Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-15 · Administracinė byla Nr. eI3-2992-535/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
eI3-2992-535/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04128-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2992-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2018-07-02 sprendimą Nr. SP1-4323(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau -VAĮ) nuostatas ir prieštarauja teismų praktikai. Sankcija už neva netinkamą deklaravimą jau buvo pritaikyta 2017 m., o 2018 m. sprendimu NMA antrą kartą pritaikė sankciją už tą patį pažeidimą (netinkamas 16,72 ha ploto deklaravimas).

Pareiškėja teigia, kad NMA pritaikyta sankcija dėl neteisingai deklaruoto išmokoms gauti 0,41 ha ploto yra nepagrįsta ir priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes. Pieva kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 2016 m. nušienauta du kartus (2016-05-29 ir 2016-07-03). Tai patvirtina Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalas. Toks faktinis pievos tvarkymas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-03-30 įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – Taisyklės).

Aplinkybė, kad NMA atstovai patikrinimą dėl pievos nušienavimo atliko tik 2016-12-20 ir nustatė, kad pieva nenušienauta, negali būti vertinama kaip pažeidimas. Iki NMA nurodytos patikrinimo datos, minėtame lauke esanti pieva ataugo, nes 2016 m. buvo lietingi. Taisyklėse nenustatytas reikalavimas, kad privaloma pievą šienauti rudenį, jeigu žolė atauga.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su NMA išvada, kad netinkamas paramai gauti plotas yra 16,72 ha. Paaiškina, kad dalį žemės sklypų valdo jos motina V. J.. Teikdama paraišką, registruodama žemės ūkio valdą, ji nurodė ir motinos valdomus žemės sklypus. Tai buvo atlikta todėl, kad sistemoje, pildant nustatytos formos prašymą, buvo reikalaujama užpildyti žemės valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis. Todėl ji nurodė sutuoktinio (R. J. (R. J.)) ir motinos (V. J.) duomenis. Pareiškėja mano, kad toks deklaravimas nelaikytinas netinkamu. Pažymi, kad jos motina nuomos teisėmis valdomų sklypų nedeklaravo ir už juos negavo išmokų. Tokiu deklaravimu nepadaryta žala nei Europos Sąjungos (toliau – ES), nei nacionaliniam biudžetui.

Atkreipia dėmesį, kad gavusi informaciją iš NMA apie galimai netinkamą deklaravimą, 2016-12-16 pateikė NMA prašymą „Dėl papildomų duomenų pateikimo“. Su šiuo prašymu pateikė žemės sklypų panaudos sutartis ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Tokiu būdu ji siekė pagrįsti žemės sklypų valdymo pagrindą (nes ji buvo suklaidinta nurodytos prašymo formos, pildant duomenis), tačiau NMA į prašymą neatsižvelgė, pridėtų dokumentų neįvertino ir 2017-06-02 ir pakartotinai 2018-07-02 priėmė sprendimus.

Atsakovė NMA atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, 2016 m. teikdama paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2016 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, kad pareiškėja yra susipažinusi su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai sankcijos nėra taikomos antrą kartą. NMA sprendimu dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, tačiau mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas nėra taikomas iki skolos susigrąžinimo sprendimo priėmimo. Skolos susigrąžinimo sprendime, priešingai nei sprendime dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų yra nurodoma, kad NMA susigrąžindama neteisėtai išmokėtas išmokas vadovaujasi Grąžintinų lėšų, susidariusių Įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais, kuriuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, gavo didesnę nei priklauso paramą. Taigi, sankcija susigrąžinti išmokėtą paramos sumą NMA taiko tik skolos susigrąžinimo sprendimu.

Atsakovė paaiškina, kad deklaruojant kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą, turi būti pateikiami teisėtą žemės valdymą patvirtinantys dokumentai, t. y. nuomos, panaudos, laikino naudojimosi žemės sklypu sutartys su asmenimis, kuriems nuosavybės teise šie plotai priklauso. Pareiškėja 2016 m. paraiškoje deklaruodama R. J. ir V. J. priklausančius žemės sklypus turėjo pateikti su šiais asmenimis sudarytas sutartis dėl teisėto žemės sklypų valdymo. Be to, pareiškėja deklaravo valstybinius žemės plotus, kuriems nebuvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. nepateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) leidimas laukus subnomuoti, todėl yra laikoma, kad laukai buvo deklaruoti neteisingai, kaip neturintys žemės valdymo dokumentų.

Atsakovė nurodo, kad NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. NMA vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tikrino registrų duomenis ir nustatė, kad pareiškėja pateiktais dokumentais nepagrindė valdymo teisės į deklaruotus plotus. Ginčijamas sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.

Atsakovė 2021-05-27 pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tuos pačius, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriame nurodyta, kad susidarė 4 227,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016-06-06 pareiškėja NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012246212-1, kurioje deklaravo 45,99 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse), išmokai jaunajam ūkininkui, žalinimo išmokai, taip pat susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą.

NMA 2016-11-16 pareiškėjai pateikė pranešimą Nr. 1354253, kuriame nurodė, jog siekdama gauti didesnę paramos sumą, pareiškėja privalo per 20 darbo dienų pateikti visų plotų, kurių ji nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo įrodymo dokumentus ir nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos ar kita) patvirtinimo dokumentus. Pareiškėja pateikė NMA reikalaujamus dokumentus.

Baigusi vertinti pareiškėjos 2016 m. paraišką, NMA priėmė 2017-06-02 sprendimą, kuriuo pareiškėjai paskyrė 6 345,81 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir 4 801,23 Eur sankciją už neteisingą plotų deklaravimą.

NMA informavo pareiškėją, kad iki 2017-06-23 pareiškėjai buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimui bendra 6 561,02 Eur tiesioginių išmokų ir pagal priemonę MPŪV suma, o pagal 2016 m. paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 2 284,01 Eur, t. y. 4 227,01 Eur mažiau. Sprendime nurodyta, kad susidarė 4 227,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA.

NMA priėmė 2018-07-02 sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtų išmokų dėl to, kad neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 0,41 ha plotas ir neįrodyta valdymo teisė į dalį 2016 m. paraiškoje deklaruoto ploto. Nustatyta, kad bendras netinkamas paramai gauti plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 16,31 ha, ir bendras netinkamas paramai gauti plotas – 16,72 ha. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, susidarė bendra 4 277,01 Eur grąžintina išmokų suma.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, iš esmės skundą grindžia šiais argumentais: 1) 2016-12-20 patikrinimo metu, esamame lauke pieva ataugo, nes 2016 m. buvo lietingi, o Taisyklėse nenustatytas reikalavimas, kad ji privalo pievą šienauti rudenį, jeigu žolė atauga; 2) kadangi sistemoje pildant nustatytos formos prašymą, buvo reikalaujama užpildyti žemės valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis, ji nurodė sutuoktinio (R. J. (R. J.)) ir motinos (V. J.) duomenis. Mano, kad toks deklaravimas nelaikytinas netinkamu. Be to, jos motina nuomos teisėmis valdomų sklypų nedeklaravo ir už juos negavo išmokų; 3) kadangi sankcija už netinkamą deklaravimą jau buvo pritaikyta 2017 m., todėl NMA 2018-07-02 sprendimu nepagrįstai antrą kartą pritaikė sankciją už tą patį pažeidimą (netinkamas 16,72 ha ploto deklaravimas).

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-03-30 įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėja pievas privalo nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Taisyklių 10.1.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sąlyginių gyvulių (toliau – SG) hektarui, pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai nėra tinkamai nuganyti ar nušienauti.

Taisyklių 11.1 papunktyje nustatyta, kad „jeigu nustatomos neatitiktys tiek taisyklių 8.1, tiek taisyklių 8.6 papunkčiuose numatytiems reikalavimams, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 7.13 papunktyje. <...>“. Taisyklių 87 punkte įtvirtinta, kad „Pareiškėjams, nesilaikantiems taisyklių III skyriaus 8 ir 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, parama už netinkamą paramai plotą (lauką ar lauko dalį su nustatytu pažeidimu) nemokama ar jau išmokėta paramos suma susigrąžinama. Jeigu nustatoma neatitiktis nustatytiems reikalavimams ir įsipareigojimams, laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis“.

Pareiškėjos SG skaičius lygus 0, todėl išimtis, įtvirtinta Taisyklių 10.1,1 papunktyje pareiškėjai negalėjo būti taikoma, ir ji privalėjo laikytis Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo.

Pareiškėja akcentuoja, kad ji įvykdė reikalavimą du kartus per metus nušienauti ganyklas – pievas, nurodo, kad šį faktą patvirtina Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas. Tačiau Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, laikomas tik formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai ginčo laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų. Tai iš esmės yra formalus patvirtinimas prie jau atliktų NMA patikros vietoje rezultatų pagrindimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėja NMA patikros vietoje rezultatų nenuginčijo, taigi laikytina, kad NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi patikros vietoje rezultatų duomenimis ir taikė pareiškėjai sankcijas už Patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kaip minėta, pareiškėjos pateiktas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, laikomas tik formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai ginčo laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų, pareiškėja nepaneigė NMA patikros vietoje nustatytų pažeidimų ir jų nenuginčijo.

Taisyklių 78 punkte nurodoma, kad „<...> jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo“.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai paštu buvo išsiųstas 2016-11-20 pranešimas Nr. 1354253 pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo planais, buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Pareiškėja 2016-12-16 pateikė žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau nepateikė su R. J. ir V. J. priklausančių žemės sklypų sudarytas sutartis dėl teisėto žemės sklypų valdymo. Pareiškėja taip pat deklaravo valstybinus žemės plotus, kuriems turėjo būti pateikti papildomi dokumentai, nurodyti Vyriausybės nutarimo Nr. 236 18 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimas laukus subnuomoti, tačiau jų nepateikė. NMA, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų nurodytų savininkų duomenis, nustatė, kad nurodytų žemės sklypų valdymo teisė nepagrįsta deklaruotiems kontroliniams žemės sklypams (toliau – KŽS): bendras netinkamas paramai plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 16,31 ha; bendras netinkamas paramai plotas – 16,72 ha. Pareiškėja šių NMA nustatytų aplinkybių nepaneigė, sprendimo, kuriame buvo išaiškinti pažeidimai nenuginčijo.

Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog pareiškėja yra susipažinusi su Taisyklėmis ir savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama 2016 m. Paraišką, pareiškėja įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nenuginčijo NMA 2017-06-02 sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 6 345,81 Eur dydžio galutinė paramos sumą ir 4 801,23 Eur sankcija už neteisingą plotų deklaravimą, daro išvadą, kad NMA pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo, kad susidarė bendra 4 277,01 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA. Esant nustatytoms aplinkybėms, NMA 2018-07-02 sprendimas Nr. SP1-4323(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Pareiškėja teigia, kad NMA taiko sankcijas už tą patį pažeidimą du kartus, t. y. NMA 2017-07-02 sprendimu Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir NMA 2018-07-02 sprendimu.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais. Pareiškėjai NMA 2018-07-02 sprendimu sankcija nėra taikoma antrą kartą. Nagrinėjamu atveju NMA 2017-06-02 sprendimu tik informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas yra taikomas NMA skolos sprendimu, iki NMA skolos sprendimo priėmimo sankcijos nėra taikomas. NMA skolos sprendime, priešingai nei NMA sprendime, yra nurodoma, kad NMA susigrąžindama neteisėtai išmokėtas išmokas vadovaujasi Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais, kuriuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Taigi NMA, sankciją – susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, taiko tik NMA skolos sprendimu, t. y. NMA 2018-07-02 sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai dėl sankcijų taikymo du kartus, atmestini, kaip nepagrįsti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė