- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-743-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17421-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistojo K. P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BPK 140 str., 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2015-04-07 iki 2015-06-04 ir bausmės atlikimo pradžia K. P. skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 7 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. P. pagal BK 178 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 6 val., (duomenys neskelbtini), iš T. ir J. B. sodybos neaptverto kiemo, slapta pagrobė J. B. ir T. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), 17294 eurų vertės su prikabintu 1448 eurų vertės keturių korpusų plūgu „Overum,“, tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę (18742) aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P., nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį peržiūrėti išsamiai ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde teigė, kad teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes ir nuteisė griežčiausia bausme. Nuteistasis mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra, netgi priešingai, egzistavo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimą liudija visiškas prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išreikštas nuoširdus gailestis. Taipogi nusikalstama veika – pasisavintas traktorius buvo grąžintas savininkams. Šių aplinkybių pasekoje nukentėjusieji pretenzijų neturėjo ir prašė teismo skirti pačią švelniausią bausmę, ryšium su tuo, kad, būdamas nelaisvėje, jis niekaip negalėtų padengti padarytos žalos.
Nuteistasis K. P. prašė atsižvelgti į tai, kad sutinka savo noru dengti padarytus nuostolius ir prašo teismo pritaikyti jam BK 75 str., nes tik tokiu būdu – dirbdamas galėtų padengti padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė R.Kalkauskienė prašo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo K. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, prieš tai buvo ne kartą teistas už tyčines veikas, teistumas nėra išnykęs, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog K. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. P. teisiamas už tyčines nusikalstamas veikas nuo 1992 metų ( aštuonis kartus) ir visais atvejais jam buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurią jis realiai atlikdavo, nes teistumas nei vienu atveju nebuvo išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka ( b.l. 30-38). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos vertinimu K. P. sistemingai daro panašaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, jis nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas K. P. už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, K. P. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu.
Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir ta dalimi, kuria jis prašo taikyti BK 75 straipsnį arba taikyti baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) pareigas. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Kaip jau minėta anksčiau, K. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net aštuonis kartus už turtinius nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Be to informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis buvo nuteistas 2015-06-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas 2014 metais, taip pat už nusikaltimus nuosavybei( nuosprendis neįsiteisėjęs). K. P. per metus po kelis kartus buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis ( b.l. 48-58) už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Jis du kartus ( 2006m. ir 2009 m.) buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau abiem atvejais teismo nutartimis buvo grąžintas atlikti likusios bausmės dalies( b.l. 36-37). Šie duomenys parodo jog už ankstesnius nusikaltimus paskirtosios bausmės tikslai nebuvo įgyvendinti iki galo, nes jo neigiamas požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nepakito. Jis linkusi nusikalsti asmenybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės – laisvės atėmimo vykdymo, paskyrimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad būnant laisvėje jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, sieks žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad K. P. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę realiai atliekant pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios nėra esminės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. P., išlaidas sudaro 23.16 eurų dydžio advokato užmokestis.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.