Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tačiau Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo atsisakyta, kadangi nuteistojo prašyme nepateiktos jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Be to, nuteistojo prašymas dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo analogiškais pagrindais buvo išspręstas generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimis paliktas nepakeistas.

4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, nuteistasis S. V. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, tačiau skundžiama 2021 m. birželio 22 d. nutartimi šis nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad jo pateikta informacija nėra pagrįsta ir negali būti laikoma pakankama baudžiamajai bylai atnaujinti. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl galimo non bis in idem principo, draudžiančio už tą pačią veiką bausti antrą kartą, pažeidimo buvo žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentas dėl baudžiamojo persekiojimo pakartotinumo (non bis in idem principo pažeidimo) buvo išnagrinėtas, dėl jo išsamiai pasisakyta, jog draudimas persekioti antrą kartą už tą pačią veiką šiuo atveju pažeistas nebuvo, kadangi S. V. Rusijos Federacijos nuosprendžiu nuteistas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą jam nebuvo inkriminuota. Lietuvos Respublikoje jis nuteistas už kitą nusikaltimą, kuris buvo atliktas tais pačiais kaltininko veiksmais, tai yra neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Be to, Rusijos Federacijoje atlikta bausmės dalis buvo įskaityta į S. V. paskirtą bausmę.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

7. Nuteistasis, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties motyvais dėl BPK 444 straipsnyje numatytų baudžiamojo proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų nebuvimo, skunde teigia, jog priimant šį procesinį sprendimą buvo neatsižvelgta į M. Romerio universiteto doc. dr. T. G. atsakymą. Pasak nuteistojo, jo veiksmų atitiktis keliuose BK Specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtims nesuponuoja pagrindo vertinti, kad jis už tuos pačius veiksmus baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas skirtingose valstybėse. Be to, priimant Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį teismui buvo daromas neteisėtas poveikis paskirti S. V. su terminuotu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

8. BPK 346 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties panaikinimas galimas tik dėl išimtinių, naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje (BPK 443 straipsnio 1 dalis). BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių, kurioms paaiškėjus įsiteisėjusio baigiamojo procesinio sprendimo vykdymo metu, galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėja kitokios (šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nenurodytos) aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

9. Taigi tiek baudžiamosios bylos atnaujinimo, tiek ir proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo galimybę apibrėžia aptartos BPK 444 straipsnio 1 dalyje egzistuojančios sąlygos. Nesant patikimų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad egzistuoja bent viena iš jų, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra galimas. Šiuo atveju, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad S. V. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų automobilyje specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Rusijos Federacijos pareigūnams sulaikius S. V. muitinės pasienio kontrolės poste, jis buvo nuteistas Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų kontrabandos per Latvijos–Rusijos valstybių sieną ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, S. V. teigia, kad jis baudžiamojon atsakomybėn už iš esmės tą pačią nusikalstamą veiką buvo patrauktas antrą kartą, tokiu būdu pažeidžiant baudžiamojoje teisėje įtvirtintą non bis in idem principą, ir tai sudaro pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti.

10. Kaip matyti iš įsiteisėjusio ir vykdomo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, aplinkybė, kad S. V. buvo nuteistas Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, buvo žinoma nagrinėjant šio asmens baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, į ją pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek vertindamas S. V. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodytumą, tiek ir skirdamas jam bausmę už visas nusikalstamas veikas, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitydamas bausmę, nuteistojo atliktą pagal minėtą užsienio valstybės nuosprendį. Be to, galimo non bis in idem principo pažeidimo klausimas buvo vertinamas ir pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tikrinant instancine tvarka.

11. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties turiniu, matyti, jog tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismai, analizuodami nuteistojo S. V. bei jo gynėjo pateiktų skundų argumentus, susijusius su draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą pažeidimu, konstatavo, kad non bis in idem principo pažeidimo baudžiamojoje byloje nenustatyta. Aptariamuose teismų procesiniuose sprendimuose nuosekliai išdėstyta pozicija, jog vien aplinkybė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri tam tikru aspektu susijusi su jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, jam inkriminuotomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime nesuponuoja pagrindo vertinti, jog jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką antrą kartą. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tai yra jų įgijimo ir gabenimo iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos sienos. Tuo tarpu Rusijos Federacijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas dėl kontrabandos per Latvijos Respublikos–Rusijos Federacijos sieną. Priešingai nei neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atveju, nusikalstamos veikos – kontrabandos objektas siejamas su teisei priešingais veiksmais, atliktais valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai. Kitaip tariant, šio nusikaltimo objektas yra įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per valstybės sieną tvarka. Nors kontrabandą, kaip nusikaltimą, kvalifikuojantys požymiai tam tikrais atvejais siejami su galimu šios veikos dalyku – narkotinėmis medžiagomis, tačiau asmens veiksmai, kuomet jis siekia narkotines medžiagas pergabenti per valstybės sieną, negali būti tapatinami su šių uždraustų medžiagų įgijimu ir gabenimu valstybės teritorijoje dar iki sienos kirtimo.

12. Iš esmės analogiškus motyvus išdėstė ir kasacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje nurodęs, kad šiuo atveju S. V. veiksmai atitiko kelių nusikalstamų veikų požymius, o pagal formuojamą teismų praktiką neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, kuris kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnį, ir šių medžiagų kontrabanda, kaip atskiras nusikaltimas, galėtų sudaryti idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus dėl kontrabandos per Latvijos–Rusijos sieną S. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, taigi non bis in idem principas pripažįstant jį kaltu pagal Lietuvos Respublikoje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nepažeistas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kurios buvo įvertintos nuteistajam priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrinant instancine tvarka, nagrinėjant nuteistojo skundą dėl BPK XXXIII skyriuje numatyto proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, nėra teisinio pagrindo iš naujo ir iš esmės skirtingai vertinti jau įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes, juolab, kad jos buvo įvertintos ir aukštesnės instancijos teismų baigiamaisiais procesiniais sprendimais.

13. Pagrindo daryti priešingą išvadą neleidžia ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog Mykolo Romerio universiteto darbuotojas, atsakydamas į jo paklausimą, pateikė nuomonę, kad S. V. atžvilgiu baudžiamieji procesai Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje galimai buvo vykdomi dėl tos pačios nusikalstamos veikos. Atmetant šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, jog nei teisės mokslo doktrina, nei teisininkų neoficialiai privačiam asmeniui pateikiami atsakymai į užklausas nėra laikytini privalomuoju teisės šaltiniu baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o kartu ir faktinių aplinkybių teisinė analizė bei kvalifikavimas, priskiriami išimtinai teismo, kuriam ši byla perduota nagrinėti, kompetencijai. Todėl vien tai, kad nuteistajam buvo pateiktas priešingas nei išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, teisinis vertinimas, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio kontekste, o, nuteistojo manymu, netinkamas įrodymų vertinimas nėra pagrindas baudžiamajai bylai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti tuo atveju, kai šios aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant teisme, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnės instancijos teismas. Šios išvados nepaneigia ir bendrojo pobūdžio nuteistojo skundo argumentai, jog teisės mokslininkai reikšmingai prisidėjo prie baudžiamojo įstatymo komentarų rengimo, kadangi ši aplinkybė niekaip nepatvirtina būtinybės remtis nuteistojo skunde minimu teisininko atsakymu į jam pateiktą klausimą ir, juolab, nepatvirtina sąlygų, kurios būtinos sprendžiant proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo klausimą, egzistavimo.

14. Be to, BPK 445 straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Konstatavus, kad S. V. nuteisimo Rusijos Federacijoje aplinkybė buvo žinoma jau priimant Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, akivaizdu, jog nuo šio fakto paaiškėjimo šiuo metu yra praėję daugiau kaip vieni metai, taigi proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas nėra galimas ir šiuo pagrindu.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai nepagrindžia BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, buvimo. Galimybės daryti priešingą išvadą nesudaro ir nuteistojo skunde dėstomi teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai, dalyvavę baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, galimai teismui darė spaudimą nuteistajam skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Jokie objektyvūs duomenys šios nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia. Argumentų, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmė nuteistajam buvo paskirta netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, skunde nepateikiama. Žemesnės instancijos teismas skundui nagrinėti pateiktą medžiagą įvertino tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog dėl nuteistojo S. V. nurodytų argumentų pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.