Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2428-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2A-2428-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04922-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
K. J. S.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui
Advokatai
Emilija Gorskienė
Civilinė byla Nr. 2A-2428-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04922-2012-2
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Snieguolė Vilutienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.2.; 121.9.; 121.14, 121.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. S., atstovaujamo advokatės Emilijos Gorskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8165-748/2012 pagal pareiškėjo pareiškėjo K. J. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui dėl civilinės būklės akto registravimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės akto įregistravimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. S. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) , ir R. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą įregistruoti LR Gyventojų registro informacinėje sistemoje R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) mirtį ir išduoti pažymą apie šį įregistravimą (b.l. 29-31).

Pareiškėjas nurodė, kad jo nepilnametis sūnus V. R. S. turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po R. V. P. mirties. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biure būtina gauti pažymą apie Lietuvos Respublikos piliečio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įregistravimą Lietuvos Respublikos Gyventojų registro informacinėje sistemoje. Prašymą išduoti pažymą apie R. P. mirties įregistravimą pareiškėjas pateikė 2011 m. gruodžio 09 d. Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biurui, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos CMB atsisakė išduoti tokią pažymą dėl vardo, pavardės ir gimimo datos neatitikimo mirusiojo dokumentuose. Pareiškėjo nuomone, neįregistravus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties Kauno CMB, bus pažeistos pareiškėjo teisės paveldėti nepilnamečio sūnaus V. R. S., vardu jo senelio R. P. palikimą - Lietuvos Respublikoje esantį turtą.

Suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad patys esant neatitikimams pateikiamuose dokumentuose neturi teisės įregistruoti užsienyje mirusio asmens mirties, įtraukiant ją į apskaitą (b.l. 57-58).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė (b.l. 79-82). Teismas, nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-06 įsakymu Nr. A-1920 buvo atkurtos R. P. nuosavybės teisės į jo tėvo K. P. turėtą nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai (b.l. 20). (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. V. P., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje (b.l. 9-12). R. V. P. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs santuoką su L. L. (b.l. 14-18). Pareiškėjo nepilnametis sūnus V. R. S. turi teisę paveldėti R. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, tačiau Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biurą neišduoda pažymos apie R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties fakto įtraukimą į Lietuvos Respublikos Gyventojų registro informacinę sistemą, nes pateiktuose dokumentuose yra netikslumų: pateiktame JAV išduotame asmens mirties liudijime įrašyta jog mirė R. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., pateikiamoje Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijoje asmuo nurodomas kaip R. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., todėl atsisakė tenkinti prašymą (b.l. 7). Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, Šančių Rkb, matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. P., jo tėvai: M. P. ir K. P. (b.l. 8). Teismas nurodė, jog užsienyje mirusio asmens mirtis Lietuvos Respublikoje registruojama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka. Šių taisyklių 102 punkte yra nustatyta, kad užsienio valstybėje po 1990 m. kovo 11 d. mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Taip pat nurodė, jog teismas negali nustatyti, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir R. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, nes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtina pasas (LR Paso įstatymas 2 str.). Be to, pateiktas gimimo įrašas neatitinka paso duomenų dėl skirtingos gimimo datos bei neatitinka mirties liudijimo duomenų dėl skirtingo vardo (b.l. 8). Mirties liudijimu yra įregistruota to asmens mirtis, kurio vardas, pavardė ir kiti duomenys yra nurodyti tame dokumente. Teismas negali nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaigų išduotas liudijimas priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, gimimo data nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, gimimo data. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą įregistruoti LR Gyventojų registro informacinėje sistemoje užsienyje mirusio asmens mirtį kitu vardu, nei yra nurodyta mirties liudijime bei kita gimimo data, nei nurodyta Lietuvos Respublikos piliečio pase.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjo K. J. S. atstovė advokatė Emilija Gorskienė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti (b.l. 87-89). Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismui leidus priimti palikimą V. R. S. vardu ir pratęsus terminą palikimui priimti, reikėjo gauti pažymą apie R. P. mirties fakto įregistravimą, tačiau dėl neatitikimo dokumentuose civilinės metrikacijos skyrius tai daryti atsisakė. Kadangi nėra galimybės kitokiu būdu gauti dokumentų, reikėjo kreipti į teismą, tačiau teismas pareiškimą atmetė, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog pareiškėjo atstovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog 2002 metais R. P. keitė (taisė) savo vardus atsisakydamas antrojo vardo V.. Pateikiamuose dokumentuose skiriasi mirusiojo vardai, pavardės, gimimo data, todėl suinteresuotasis asmuo neturi galimybės nustatyti ar tai vienas ir tas pats asmuo (b.l. 106-107).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Civilinio proceso kodeksas nurodo proceso teisės normų pažeidimus, kurie visais atvejais yra pagrindas naikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Remiantis CPK 329 straipsnio antrąja dalimi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai yra tokie proceso teisės normų pažeidimai: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties pirmos instancijos teismo; pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nustačius bent vieną CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą, skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas, neatsižvelgiant į tai, kokią įtaką padarytas pažeidimas turėjo priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui.

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (b.l. 25-26), nurodydamas, kad pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas, pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti, jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius, nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos (CPK 514 str. 4 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir civilinės būklės akto įregistravimas teisines pasekmes sukeltų tik V. R. S. (b.l. 21-22). CPK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti. Nepilnamečius vaikus nuo 14 iki 18 metų teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose, kuriose sprendžiami su jais susiję klausimai, liečiantys jų asmeninis teises. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų V. R. S., kuriam (duomenys neskelbtini)d. sukako 17 metų, pranešęs apie bylos nagrinėjimą ir V. R. S. būtų dalyvavęs bylos nagrinėjime ar būtų išreiškęs savo nuomonę dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ir civilinės būklės akto registravimo. Todėl teismo sprendimas naikintinas pripažinus, kad sprendimui naikinti yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Be to, pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 str. 2 d. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Aplinkybė, kuria grindžiamas ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pati savaime nėra pagrindas teismui nei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nei atsisakyti priimti pareiškimą. Visas reikšmingas tokios bylos baigčiai faktines aplinkybes nustato ir ginčo teisinius santykius teisiškai kvalifikuoja teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus CPK 111 straipsnyje, taip pat CPK straipsnio 1 dalyje nustatytus papildomus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, kreipiantis į teismą ypatingosios teisenos tvarka pareiškime turi būti šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose numatyti specialūs reikalavimai. Šie pareiškimo turinio ir formos reikalavimai yra imperatyvūs ir jų nesilaikant pareiškėjui atsiranda neigiamų procesinių teisinių padarinių. Nesilaikant LR CPK ar kituose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, pareiškimo priėmimo klausimas nėra sprendžiamas, kol neįvykdomos visos įstatyme nurodytos tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalyje, nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pareiškimą motyvuodamas tuo, kad negali nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaigų išduotas liudijimas priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, gimimo data nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, gimimo data. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo tikslas yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs(duomenys neskelbtini), ir R. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vienas asmuo, tačiau priemonė, kuria mėginama pasiekti šį tikslą, nėra teisiškai korektiška. Teismas asmenų tapatybės nenustatinėja. Kita vertus, tokios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 443 str.8 d.). Todėl atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei tikslą, kuriam jam reikia nustatyti tokį faktą (CPK 447 str. 1 p.), manytina, jog šiuo atveju nustatinėtinas faktas, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo (mirties) liudijime nurodytais vardu, pavarde (CPK 444 str. 1 d. 4 p.). Tai atitinkamai suponuotų apelianto pareigą tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatant terminą ieškinio turinio ir formos spragoms ištaisyti.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėja

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Žibutė Budžienė