Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas DaugėlaTeisėja Violeta BalčiūnienėBaudž. byla Nr. 1A-30-458/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-05996-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.2; 2.4

2016 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir jam skirta bausmė – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taip pat bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš kaltinamojo 826,28 Eur turtinei žalai bei 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. sausio 27 d., apie 13.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai stebint aplinką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), 69,51 Eur vertės laukinių ir vidinių durų spynas ir nulaužęs durų apdailą, įsibrovęs į vidų, iš buto pagrobė nukentėjusiajam K. B. priklausantį 463,10 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį ,,Lenovo“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 260,37 Eur vertės fotoaparatą ,,Pentax X90“, 15,93 Eur vertės fotoaparato dėklą, 17,37 Eur vertės atminties kortelę ,,Sandisk SD“, materialinės vertės neturinčius vardinius vyriausybinius apdovanojimus. Tokiu būdu D. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė K. B. priklausančio turto už 826,28 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 str. 3 d.) konstatuoja, kad bylos duomenimis, nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų.

Nors nuteistasis savo kaltės dėl vagystės iš K. B. priklausančio buto nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojo A. G. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad D. B. buvo nukentėjusiojo namuose, SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrole, kuri parodė, jog kortelių veikimo zonos fiksuotos įvairiose gatvėse skirtingu laiku (t. 1 b. l. 105), tai taip pat paneigia nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog jis visą dieną buvo namuose, ir kitais bylos duomenimis. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nuosprendis paremtas prielaidomis, kadangi teismas BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų nepažeidė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas D. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrindžiančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nesant jokių duomenų apie moterį, su kuria padaryta nusikalstama veika, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis veikė bendrininkų grupe. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendyje aplinkybė, kad nuteistajam darant nusikalstamą veiką buto duris stebėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, nurodyta apibūdinant nusikalstamą veiką. Tai, kad D. B. buvo ne vienas, patvirtinta liudytojo A. G. parodymais. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia nepripažino ir nevertino skirdamas bausmę.

Apeliantas skunde kaltina tyrėją J. K. suklastojus įkalčius, mano esant nesąžiningą, nurodo, kad pirštų antspaudai byloje atsirado tik po to, kai apeliantas apsilankė tyrėjo J. K. kabinete. Šie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Kaip pažymėjo ir pats J. K., apklausiamas teismo posėdžio metu, jis neatliko ikiteisminio tyrimo šioje byloje, nuteistąjį matė du kartus, nors dalyvavo asmens atpažinime, jokių procesinių veiksmų byloje neatliko. Iš 2015 m. sausio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su pirštų antspaudų pavyzdžiais, o įvykio vietos apžiūrą atliko ne J. K., o P. S. (t. 1, b. l.16–17). Nuteistasis akcentuoja, kad jo pirštų antspaudai byloje atsirado tik 2015 m. vasario 4 d., po to, kai diena anksčiau jis apsilankė tyrėjo kabinete. Pažymėtina, kad D. B. rankų pirštų ir delnų daktiloskopinio rašto pavyzdžiai paimti 2015 m. vasario 4 d., tai patvirtina tyrėjos R. M. surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 1, b. l. 68–69).

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tenkinti nuteistojo prašymai apklausti kaimynus, išreikalauti į bylą nuteistajam priklausančio telefono pokalbių išklotines. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 178 str. 2 d. numato proceso dalyviams teisę raštu prašyti prokurorą atlikti BPK 97 str., XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis prašė išreikalauti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, ar atlikti konkrečius procesinius veiksmus. Apygardos teismas pažymi, kad D. B., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad visą dieną buvo namuose, šią aplinkybę esą galėtų patvirtinti jo sugyventinė (t. 1, b. l. 149). Nustačius, kad telefonu buvo naudotasi ne vienoje miesto vietoje, nuteistasis iškėlė versiją, kad telefonu galbūt naudojosi sugyventinė. Šiuo atveju nėra aišku, kurią iš apelianto versijų vis dėlto jo sugyventinė galėtų patvirtinti: kad buvo kartu namuose ar kad buvo išsinešusi jam priklausantį telefoną.

Skirtingai nei nurodo apeliantas, nuteistojo kaltė patvirtinta ne liudytojo samprotavimais, o byloje surinktų įrodymų visuma. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. B. buvo nukentėjusiojo bute, čia rasti jo pirštų antspaudai. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną matė, kaip kaltinamasis su moterimi išėjo iš laiptinės. Jis veidus gerai įsidėmėjo, iš nuotraukų atpažino kaltinamąjį. Taigi skirtingai nei nurodoma skunde, liudytojas patvirtino matęs būtent nuteistąjį, o ne asmenį, panašų į jį. Nors apeliantas kategoriškai tvirtina visą dieną buvęs namuose, šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jei būtų kaltas padaręs šią nusikalstamą veiką, neabejotinai būtų prisipažinęs, kadangi žino, jog nuoširdus gailėjimasis yra lengvinanti aplinkybė ir tokiu atveju skiriama švelnesnė bausmė. Teismas pažymi, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį bausmė kaltinamajam iš viso nėra skiriama. Dėl šios priežasties nuteistasis labiau suinteresuotas būti išteisintas nei nuteistas, net jei bausmė pritaikant BK 64¹ str. būtų švelninama. Aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau pripažindavo padaręs nusikalstamą veiką nesudaro pagrindo tikėti apelianto pasirinkta gynybine pozicija.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniam teismui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 92,64 Eur, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš D. B. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 92,64 Eur, atmesti.