- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-497-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00343-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Henrikas Jaglinskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 30 600 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. tarp jo ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis BMW 5 525 D TOURING, v./n. (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpis nustatytas nuo 2011 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. 2011 m. spalio mėn. apdrausta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apgadinta. Sprendžiant draudimo išmokos dydžio klausimą, AB „Lietuvos draudimas“ buvo pateikta 2011 m. spalio 24 d. Transporto priemonės BMW 525 vertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodoma, kad sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių, ekonominiu požiūriu yra tikslingas. Ataskaitoje taip pat buvo nurodoma, kad transporto priemonės vertė prieš sužalojimą sudarė 39 100 Lt, o transporto priemonės atkuriamoji vertė – 33 175 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ jokių pastabų dėl šios vertinimo ataskaitos nepateikė. 2011 m. lapkričio 11 d. ieškovui buvo išmokėta 28 208 Lt draudimo išmoka. Nors AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta draudimo išmoka buvo mažesnė negu pateikta vertinimo ataskaitoje, tačiau dėl šios draudimo išmokos ieškovas pretenzijų AB „Lietuvos draudimas“ nereiškė. Transporto priemonė BMW 525 buvo suremontuota ir toliau eksploatuojama. 2012 m. liepos 16 d. važiuojanti transporto priemonė BMW 525 užsiliepsnojo. Įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo įmonės atstovas ieškovui įteikė 2011 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 1211169 kopiją, kuriuo detalizuojama draudimo išmoka, išmokėta transporto priemonei patyrus autoįvykį 2011 m. spalio mėn., o taip pat nurodoma, kad šio įvykio metu apdraustas turtas – transporto priemonė, yra sunaikinta. 2012 m. rugpjūčio 27 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškovui raštą, kuriame išdėstė savo poziciją, kad draudimo kompanija nėra atsakinga už draudimo išmokos mokėjimą, nes 2011 m. rugpjūčio 13 d. tarp V. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis jau 2011 m. lapkričio 22 d. buvo nutraukta. Jokių pranešimų iš atsakovo apie draudimo sutarties nutraukimą ieškovas iki 2012 m. liepos mėnesio nebuvo gavęs. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojimai pagal 2011 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą Transporto priemonių draudimo sutartį nėra pasibaigę ir draudikas privalo atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. spalio mėn., apdraustai transporto priemonei patekus į eismo įvykį, išmokėjo ieškovui 28 208 Lt dydžio draudimo išmoką. Po draudimo išmokos išmokėjimo ieškovui buvo išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą, kuriame buvo nurodyta išmokėta suma ir informacija apie objekto sunaikinimą, kas reiškė, kad draudimo sutartis pasibaigė. 2011 m. lapkričio 22 d. ieškovui buvo išsiųstas draudimo liudijimo nutraukimo aktas, kuriame buvo išdėstyti sutarties nutraukimo pagrindai ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymas. Gavęs pranešimą apie 2012 m. liepos mėnesį įvykusį automobilio gaisrą, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes pirmojo eismo įvykio metu buvo konstatuota, kad automobilis yra sunaikintas. Ieškovo ir atsakovo ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento. 2012 m. lapkričio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ gavo sprendimą, kuriame konstatuota, kad AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai taikė įstatymo nuostatas. AB „Lietuvos draudimas“, susipažinęs su Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento direktoriaus sprendimu, 2013 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą ieškovui išmokėti 30 600 Lt ir tokiu būdu įvykdė savo pareigą, kylančią iš draudimo sutartinių santykių. Tą pačią dieną ieškovui buvo išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą. Ieškovo reiškiamas reikalavimas buvo visiškai patenkintas. Ieškovas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nes ieškinį pateikė 2012 m. spalio 26 d., t.y. nesulaukęs Lietuvos banko atsakymo, nors 2012 m. lapkričio 22 d. Lietuvos banko sprendimu buvo nuspręsta, kad ginčo nagrinėjimas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir V. M. turi būti pratęstas iki 2013 m. sausio 24 d.
2013 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 30 600 Lt priteisimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo V. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 30 600 Lt draudimo išmoką priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo V. M. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 30 600 Lt sumos, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. vasario 12 d., priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui 1 729,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, ir kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nėra, todėl taikytinas įstatymo numatytas 5 proc. dydžio palūkanų dydis. Civilinė byla teisme iškelta 2013 m. sausio 29 d., AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką ieškovui sumokėjo 2013 m. vasario 12 d., todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteisiamos įstatymo numatyto dydžio procesinės palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vartotojų teisių gynimą, nesusiaurina asmens teisės kreiptis į teismą. Minėto įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamentas 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė ieškovui ir atsakovui pasiekti susitarimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. Ieškovui iki to momento nesulaukus teigiamo atsakymo iš atsakovo, jis teisėtai kreipėsi į teismą. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, net gavęs Lietuvos banko sprendimą, vilkino draudimo išmokos išmokėjimą. Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento 2013 m. sausio 23 d. sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, tik teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Kadangi draudimo išmoka ieškovui išmokėta jau po kreipimosi į teismą, ieškovui iš atsakovo priteista 229,50 Lt (25 proc.) sumokėto žyminio mokesčio bei 1 500 Lt ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų, iš viso – 1729,50 Lt.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1 729,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 30 600 Lt sumos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. vasario 12 d.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino alternatyvaus priskirtinumo taisykles ir neatsižvelgė į bendruosius teisės principus, reikalaujančius naudoti savo procesines teises sąžiningai. Linvistinis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalies aiškinimas liudija, kad vartotojui suteikiama alternatyvi galimybė - kreiptis į ne teismo tvarka ginčą nagrinėjančią instituciją ir vėliau į teismą, arba iškart kreiptis į teismą. Ši teisės norma nenumato vartotojo galimybės tuo pačiu metu kreiptis tiek į neteisminę instituciją, tiek į teismą. Ieškovas į teismą kreipėsi nesulaukęs Lietuvos banko sprendimo ir taip pažeidė teisėtą atsakovo lūkestį išspręsti ginčą remiantis priežiūros institucijos rekomendacijomis, todėl atsakovas neprivalo kompensuoti išlaidų dėl tokių nepagrįstų ieškovo veiksmų. Atsakovas ieškovo reikalavimą įvykdė ne dėl ieškovo kreipimosi į teismą, o dėl priežiūros institucijos rekomendacijos. Ieškovo kreipimasis į teismą buvo bereikalingas veiksmas.
2) Pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanos visiškai neatitinka įstatyme nustatytos procesinių palūkanų sąvokos, kadangi teismo sprendimas dėl draudimo išmokos priteisimo nebuvo priimtas. Atsakovas pats, geranoriškai, remdamasis neprivaloma Lietuvos banko rekomendacija, sumokėjo ieškovui draudimo išmoką, tuo pagrindu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas priėmė tokį ieškovo reikalavimo atsisakymą. Procesinės palūkanos, kurios, remiantis įstatymo normomis, yra priteisiamos tik esant teismo sprendimui ir galutiniam jo įvykdymui, negalėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime aiškiai nurodė, jog ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. vasario 12 d. Nors ieškovui ieškinys buvo surašytas 2013 m. spalio 26 d., tačiau teismui šis procesinis dokumentas buvo pateiktas tik 2013 m. sausio 29 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas tik gavus Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento 2013 m. sausio 23 d. sprendimą. Apelianto argumentas, kad ieškovas, pateikdamas pretenziją Lietuvos bankui, neturėjo teisės tuo pačiu metu pateikti ieškinio teismui, yra visiškai nepagrįstas, nes ieškinys teismui dėl draudimo išmokos priteisimo buvo pateiktas esant priimtam galutiniam Lietuvos banko sprendimui.
2) Apelianto pozicija dėl draudimo išmokos mokėjimo nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo neigiama. Nors Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamentas įpareigojo apeliantą imtis priemonių ginčui išspręsti šalių susitarimu, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų kompromisui pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo (apelianto) priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors nagrinėjamos bylos atveju byla užbaigta priimant teismo sprendimą, byla dalyje dėl pagrindinio ieškovo reikalavimo – priteisti draudimo išmoką, teismo nutraukta ieškovui atsisakius šio savo reikalavimo, taigi susiklosčiusi procesinė situacija iš esmės atitinka CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodytą. CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata teismo turi būti taikoma atsižvelgiant į bendrąją taisyklę, kad bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ta proceso šalis, kuriai priimtas teismo procesinis sprendimas yra nepalankus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atvejis, kai sprendimas dėl ginčo esmės nepriimamas ieškovui atsisakius savo reikalavimo dėl to, kad jis atsakovo buvo geruoju patenkintas jau po kreipimosi į teismą, prilygintinas nepalankaus atsakovui procesinio sprendimo priėmimui, kadangi ieškovo reikalavimo teisė, kuri kreipimosi į teismą metu buvo ginčijama, teismo proceso metu yra pripažįstama ir patvirtinama paties atsakovo.
Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų priteismo dalyje iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas į teismą kreipėsi nesulaukęs ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje institucijoje pabaigos. Byloje nustatyta, kad Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamentas sprendimą dėl šalių ginčo esmės priėmė 2013 m. sausio 23 d. (b.l. 106-108). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. sausio 7 d. (b.l. 1), tačiau, teismui nusprendus, kad ieškinys dokumentinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, ir bylą nusprendus nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, civilinė byla teismo buvo iškelta 2013 m. sausio 29 d., t.y. jau po Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento sprendimo priėmimo (b.l. 62, 1). Procesinės kreipimosi į teismą pasekmės įstatymo leidėjo siejamos ne su faktiniu ieškinio įteikimu teismui, o su civilinės bylos iškėlimu, kadangi tik civilinės bylos iškėlimo momentu konstatuojamas ieškovo kreipimosi į teismą tinkamumas procesine teisine prasme. Kadangi byla teisme iškelta po Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, apelianto argumentai, susiję su alternatyvaus priskirtinumo taisyklių taikymu, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti, ir kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako.
Apelianto teigimu, ieškovo kreipimasis į teismą buvo beprasmis, kadangi jis geruoju įvykdė Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento rekomendacinį sprendimą, ir būtų jį įvykdęs ir ieškovui nesikreipusi į teismą. Kaip minėta, Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento sprendimas priimtas 2013 m. sausio 23 d., ginčo šalims išsiųstas 2013 m. sausio 24 d. (b.l. 105). Ieškovo ieškinio nuorašas atsakovui įteiktas 2013 m. sausio 31 d. (b.l. 69), tačiau draudimo išmoka ieškovui išmokėta tik 2013 m. vasario 12 d., t.y. praėjus 20 dienų nuo ikiteisminės institucijos sprendimo priėmimo ir 12 dienų nuo atsakovo informavimo apie teisme pareištą ieškinį, besibaigiant teismo nustatytam terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina ir tai (tą atsiliepime į ieškinį nurodė ir pats atsakovas), kad argumentus dėl netinkamo teisės normų taikymo iš atsakovo pusės Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamentas buvo išdėstęs dar 2012 m. lapkričio 21 d. sprendime, kuris atsakovo gautas 2012 m. lapkričio 28 d. (b.l. 75-76), o ginčo nagrinėjimo terminas 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu buvo pratęstas suteikiant šalims galimybę kilusi ginčą išspręsti taikiai iki 2012 m. gruodžio 20 d. Teigdamas, kad kreipimusi į teismą ieškovas pažeidė teisėtą atsakovo lūkestį išspręsti ginčą remiantis priežiūros institucijos rekomendacijomis, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad jis ėmėsi priemonių taikiai išspręsti ginčą su ieškovu. Aptartų aplinkybių visetas, kolegijos vertinimu, leido ieškovui pagrįstai manyti, kad atsakovas geruoju ginčo spręsti nėra nusiteikęs, ir, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvo banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos departamento sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, siekti savo teisių gynimo teismine tvarka. Atsakovui ieškovo reikalavimą patenkinus po ieškovo kreipimosi į teismą, t.y. pripažinus teisme ginčijamo ieškovo reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių dydžio pagrįstumo apeliantas jokių argumentų nenurodo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl parengiamojo teismo posėdžio skyrimo, tiek 2012 m. balandžio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas siūlė šalims kilusį ginčą baigti taikiai, geruoju susitariant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, iš esmės dėl kategoriškos atsakovo pozicijos (b.l. 94).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti iš jo procesines palūkanas, kadangi, apelianto vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės.
Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus. Skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais iki visiško prievolės įvykdymo, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas kompensacinių palūkanų už piniginės prievolės termino praleidimą ir procesinių palūkanų dydis yra vienodas, skiriasi tik jų priteisimo laikotarpis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Apelianto pateikiamas aiškinimas, kad atsakovui geruoju įvykdžius ieškovo reikalavimą ir dėl šios priežasties civilinę bylą nutraukus ieškovui už bylinėjimosi laikotarpį palūkanos neturėtų būti priteisiamos, neatitiktų kompensacinės procesinių palūkanų paskirties ir be pagrindo apribotų ieškovo teises (kadangi būtų sudaromos prielaidos atsakovui naudotis kreditoriaus pinigais per bylinėjimosi laikotarpį, ir įvykdyti reikalavimą prieš pat teismo sprendimo priėmimą, tokiu būdu išvengiant palūkanų priteisimo). Atsakovas, geruoju patenkindamas ieškovo piniginį reikalavimą, pripažino tokio reikalavimo pagrįstumą, o kartu ir savo piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. Esant tokioms aplinkybėms ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo atsakovo geruoju įvykdyto ieškinio reikalavimo sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės įvykdymo dienos, kolegijos pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti (naikinti) ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovui iš atsakovo priteisiama 600 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 139-140).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 98 straipsnio 3 dalimi, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo V. M. naudai.