- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-147-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtosios M. M. gynėjo advokato Alfonso Mašalo skundą dėl 2010-01-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajai M. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui penkiolikai dienų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. įtariama tuo, kad ji, veikdama bendrai su Estijos Respublikos piliečiu T. P. 2009 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Afganistano piliečius F. H., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano pilietį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 str. 2 d.
2009-12-30 23.50 val. M. M. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2009-12-31 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajai M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai dienų. Skundžiama 2010-01-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajai M. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui penkiolikai dienų. Suėmimo pratęsimo pagrindai – BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.
Šalies argumentai
Skundu suimtosios M. M. gynėjas advokatas A. Mašalas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nutartį panaikinti.. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes joje nurodyti suėmimo termino pratęsimo motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Mano, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamoji M. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi įtariamoji, nors ir gyvena viena, bet turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje. Be to, suėmus įtariamąją, jos turtas liko be priežiūros, jis nedraustas, todėl, gynėjo manymu, neįvykdyti BPK 129 str. reikalavimai. Skunde nurodyta, kad M. M. yra neteista, ji iki suėmimo dirbo nuolatinį darbą taksi vairuotoja pagal neterminuotą darbo sutartį, sudaryta su T. P. individualia įmone. Nėra duomenų apie įtariamosios giminystės ar kitokius ryšius užsienyje. Taip pat nepagrįstas ir, gynėjo manymu, tik prielaidomis paremtas teismo nutarties motyvas dėl galimo poveikio kitiems proceso dalyviams, kurie dar nėra nustatyti, taip trukdant procesui. Kokie tie galimi proceso dalyviai, nutartyje nenurodoma. Afganistano piliečių, kurie buvo vežami M. M. vairuojamame taksi automobilyje, pastaroji nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Su šiais asmenimis dėl jų pervežimo ji nesitarė, juos vežė vykdydama įmonės savininko T. P. nurodymą ir šį darbą atliko už įmonės jai mokamą atlyginimą už darbą. Taipogi nėra jokių duomenų, nurodančių į tai, kad įtariamoji, būdama laisvėje, galėtų sunaikinti, paslėpti ar suklastoti kokius nors daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Be to, suimtosios gynėjas skunde nurodo, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nebuvo atsižvelgta ir į LR BK 121 str. 2 d. išdėstytas imperatyvias nuostatas, reikalaujančias, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjo manymu, tokių duomenų nėra.
Teismo posėdyje suimtosios gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nutartis yra teisėta. Byloje surinkti duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai, įtariamųjų bei liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji M. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Skundžiama nutartimi įtariamajai M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamoji būdama laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Tyčinės veikos, kurios padarymu įtariama M. M., pobūdis ir sunkumas – ji įtariama padariusi tyčinį sunkų nusikaltimą, taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė, bei tai, kad įtariamoji yra nėra susaistyta šeiminiais ryšiais, be to, neturinti jokių ryšių Lietuvoje, leidžia pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje M. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Suėmimas įtariamajai M. M. pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra kad ji trukdys procesui. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje manymą, jog būdama laisvėje suimtoji trukdys procesui iš esmės grindžia kitų proceso dalyvių nenustatymu bei galėjimu jiems daryti poveikį. Susipažinęs su teismui pateiktąja medžiaga teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje byloje nėra duomenų apie tai, kad M. M. pati arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Manyti, kad M. M. trukdys procesui vien tik dėl to, jog nenustatyti kiti proceso dalyviai, nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., apylinkės teismui skundžiama nutartimi tęsiant M. M. suėmimo terminą, nebuvo, todėl šis suėmimo pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.
Gynėjo skunde teigiama apie įtariamosios M. M. kaltės nebuvimą, tačiau įrodymų vertinimo ir kaltės klausimai skiriant ar tęsiant kardomąją priemonę nėra svarstomi.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas – M. M. pratęsta nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtosios M. M. gynėjo advokato Alfonso Mašalo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-01-13 nutartį.
Pašalinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties kardomosios priemonės – suėmimo M. M. pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.