip pat neminėjo apie nuteistojo prašymą sakyti tariamai buvus šviesiaplaukį vyriškį, vienok nurodė, kad jokio kito asmens, apart V. F. ir I. L. , bute nematė (1 t., b. l. 95-97).

Svarstant kardomosios priemonės klausimą 2007-04-08 d. vykusiame teismo posėdyje, I. S. paaiškino įvykio aplinkybes apie tai, kad nakties metu V. F. jai smogė, po to nuėjusi miegoti. Ryte V. F. ėmus teirautis ar jis nesigriebė peilio ir paaiškėjus, kad I. L. mirtinai sužalotas, ji pagalvojusi, kad pastarąjį nužudė V. F. , juo labiau, kad kitų žmonių nebuvo (1 t., b.l. 100-101).

Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, I. S. parodymai – nuoseklūs, ji visuomet tvirtino tas pačias aplinkybes, o tai, kad ne visos apklausos vienodai išsamios, visiškai nereiškia, jog šie parodymai skiriasi. Be to, V. F. kaltinančias reikšmingas aplinkybes liudytoja I. S. patvirtino ir po to, kai jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2007-04-11 d., 2007-04-26 d.), t. y. neturėdama intereso pati išvengti atsakomybės.

Apelianto teiginiai apie I. S. kerštavimą iš pavydo, dėl to, kad jis nėra jos sugyventinis, iš tiesų yra išgalvoti, tokių priežasčių nebuvo. Iš bylos duomenų aišku, kad V. F. apsigyveno I. S. bute, jo valia buvo apsispręsti palikti I. S. ar ne, tačiau jiedu tapo sugyventiniais. Apie tai nurodė ne tik I. S. , V. B. , bet ir pats nuteistasis, keletą kartų duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo eigoje ir vadindamas I. S. sugyventine (1 t., b. l. 108-109, 2 t., b. l. 8-10). Šios aplinkybės, o taip pat nuteistojo versija apie tariamo kerštavimo būdą paneigia V. F. ir jo buvusios žmonos L. J. paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių I. S. galėtų apkalbėti nuteistąjį. Kad ši liudytoja nesiekė melagingai apkaltinti savo sugyventinį V. F. , rodo ir tai, jog ji niekuomet netvirtino to, kuo pati nebuvo įsitikinusi, tai yra kad matė momentą, kai nuteistasis peiliu žalojo I. L. ; taip pat nesikreipė dėl jos pačios sumušimo. Pažymėtina, kad ne tik duodama parodymus, bet ir pasakodama kai kurias įvykio detales savo kaimynui V. B. , ši liudytoja pasakė tą patį.

Tai, kad liudytojos I. S. parodymai atitinka tikrovę, liudija ir V. B. parodymai apie jam žinomas aplinkybes. Jis paaiškino, kad I. S. jam papasakojo, jog 2007-04-06 ir 07 d. į butą, kur ji gyveno su V. F. , buvo atėjęs tik vienas asmuo – I. L. , jokio šviesaus vyriškio nebuvo, apie jį pasakė pats nuteistasis, norėdamas išsisukti. Paaiškėjus, kad I. L. miręs, V. F. ir jam minėjo neva buvus šviesų vaikiną. Liudytojas parodė, kad I. S. papasakojo ir apie naktį įvykusį konfliktą, kurio metu V. F. kilus pavydui, kad ją apkabino I. L. , smogė savo sugyventinei (I. S. ). Po įvykio pastarosios veide jis pastebėjo kraujosruvas. V. B. taip pat parodė, kad būdamas sulaikytas V. F. padavė jam 200 Lt.

Tas pačias aplinkybes, kai jas sužinojo, liudytojas V. B. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 128-129, 137-138). Tai, kad nurodė nematęs ir nežinantis, kas įtempė į butą I. L. – visiškai suprantama, nes iš tiesų šis liudytojas to nematė ir tegalėjo paaiškinti ką jam apie tai sakė pats V. F. , ir ką – I. S. . Liudytojo parodymai apie V. F. agresyvumą neprieštarauja teiginiams, kad jis nežino, ar šis buvo sulaikytas už muštynes, o I. S. sumušimo žymes matė būtent po šio įvykio. Taigi, iš V. B. parodymų turinio aišku, kad apeliacinio skundo teiginiai apie prieštaravimus juose – neturi jokio pagrindo. Kokių nors priežasčių apkalbėti nuteistąjį šis liudytojas taip pat neturi.

I. S. ir V. B. parodymais nustatyta, kad versiją apie tariamą šviesaus vyriškio atėjimą iškėlė pats kaltininkas – V. F. , ir ši versija melaginga. Juo labiau neįtikėtina, kad tariamasis asmuo būtų atėjęs į butą nežinant jo gyventojams; negana to, jiems abiem esant namuose nužudęs jų svečią, po to taip ir išėjęs niekam nematant ir nežinant. Be to, net ir pagal nuteistojo versiją I. S. nepasakiusi jokių aplinkybių, susijusių su šio vyro atėjimu ar jo asmenybe. V. F. paaiškinimas, esą I. S. teigimu ,,šviesus vyras“ atėjo su I. L. , prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (taip pat ir imant domėn apelianto parodymus), nes I. L. atėjo vienas, gėrė alkoholį su I. S. ir V. F. , buvo jų bute niekur neišeidamas (kol buvo mirtinai sužalotas, kai pati I. S. miegojo).

Iš išdėstytų I. S. parodymų aišku, kad I. L. buvo sužalotas bute, kuriame jokie kiti asmenys įvykio dieną ir naktį nebuvo atėję ir kad tai galėjo padaryti tik nuteistasis V. F. . Šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai – rašytiniai dokumentai, iš dalies – paties nuteistojo parodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 5-19) seka, kad I. L. lavonas be batų ir striukės, kurią jis tą dieną vilkėjo, rastas 2007 m. balandžio 7 dieną 9 val. bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje; kieme, prie įėjimo į šį butą ir jo patalpose – prieškambaryje, virtuvėje, kambariuose aptikta kraujo dėmių, rasti ir paimti peiliai, vienas iš jų – su kraujo pėdsakais. Kriminalistinių-biologinių tyrimų specialisto išvados patvirtina, kad ant peilio, paimto iš buto (duomenys neskelbtini), V. F. džinsų – rasti I. L. priklausantys kraujo pėdsakai, taip pat I. S. ir galimai nužudytojo kraujo rasta ant V. F. švarkelio (2 t., b. l. 123-128). Trasologinio tyrimo specialisto išvadose konstatuota: tikėtina, jog I. L. , kuris mirė nuo durtinio-pjautinio kirkšninės srities sužalojimo, buvo sužalotas minėtu peiliu, o nustatytas mirtį sukėlęs durtinis-pjautinis sužalojimas nebūdingas padarytam griūnant ar žalojant save, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusįjį žalojęs asmuo buvo priešpriešiais (2 t., b. l. 163-168). Iš teismo medicinos specialisto išvadų, pateiktų ištyrus I. L. lavoną, aišku, kad nukentėjusiajam du kartus smogta peiliu į kirkšnies sritį ir gaktą, tikėtina - šiuos sužalojimus padariusiam asmeniui esant priešpriešiais, minėtų sužalojimų padarymas nebūdingas atsirandantiems griūnant ar žalojant save. Be to, I. L. buvo mušamas į įvairias kūno vietas, padarant ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių kietais-bukais daiktais, kurių pasekoje padaryti nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (išvardinti išvadų 3.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 3.7 punktuose). Visi sužalojimai – vienodo senumo, jie galėjo būti padaryti prieš keletą valandų iki mirties. I. L. mirties priežastimi buvo durinis-pjautinis kirkšnies srities sužalojimas su dešiniosios šlaunies venos nupjovimu, tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste ir ūmiu širdies-kvėpavimo veiklos sutrikimu. Mirtis galėjo įvykti po tam tikro laiko tarpo (keletos valandų), per kurį nukentėjusysis, kol neprarado sąmonės, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Objektyvių požymių, kad po mirties lavono poza buvo pakeista – nėra. Drabužių pažeidimai iš esmės atitinka durtinių-pjautinių kūno sužalojimų lokalizaciją. Nužudytojo I. L. kraujyje rasta 1,92 promilių etilo alkoholio, kas atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 23-24). Teismo medicinos specialisto išvados taip pat patvirtina, kad įvykio laikotarpyje I. S. veido srityje buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai kietais-bukais daiktais, būdingi suduodant smūgius; odos nubrozdinimas dešinės rankos piršte – padarytas anksčiau, prieš 1-3 paras iki apžiūros, kuri atlikta 2007-04-07 d., 12 val. 15 min. (1 t., b. l. 89).

Tokiu būdu, objektyviais bylos įrodymais nustatytos aplinkybės apie nužudytojo I. L. kraujo pėdsakus įvairiose buto vietose, nors sužalotas nukentėjusysis nuo jo paguldymo ant grindų iki mirties momento iš šios vietos nepajudėjo (šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja I. S. ir nuteistasis V. F. ), apie rastą nužudymo įrankį – peilį ir taip pat apie I. L. kraujo pėdsakus ant V. F. drabužių bei duomenys apie jo mirties priežastį, sužalojimų kiekį, pobūdį, jų padarymo kilmę, mechanizmą bei laiką visiškai patvirtina nuteistojo kaltę tyčia nužudžius I. L. . V. F. paaiškinimai apie aplinkybes, kuriomis galėjo atsirasti I. S. ir I. L. kraujo ant jo drabužių, nepaneigia nustatytų faktų, jog šie kraujo pėdsakai galėjo likti dėl to, kad kaltininkas žalojo minėtus asmenis. Be to, anksčiau išdėstyti objektyvūs duomenys taip pat atitinka ir papildo I. S. parodymus, tame tarpe ir apie tai, kad supykęs V. F. jai smūgiavo į veidą – tai patvirtina nukentėjusiosios veide nustatyti sužalojimai (jų padarymo laikas, būdas). Pažymėtina, kad tiek pagal V. F. , tiek pagal I. S. parodymus I. L. buvo mirtinai sužalotas tuo metu, kai pastaroji miegojo, o bute tebuvo V. F. ir I. L. ; šiai pabudus pastarasis buvo jau sužalotas, tačiau dar gyvas, tuo momentu taip pat nebuvo jokių kitų asmenų, tik nuteistasis ir nukentėjusysis.

Kraujo pėdsakai įvairiose buto vietose bei jame rastas nužudymo įrankis (peilis) taip pat rodo, kad būtent bute (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas I. L. . Šiuo atveju nėra itin reikšminga aplinkybė, ar sužalotasis pats bandė pabėgti, ar jį į lauką sužalotą ištempė kaltininkas (kad pademonstruotų, jog niekuo dėtas dėl nukentėjusiojo sužalojimo).

Specialisto išvada Nr. M1233/07(01) (1 t., b.l. 29-31) I. L. nustatyti sužalojimai įvairiose kūno vietose, šonkaulių lūžiai, padaryti mušant rankomis ir kojomis (ne mažiau 15 smūgių), kvalifikuoti kaip nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į minėtų sužalojimų sunkumo laipsnį ir jų padarymo būdą (ne tik rankomis, bet ir spiriant), daroma išvada: tai, jog V. F. kūne nerasta išorinių sužalojimų (specialisto išvada – 2 t., b.l. 26) nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma neginčytinai patvirtina V. F. kaltę. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,8 promilės – 2 t. b. l. 2), peiliu, kuris yra grėsmingas kito asmens sveikatai ir gyvybei įrankis, smogdamas I. L. , veikė tyčia, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir kad ją atims, sąmoningai leido mirties pasekmėms kilti, todėl jeigu jų ir nenorėjo, už kilusias pasekmes atsako. Dėl to V. F. pagrįstai nuteistas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Nors nuteistasis ginčija, kad nenustačius tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, negalima spręsti apie jo girtumo laipsnį ir alkoholio įtaką jo elgesiui, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis I. L. buvo nužudytas išgertuvių metu, iš karto po įvykio jam (V. F. ) nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2 t., b.l. 2), todėl akivaizdu, kad nužudant I. L. , V. F. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, liudytojas V. B. patvirtino, kad išgėręs V. F. būdavo agresyvus, keldavo konfliktus. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. F. nužudė I. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

V. F. taip pat pagrįstai pripažintas kaltu už 200 Lt pagrobimą. Iš jo paties ir I. S. parodymų aišku, kad V. F. pinigų neturėjo, jų buvo atsinešęs I. L. . Be to, liudytoja I. S. parodė mačiusi, jog nužudytasis turėjo piniginę (1 t., b.l. 95-97). Iš liudytojo V. B. parodymų bei daiktų paėmimo ir apžiūros protokolų (1 t., b. l. 116-120) aišku, kad šiuos 200 Lt sulaikytas V. F. perdavė V. B. . Nuteistasis, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų jo parodymų, keletą kartų patvirtino, jog imdamas iš rankinės 200 Lt žinojo, kad jie priklauso I. L. . Taigi, suprato, kad savinasi svetimą turtą. Šiuo atveju aplinkybė, ar vagystės momentu turto savininkas buvo gyvas, ar ne – nuteistojo kaltės nepašalina. Tokiu būdu, V. F. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. F. apeliacinį skundą.