Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. J. (K. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. gruodžio 5 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje.

K. J. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, likęs vienas su savo sugyventinės H. K. dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai su ja santykiauti bei tikrai žinodamas, kad E. K. yra mažametė, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad, užlaužęs jai rankas, paguldė į lovą, nurengė apatinę kūno dalį nuogai iki kelių, užgulė iš viršaus, taip pat grasindamas tuo, kad jeigu priešinsis, tai sumuš ją ir jos motiną, rankomis lietė E. K. lytinius organus, kišo pirštus į makštį ir taip tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja E. K. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. Iš kart po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, mėgino savo varpą įkišti E. K. į makštį, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė nukentėjusioji E. K. priešinosi muistydamasi, jam paliepus E. K. nepraskėtė kojų ir tuo metu K. J., per langą pamatęs į namus grįžtančią savo sugyventinę H. K., mažametę nukentėjusiąją E. K. paleido liepdamas šiai skubiai apsirengti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. J. 2014 m. gruodžio 3 d. laikinai sulaikytas. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Šalčininkų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Teismas nepagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Kaltinamasis tvirtina, jog paleistas iš suėmimo nedarytų naujų nusikaltimų. Aplinkybė, jog kaltinamasis nedirba, kai inkriminuojamas smurtinis nusikaltimas, neturi turėti įtakos manymui, kad asmuo turi polinkį praturtėti iš daromų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis pratęsti kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – mažametės nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. XXX, o taip pat ir kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltės pagrindimo aspektu.

K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam K. J. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

K. J. kaltinamas padaręs bei pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aptariamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: K. J. yra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, iki sulaikymo nedirbo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su gyvenamąją aplinka. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, K. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam K. J. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs bei pasikėsinęs padaryti kaltinamas K. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. K. J. anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Aukštesniojo teismo nuomone, tai patvirtina, kad K. J. kelia pavojų aplinkiniams, yra linkęs pažeisti įstatymus, taigi būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. K. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. gruodžio 5 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, viešasis interesas išsamiai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Išdėstytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. J. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Tai, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, patvirtina teismo nutarties, kuria pratęstas K. J. suėmimo terminas, teisėtumą bei pagrįstumą.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad šio skundo nagrinėjimo dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 28 d., Vilniaus apygardos teismas šioje byloje paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Juo K. J. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., BK 150 str. 4 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu teismas taip pat ir paliko galioti K. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kadangi byloje jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai reiškia, kad K. J. jau tapo nuteistuoju. Be to, nuosprendžiu dar kartą išspręstas ir tos pačios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo nuteistajam klausimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas šioje byloje dar kartą paneigia K. J. argumentus apie duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvimą. Nors priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, duomenys, patvirtinantys nuteistojo kaltę, jame išdėstyti, taip pat išdėstyti ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo motyvai. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl jo kaltės, K. J. turi teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam K. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.