Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą dėl R. A., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas dėl R. A. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nestebi R. A. socialinio pavojingumo, būklė stabili, vaistai asmeniui nėra skirti, jis gyvena prižiūrimas tėvų. Reguliariai ir laiku lankėsi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, 6 mėn. stebėjimo terminas pakankamas, nes jie jį matė nuo senų laikų: atvykdavo į centrą prasitęsti neįgalumą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu R. A. gynėjas advokatas A. K. prašė teikimą tenkinti.

R. A. (asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės) į teismo posėdį nebuvo kviestas, atsižvelgus į gydytojų, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro komisijos rekomendaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas panaikintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti panaikinta tik tuo atveju, jei asmuo pasveiko ir išnyko reikalas tokią priemonę taikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024-10-29 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu R. A. būtų baustas administracine tvarka, ar būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro komisijos pateiktos išvados ir šios įstaigos atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad R. A. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą metu R. A. lankėsi reguliariai, laikėsi režimo, medikamentinis gydymas neskirtas, nes nėra elgesio sutrikimo arba jis minimalus, atliktas psichologo intelektinių gebėjimų vertinimas; paciento kontaktas pakankamas, mąstymas konkretus, skundų neišsako; dėmesio koncentracija silpna, emocijos paviršutiniškos nebrandžios; bendros žinios silpnos, socialinė adaptacija apsunkinta; šiuo metu būklė stabili. Į. R. Adomaičio ligos anamnezę, dabartinę psichikos būklę ir tai, jog socialinio pavojingumo nenustatyta, sveikatos priežiūros įstaigos komisija nusprendė, kad tęsti priverčiamąjį gydymą asmeniui netikslinga.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros įstaigos komisijos pateiktą R. A. psichikos būklės vertinimą, R. A. sveikatos būklę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertinęs, jog asmens psichikos būklė šiuo metu yra stabili, sprendžia, kad yra pagrindas R. A. paskirtos priverstinės medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikymą panaikinti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Teikimą tenkinti.

P. R. A. Š. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024-10-29 nutartimi taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.