Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2A-543-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2A-543-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44934-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Jurisdictus“
Atsakovas
A. M., R. Š.
Trečiasis asmuo
UAB „Sauda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-543-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44934-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. M. ir R. Š. dėl išlaidų už priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Sauda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 345,10 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Sauda“, remdamasis 2012-09-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/3 ir 2017-02-10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 23-103 perleido reikalavimo teisę ieškovui, pagal kurią ieškovas įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. Š. ir valdytojo A. M. išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlyginimo. Trečiasis asmuo UAB „Sauda“, vadovaudamasis 2001-05-04 sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo asmens, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma. Transporto priemonės savininkas ir valdytojas automobilio iki šiol neatsiėmė bei skolos neapmokėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad 2014-06-10 dieną jis nebuvo transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nes šį automobilį jau buvo pardavęs.

3. Trečiasis asmuo UAB „Sauda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2014-06-10 buvo surašytas transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas, kurio pagrindu šis automobilis buvo nuvežtas saugoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Kadangi nei automobilio savininkas, nei valdytojas iki šiol jo neatsiėmė, todėl jis yra saugomas iki šiol. Pažymėjo, jog pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre įregistruotas automobilis įrodo, kad jis jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo A. M. 2 345,10 Eur, 5 proc. metines palūkanas ir 55,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; priėmė ieškinio atsisakymą atsakovo R. Š. atžvilgiu ir šioje dalyje bylą nutraukė; priteisė atsakovui R. Š. iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Sauda“, remdamasis 2012-09-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/3 ir 2017-02-10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 23-103 perleido reikalavimo teisę ieškovui į transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir valdytoją. Iš 2014-06-10 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas. Pagal į bylą pateiktą 2014-03-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M.. Kadangi iš teismui pateiktos 2014-03-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra atsakovas A. M., todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2 345,10 Eur skolą iš atsakovo laikė pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkino.

5. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas 400 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Ieškovas ieškinio atsisakė, nes atsakovas pateikė įrodymą, kad jis nebuvo ginčo automobilio savininku jo priverstinio nuvežimo metu. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas, todėl atsakovui R. Š. iš ieškovo priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai iš atsakovo A. M. ir ieškovo priteisė po 10 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2018-05-31 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: R. Š. prašymą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo UAB „Jurisdictus“ atmesti, o 10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisti iš atsakovo A. M.. Nurodė, kad R. Š. registruotu laišku 2017-02-10 raštu Nr. 11/6-23-103 buvo informuotas, jog jo automobilis stovi saugojimo aikštelėje, už kurią skaičiuojamas mokestis, bei pareikalauta apmokėti susidariusį įsiskolinimą, bei pridėtas pranešimas, jog reikalavimas perleistas naujajam kreditoriui t. y. ieškovui (apeliantui). 2017-03-06 R. Š. per atstovą pateikė užklausimą, kuriuo prašė pateikti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu ginčo transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę. UAB „Jurisdictus“ atsakovo R. Š. atstovui el. paštu, iš kurio gavo užklausimą, pateikė atsakymą, bei prie jo pridėjo nuvežimo aktą, VĮ „Regitros“ išrašą ir Reikalavimo teisės priėmimo perdavimo aktą. 2017-04-16 atsakovas pateikė pretenziją, kuria nesutiko su UAB „Jurisdictus“ reikalavimu, nes neva transporto priemonę atsakovas R. Š. buvo pardavęs dar iki jos priverstino nuvežimo. Nurodė, jog transporto priemonės savininkas – A. G., t. y. asmuo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsakovo teiginys nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais. 2017-04-27 UAB „Jurisdictus“ pateikė užkausimą su prašymu patikslinti, ar transporto priemonę atsakovas pardavė A. G., kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole bei pateikti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakymo į šį užklausimą iš atsakovo sulaukta nebuvo. 2017-09-05 pakartotinai buvo susisiekta (tiek telefonu, tiek el. paštu) su atsakovo atstovu ir paprašyta pateikti dokumentus, kuriais remdamasis atsakovas teigia, jog automobilį pardavė, tačiau ir į pakartotiną prašymą nebuvo sureaguota. Ieškovas tris kartus ikiteismine tvarka prašė pateikti duomenis, kodėl atsakovas nesutinka su reikalavimu, bei pateikti įrodymus, jei transporto priemonė parduota, ir kam parduota, tačiau atsakovas mažiausiai du kartus ieškovo prašymus ignoravo. 2018-01-08 atsakovas R. Š. per savo atstovą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ginčo automobilį pardavė, tačiau jau patikslino, jog transporto priemonė parduota ne A. G., o kitam asmeniui. Nurodė, jog yra išvykęs į užsienį ir sutarties pateikti negali. 2018-03-08, 2018-05-08 teismo posėdžių metu atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties taip pat nepateikė. 2018-05-17 teismo posėdžio metu atsakovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią mašiną perleido kitam bylos atsakovui bei kartu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

7. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė į atsakovo elgesį iki ieškinio pateikimo teismui bei elgesį teismo proceso metu, taip pat neįvertino, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo R. Š. (ar jo atstovo) elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Ieškovas tris kartus raštu (neskaitant prašymų telefonu) prašė pateikti duomenis apie transporto priemonės pardavimą, tačiau atsakovas į ieškovo (apeliantus) prašymus nereagavo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdis buvo atidėtas vien tam, kad atsakovas galėtų „dar paieškoti“ sutarties. Toks atsakovo elgesys nėra nei sąžiningas, nei protingas bei neatitinka sąžiningo ir ekonomiško proceso principų. Ieškovo reikalavimas dėl skolos apmokėjimo pateiktas 2017-02-10, atsakovas sutartį teismui pateikė tik 2018-05-17. Atsakovo elgesys ne tik kad neatitinka proceso principų, bet yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovas R. Š. neišviešino fakto apie transporto priemonės pardavimą, todėl ieškovas be registro duomenų neturėjo daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso saugoma transporto priemonė. Atsakovas nepateikė sutarties net tada, kai ieškovas paprašė. Dėl atsakovo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio susidarė jo patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį pateikimu, bei atstovavimu teismo posėdžiuose, todėl jos iš ieškovo neturėtų būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas tiek procesine, tiek materialine prasme buvo patenkintas visiškai, todėl ir bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovo. Dėl atsakovo R. Š. susidarė tokio dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl būtent iš jo turėtų būti priteistos minėtos išlaidos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma atmesti R. Š. prašymą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, o apeliacinio skundo dalį dėl 10 Eur pašto išlaidų priteisimo iš A. M. spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš byloje esančio 2015-10-01 VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovo atstovas R. L. 2015-10-01 11:25:13 – 11:25:14 val. atliko paiešką iš kurios buvo matyti, kad naujas automobilio BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas R. Š.. Jau 2015-10-01 ieškovo atstovas turėjo atsakovo duomenis, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų R. Š. apie tai, jog automobilis yra UAB ,,Sauda“ saugojimo aikštelėje. UAB ,,Sauda“ net du metus nesiėmė veiksmų dėl savininko suradimo, o tik praėjus tokiam ilgam laikui, pardavė reikalavimo teisę ieškovui. Jeigu ieškovas ar trečiasis asmuo būtų iš karto kreipęsi į R. Š. dėl tariamo jų reikalavimo sumokėti už automobilio saugojimą, o ne praėjus dviem metams, nekyla abejonių, kad R. Š. būtų buvę lengviau prisiminti pardavimo aplinkybes ir žymiai paprasčiau ieškoti pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas nevilkino proceso, tik negalėjo po tiek laiko prisiminti visų automobilio pardavimo smulkmenų ir dėjo pastangas kuo greičiau surasti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma R. Š. prašymą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti, yra nepagrįsta. Atsakovo veiksmuose tikrai nėra jokio nesąžiningumo ar tyčios vilkinti procesą. Priešingai, ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai ir daugiau kaip du metus dirbtinai didino tariamą įsiskolinimą R. Š.. Netgi ir policija neinformavo R. Š. apie sulaikytą automobilį, nors pagal nustatytą tvarką privalėjo tai padaryti. Dėl šios priežasties R. Š. negalėjo žinoti, kad jam po dvejų metų gali tekti ieškoti pirkimo-pardavimo sutarties ir prašė trečiuoju asmeniu įtraukti policiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2001-05-04 sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo. Trečiasis asmuo UAB „Sauda“, remdamasis 2012-09-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/3 ir 2017-02-10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 23-103 perleido reikalavimo teisę ieškovui į transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir valdytoją. Iš 2014-06-10 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas. Minėto automobilio valdytojas 2014-06-10 buvo A. M.. Pagal į bylą pateiktą 2014-03-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M.. Ieškovas atsakovui A. M. pranešimus dėl susidariusios skolos surašė 2017-02-10 ir 2017-02-24. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iš viso yra skolingas 2 345,10 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismui bylą nutraukus dalyje. Kadangi atsakovas teismo posėdžio metu pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog jis nėra transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ieškovas šio atsakovo atžvilgiu ieškinio atsisakė ir teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas, nutraukdamas bylą dalyje, priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisė valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės valdytojo (A. M.) ir savininko (R. Š.). Tokią informaciją apie transporto priemonės savininką ieškovas gavo iš viešųjų registrų. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas yra trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Taigi šiuo atveju ieškovas, neturėdamas įrodymų, paneigiančių viešųjų registrų informaciją, pagrįstai kreipėsi į teismą reikalaudamas skolos priteisimo iš atsakovo R. Š., kaip iš transporto priemonės savininko. Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas siuntė atsakovui R. Š. reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, gavęs informaciją apie tai, jog atsakovas galimai pardavė transporto priemonę, prašė pateikti papildomus, šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovas to nepadarė. Net ir ieškovui kreipusis į teismą (2017-12-15), atsakovas įrodymą apie transporto priemonės pardavimą pateikė tik beveik po pusės metų (2018-05-02).

14. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas dėjo pastangas išsiaiškinti tikrąjį transporto priemonės savininką iki kreipimosi į teismą, tačiau atsakovas tokių duomenų ieškovui nepateikė (taip pat pirkėju įvardino kitą asmenį). Teismas vertina, jog jeigu atsakovas būtų ieškovui pateikęs jo prašomą informaciją dar iki kreipimosi į teismą, tai civilinė byla dėl šio atsakovo įsiskolinimo teisme nebūtų buvusi iškelta. Toks atsakovo elgesys negali būti pripažintas tinkamu, kadangi jeigu atsakovas būtų sąžiningai ir apdairiai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, šių bylinėjimosi išlaidų jis nebūtų patyręs. Atsakovo dėstomos aplinkybės, jog jis ilgai ieškojo pirkimo – pardavimo sutarties, jog užtruko laiko prisiminti aplinkybes, susijusias su transporto priemonės pardavimu, nepaneigia atsakovo pareigos prisiimti savo sprendimo neišviešinti sudaryto sandorio viešajame registre sukeliamas pasekmes, tai yra, supratimą, jog tretieji asmenys dėl šios transporto priemonės kreipsis būtent į atsakovą, kaip jos savininką. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nepriteisiant atsakovo R. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

15. Taip pat ieškovas prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš atsakovo A. M.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime valstybės patirtas pašto išlaidas priteisė iš atsakovo A. M. ir ieškovo UAB „Jurisdictus“ lygiomis dalimis. CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi ir civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra sąžiningas, apeliacinės instancijos teismas su juo nesutinka, kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi (priteista 100 proc. ieškovo reikalautos sumos), todėl esant tokiai situacijai visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies, tai yra atsakovo A. M.. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nusprendžiant, jog visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (20 Eur) priteisimos iš atsakovo A. M..

16. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovo delsimo kreiptis į teismą, skolos didinimo nėra šios bylos, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, dalykas, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

17. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovo R. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš ieškovo, iš ieškovo priteistas 10 Eur išlaidų valstybės naudai priteisti iš atsakovo A. M. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinio atsisakymą atsakovo R. Š. atžvilgiu ir civilinę bylą Nr. e2-2500-872/2018 šioje dalyje nutraukti.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 345,10 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Teisėjas Dainius Rinkevičius