Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – E. J., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 272 straipsnyje,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio II grupės neįgalumą, ūkininkaujančio, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015 m. sausio 1 d. 18.46 val., Mažeikiai, Birutės g. 17A, vairuodamas automobilį, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o sustabdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsisakė leisti patikrinamas, ar nėra neblaivas. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. J. parodė, kad su padarytais pažeidimais sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Teismo prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties buvimo, o būtent dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog E. J. 2015 m. sausio 1 d. 18.46 val., Mažeikiai, Birutės g. 17 A, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, jis nesustojo policijos pareigūnų stabdomas, su įjungtais specialios transporto priemonės, policijos automobilio šviesos ir garso signalais, bei stabdomas uniformuoto policijos pareigūno mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu, tačiau nuvažiavo toliau ir tik persekiojamas policijos pareigūnų automobiliu sustojo. Tai byloje patvirtino pats pažeidėjas bei byloje esantys įrodymai, t. y. policijos pareigūnų A. B. ir D. S. tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.). Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo teismui nekyla abejonių, kadangi E. J., esant teisėtam policijos pareigūno reikalavimui LR Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą, atsisakė leisti būti patikrintas, ar nėra neblaivus, t. y. atsisakė nustatyti blaivumą. Tai byloje patvirtina pats pažeidėjas bei byloje esantys įrodymai, t. y. policijos pareigūnų A. B. ir D. S. tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.).

Kad E. J. padarė minėtus pažeidimus, yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent 2015-01-01 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų A. B. ir D. S. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo, fotolentele, vairuotojo pažymėjimo kopija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 2, bendra pranešimo registracijos informacija, pažyma apie asmens baustumą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, išrašais iš medicininių dokumentų, neįgaliojo pažymėjimo kopija, ūkininko pažymėjimo kopija, pažyma apie mokymąsi mokymosi įstaigoje, medicininio pažymėjimo kopija, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo kopija bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, todėl E. J. skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi bei pažeidimą padarė neįgalus asmuo turintis II grupės invalidumą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, ūkininkaujantis, turintis neįgalumą), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. J. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Subendrinus paskirtas nuobaudas, skirtina galutinė administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

E. J. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinę nuobaudą – 579,00 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 868,00 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, E. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 870,00 € (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip 231,00 €, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.