- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- eI-3353-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01014-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei J. K., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 646,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 30 d. bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto objektą (dalį) Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 30 d. nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. atsiliepime nurodė, jog ji yra įtraukta bendraatsakove Kauno apygardos teisme iškeltoje bankroto byloje Nr. B2-2482-413/2009, todėl ji neturi teisės vykdyti finansinių prievolių pareiškėjui. Pažymėjo, kad dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjas turi kreiptis į BIĮ „Talka“ bankroto administratorių. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Druskininkų savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 15 p. - 20 p. turinį UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 22 p. reglamentuoja, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis. Taigi aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatose įtvirtinta pareiga pareiškėjui išieškoti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovei laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 30 d. nuosavybės teise priklausė dalis (91/100 dalis) nekilnojamojo turto objektų (administracinė, gamybos, pramonės, paslaugų ir prekybos paskirtys) esančių Druskininkų savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą laikytina rinkliavos mokėtoja. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad yra įtraukta bendraatsakove Kauno apygardos teisme iškeltoje bankroto byloje Nr. B2-2482-413/2009, todėl pareiškėjas turi kreiptis į BIĮ „Talka“ bankroto administratorių. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką, kai prašoma priteisti vietinę rinkliavą iš fizinio asmens, esančio bendraatsakoviu individualios įmonės bankroto byloje, tokia byla nagrinėtina ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, bet administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. teismingumo byla Nr. T-105/2017). Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vietinės rinkliavos mokestis yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį Nr. A525-471/2010). Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, įmonės bankroto administratorius – tai fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė dalis minėtų nekilnojamojo turto objektų, J. K. laikytina tinkamu atsakovu byloje dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 6 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 646,10 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys (mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, jog kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr. LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. eA-2130-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 646,10 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis Eur, 10 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.