Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme bei pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2005 m. spalio 28 d.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytą formalų reikalavimą (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės – nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. balandžio 8 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas tam, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis R. B. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, nurodytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kad nuteistasis laisvės atėmimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu, 2010 m. mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre bei įgijo vidurinį išsilavinimą (mokymosi pasiekimų pažymėjimas E Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2021 m. baigė Sandėlio operatoriaus kvalifikaciją (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuteistojo R. B. naudai vertintina ir tai, jog 2007 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą, kuriame nuteistasis nurodė, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, nuo 2008 m. birželio 28 d. jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, kuriame dirbo iki perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. 2019 m. birželio 27 d. atvykus tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Antrąjį sektorių, nuteistasis nuo 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ buvo įdarbintas Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos ceche – darbininku. Visos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu stebimas teigiamas požiūris į darbą, nuteistasis labai motyvuotas, o taip pat R. B. ne kartą skatintas už gerą ir sąžiningą darbą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad negauta duomenų, jog nuteistasis susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais (lošimu, kompulsyviu elgesiu), R. B. taip pat pristatė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad jis nuo 2023 m. liepos mėnesio savanoriškai kas mėnesį perveda pinigus nukentėjusiajai. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2025 m. sausio 22 d. gautoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistojo R. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, jog pastaruoju metu stebimos R. B. pastangos koreguoti savo elgesį, atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, o taip pat šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2024 m. gegužės 14 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat teigiamai vertintina, kad nuteistasis pagal galimybes dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Teisėjų kolegija taip pat teigiamai vertina, jog nuteistasis R. B. 2024 m. sausio 11 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa.

8. Iš teikimo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje esančios Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įsitraukė į įkalinimo įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologų organizuojamus užsiėmimus: 2017 m. lapkričio 25 d. dalyvavo paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. sėkmingai baigė 8 užsiėmimų „(duomenys neskelbtini)“, skirtą savęs pažinimui, savianalizės įgūdžių, komunikacinių, bendradarbiavimo bei kitų sugebėjimų lavinimui. Išvadoje taip pat nurodyta, kad stebimos nuteistojo pastangos analizuoti savo asmenybę bei gerinti socialinius įgūdžius – programa (duomenys neskelbtini), individuali 6 susitikimų programa, asmens motyvacija stabili, pastebimas aiškesnis savęs vertinimas, išsikelti ateities tikslai realūs ir motyvuojantys. Pagerėjo nuteistojo komunikacija, aiškiai gali įvardinti savo jausmus, vertybes. Laisvės atėmimo bausmės metu R. B. įsitraukia į įkalinimo įstaigos specialistų organizuojamus užsiėmimus – 2024 m. birželio 3 d. gautas Vyriausiosios socialinės darbuotojos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. B. nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. birželio 3 d. dalyvavo individualioje pusiau struktūruotoje motyvuojančių pokalbių programoje „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. gruodžio 20 d. gauta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistasis lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. – baigė 6 konsultacijų ciklą, kurių metu buvo akcentuojamasi į pasekmių suvokimą, problemų sprendimų įgūdžių lavinimą, pozityvų užimtumą ir jo naudą sau asmeniškai bei aplinkiniams. Teisėjų kolegija pažymi, nors akivaizdu, jog nuteistasis R. B. siekia keisti savo elgesį, tačiau vis tik anksčiau išvardintos aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos ir vertinamos atsietai nuo kitų asmens byloje esančių duomenų. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo R. B. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau įvertinus visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau yra pakankami jo teisinės padėties švelninimui. Pažymima, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

9. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo elgesio riziką. Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog R. B. pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2020 m. gegužės 20 d., nustatyta vidutinė rizika. Vėlesnių vertinimų metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2023 m. sausio 10 d., nuteistajam nustatyta vidutinė rizika su mažėjimo tendencijomis. 2024 m. vasario 13 d. R. B. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta vidutinė rizika su didėjimo tendencijomis, nustatytas neigiamas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiose srityse – didėjo aktualūs kriminogeniniai dinaminiai veiksniai srityse: „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. 2025 m. kovo 3 d. atliktu pakartotiniu vertinimu, taikant OASys metodiką, nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Atlikus didelės žalos analizę, esant įkalinimo įstaigoje, fiksuojamas žemas didelės žalos rizikos lygis visuomenei, esant laisvėje – vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei.

10. Naujausios Socialinio tyrimo išvados duomenimis R. B. nustatyta net septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai ir trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių: 1) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, 2) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, 3) piktnaudžiavimas alkoholiu, 4) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (fiksuota praeityje), 5) būdingas impulsyvus elgesys, 6) būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys (fiksuota praeityje), 7) savitvardos problemos, 8) negeba atpažinti problemų, 9) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, 10) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, 11) būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, 12) būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, 13) priežiūros/apribojimų pažeidimai, o taip pat vienas apsauginis veiksnys – darbinė veikla įkalinimo įstaigoje. Taigi, nors egzistuoja ir nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas kriminogeninių dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taigi, atsižvelgus į dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį, negalima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.

Motyvuojamoji dalis

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis R. B. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jis baustas net penkiolika kartų, iš jų du kartus dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Pažymėtina, jog paskutinysis pažeidimas padarytas 2023 m. lapkričio 27 d. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad vis dėlto nuteistojo R. B. padaryti pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

12. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra dvidešimt septynis kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad R. B. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Tai atskleidžia nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

13. Įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, atsižvelgiama ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktai), priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šie nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant pasipelnyti) ir itin žiauriai. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus ne tik atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, bet neabejotinai rodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam R. B. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, esant gana daug kriminogeninių dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kuriuos nuteistasis savo elgesio pokyčiu gali mažinti, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.