- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 2K-119/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Josifas Tomaševičius, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- K. G., T. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir vienam mėnesiui. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 14 d. kartu su T. M. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, J. B. bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), T. M. iš J. B. reikalaujant pinigų, paimant nukentėjusiojo Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“, K. G. reikalaujant pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą, T. M. du kartus buteliu sudavė nukentėjusiajam per galvą, kartu su K. G. mušdami J. B. į galvą ir kitas kūno vietas kumščiais bei spardydami, suduodami ne daugiau kaip 20 smūgių, bendrais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, T. M. buteliais du kartus suduodant nusikalstamą veiką bandžiusiai nutraukti V. R. į galvą ir padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė 30 Lt vertės J. B. Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. G. kasaciniu skundu prašo išsamiai išnagrinėti bylą, kurioje jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nes yra nekaltas. Kasatorius nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo J. B. parodymais, besąlygiškai jais tikėjo ir nekreipė dėmesio į tai, kad šie parodymai nesutampa su nukentėjusiosios V. R. parodymais. V. R. parodė, kad jis nereikalavęs pasakyti PIN kodą, o tik stovėjęs ir stebėjęs muštynes. Nuteistasis nurodo, kad J. B. jį užpuolęs, todėl gindamasis smogė J. B., tačiau jo apiplėšti ar kitaip nuskriausti nenorėjo. Kasaciniame skunde K. G. taip pat nurodo, kad jis dirba, su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, gyvena vidutiniškai ir tikrai neturėjo tikslo apiplėšinėti asocialių žmonių ar invalidų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. G. kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo K. G. kasaciniame skunde yra nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, numatytas BK 369 straipsnyje. Tačiau šiame skunde yra ir teiginių apie tai, kad teismai neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: kad kasatorius nusikaltimo nepadaręs, PIN kodo nereikalavęs, o tik stebėjęs muštynes, kad jis gynęsis nuo jį užpuolusio J. B., jo apiplėšti nenorėjęs ir pan. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti argumentai nenagrinėjami.
Nuteistojo kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, rėmėsi vien tik nukentėjusiojo J. B. parodymais ir nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios V. R. parodymus, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiek J. B., tiek V. R. nuosekliai parodė, jog J. B. mušė ir nukentėjusiesiems neleido išeiti iš buto abu nuteistieji. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl to, kuris iš nuteistųjų reikalavo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą, skiriasi. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios V. R. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme apie tai, kuris iš nuteistųjų reikalavo iš J. B. pasakyti kortelės PIN kodą. Įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus apie įvykio aplinkybes ir kitus teismo posėdžiuose išnagrinėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistojo K. G. veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kuris iš nuteistųjų reikalavo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą. Nusikaltimas buvo padarytas bendrais nuteistųjų T. M. ir K. G. veiksmais. Byloje nustatyta, kad K. G. mušė J. B., neleido J. B. ir V. R. išeiti iš kambario. Šie veiksmai buvo atlikti po to, kai jau buvo užvaldyta J. B. priklausanti mokėjimo kortelė ir pareikalauta pasakyti jos PIN kodą. Taigi savo veiksmais nuteistasis K. G. įgyvendino dalį nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, todėl nepriklausomai nuo to, kuris iš nuteistųjų tiesiogiai reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą, abu nuteistieji turi atsakyti už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.