- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- AS-858-67-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- Kauno
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė skundu (b. l. 2–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. spalio 29 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068 (toliau – ir Aktas) ir 2010 m. spalio 29 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026 (toliau – ir Reikalavimas).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 10–11) pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Tais atvejais, kai ginčai yra susiję tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, jie neturėtų būti dirbtinai skaidomi, dalį reikalavimų perduodant nagrinėti administraciniam teismui, todėl taikant absorbcijos taisyklę, priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Aktą yra priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo funkcijas, t. y. Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Ginčijamas Reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis., Statybos įstatymo 27–28 straipsniai). Gera valia neįvykdžius tokio reikalavimo, viešojo administravimo subjektas turės įgaliojimus kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamas reikalavimas, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje ir priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-446/2010; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143– 373/2009; Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis; 2009 m. liepos 16 d. nutartis ir kt.). Skundo reikalavimai yra susiję tiek su civiliniais teisiniais santykiais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir specialiosios teisėjų kolegijos nutartis bei taikant absorbcijos taisyklę (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį) ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
II.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b. l. 13–14) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamais administraciniais aktais pareiškėjui taikomos sankcijos, nustatytos Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose. Pagal ABTĮ 15 straipsnį administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Tiek Aktas, tiek Reikalavimas, net savavališkos statybos aktas turi būti traktuojamas kaip aktas, pakeičiantis pareiškėjo civilinių nuosavybės teisių į statinį turinį, nes juo yra nustatoma, kad konkretus statinys yra pastatytas savavališkai, nustačius, jog statinys pastatytas neteisėtai, yra pakeičiamas pareiškėjo daiktinių teisių turinys. Laikantis tokio aiškinimo, kad savavališkos statybos aktu yra keičiamas civilinių teisinių santykių turinys, o administracinių teismų yra nenagrinėtinas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius akto teisėtumas, nes juo yra sukuriami civiliniai teisiniai santykiai, iš esmės nėra aišku, ar apskritai tokiu atveju administraciniai teismai galėtų vykdyti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu formuojamas precedentas, kad individualūs administraciniai aktai galėtų būti ginčijami tik Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, bet teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotą doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo (jos nesilaikant kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-446/2010 nurodė, kad savavališkos statybos aktas ir sustabdymo aktas yra administracinio pobūdžio aktai, kuriuose nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Tokie aktai priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymą laikytinas viešojo administravimo veikla. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inter alia skundžia Inspekcijos 2010 m. spalio 29 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068 (b. l. 6–7). Aktas yra administracinio pobūdžio aktas, kuriame nustatyti įpareigojimai pareiškėjui, todėl skųstinas administraciniams teismams. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius įtvirtinti Inspekcijos nurodymai priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau sprendžiant savininko teisių įgyvendinimo klausimus ir įgyvendinant funkcijas civilinių teisinių santykių srityje – toks reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-446/2010). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inter alia skundžia Inspekcijos 2010 m. spalio 29 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026 (b. l. 8). Kaip nurodyta, Reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms.
Atsižvelgiant į nurodytą susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (pvz., 2009 m. gegužės 26 d. nutartis, 2008 m. liepos 29 d. nutartis), taikant Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą absorbcijos taisyklę, visa byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.