- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- B2-1189-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-990-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
- Atsakovas
- B UAB „Pelamidė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Daumantai LT“, UAB „Klaipėdos kartono tara“, UAB „Genys“, VĮ „Turto bankas“, VSDFV Kauno skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB DNB bankas skundą dėl B UAB „Pelamidė“ 2015 12 01 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ dalies panaikinimo atsakovei B UAB „Pelamidė“, tretieji asmenys UAB „Daumantai LT“, UAB „Klaipėdos kartono tara“, UAB „Genys“, VĮ „Turto bankas“, VSDFV Kauno skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundo ir atsiliepimų į skundą esmė.
AB DNB bankas skundas.
Šalies argumentai
AB DNB bankas 2015 12 16 skunde ( b.l. 1-6) prašo panaikinti B UAB „Pelamidė“ 2015 12 01 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ dalį. Nurodo, jog skundžiamu nutarimu buvo nutarta ir dėl bankui įkeisto turto pardavimo, t.y. nutarta: „1. Bankui įkeistą 1,5473 ha žemės sklypą (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2050,94 kv.m. žuvies perdirbimo cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais statiniais, priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) pardavinėti LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka varžytynėse kartu su bankui įkeistais žuvies perdirbimo įrengimais bei neįkeistais įrengimais ir inventoriumi (kurie funkciškai tarnauja parduodamam bankui įkeistam nekilnojamam turtui) – nustatant 1 170 000 Eur bendrą pardavimo kainą, iš kurios 1130000Eur yra įkeistas turtas, o 40 000 Eur - neįkeistas turtas. 2. Nepardavus 1 punkte nurodyto turto, jo kainą mažinti iki 1 000 000 Eur kainos (t. y. 15 proc. sumažinta kaina nuo paskutinių varžytynių kainos) ir toliau pardavinėti varžytynėse pagal nustatytą pardavimo kainą. 3. Nustatyti 0,2 proc. kainos kėlimo intervalą varžytynėse. 4. Nustatyti 100 Eur varžytynių žiūrovo mokestį. 5. Apie bankrutuojančios įmonės turto pardavimą iš varžytynių skelbti spaudoje ir internete. 6. Neįvykus įmonės turto pardavimui, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Banko nuomone, nutarimo 2 –uoju darbotvarkės klausimu 1 punktas naikintinas, nes pirma, iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokį bankrutuojančiai įmonei priklausantį neįkeistą turtą nutarta parduoti komplekse su bankui įkeistu žuvies perdirbimo cechu. Pagal priimtą nutarimą turto pardavimas negali būti organizuojamas. Iš administratoriaus pateiktos įkeisto ir neįkeisto turto suvestinės bankas padarė išvadą, jog ne visas sąraše nurodytas neįkeistas turtas yra funkciškai susijęs su žuvies perdirbimo kompleksu, pvz. : transporto priemonės, kompiuterinė įranga, telefonai, spausdinimo aparatai ir kt. Atkreipia dėmesį, jog tokiu atveju yra mažinamas parduodamo turto patrauklumas, nepagrįstai siaurinamas pirkėjų ratas, tuo pačiu nėra užtikrinama galimybė realizuoti parduodamą turtą už didžiausią kainą. Be to, iš nutarimo nėra aišku, koks konkretus turtas įeina į komplekso sudėtį, t.y. nepateiktas neįkeistų įrengimų ir inventoriaus, kuris funkciškai tarnauja parduodamam bankui įkeistam nekilnojamam turtui, sąrašas. Nėra išspręsta, koks gi turtas pagal skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą turi būti parduodamas ir nėra galimybės realiai (ne formaliai) organizuoti šio turto pardavimą. Tokia situacija pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, apsunkina turto pardavimą, sudaro sąlygas ginčų kilimui ateityje dėl parduodamo turto sudėties. Antra, skundžiamu nutarimu nepagrįstai nustatyta net 40 000 Eur pradinė neįkeisto turto pardavimo kaina. Kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras, didintų administravimo kaštus ir kartu atitolintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Nėra pateikta jokio pagrindimo, kaip nustatyta neįkeisto turto kaina. Galimo įtraukti į kompleksą neįkeisto turto likutinė vertė yra 4 500 Eur. Neįkeisto neparduoto turto kainą nemotyvuotai nustačius net 40 000 Eur yra dirbtinai didinama visa žuvies perdirbimo cecho komplekso pardavimo kaina ir ribojamas potencialių pirkėjų ratas. Tokia situacija pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir kreditorių interesus, nes kuo ilgiau nebus parduotas įmonės turtas, tuo ilgiau nebus atsiskaityta su kreditoriais. Trečia, bankroto procedūros negali tęstis neapibrėžtą laiką. Tokią išvadą patvirtina Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, kuriose yra numatyti terminai, per kuriuos administratorius turi atlikti bankroto procedūras. Skundžiamu nutarimu aiškiai nenustačius, koks konkrečiai įmonės turtas parduodamas komplekse, patvirtinus akivaizdžiai nepagrįstai didelę neįkeisto turto pardavimo kainą, turtas nebus parduotas ir tokiu būdu bus užvilkintos turto pardavimo procedūros, kurios ir taip tęsiasi neproporcingai ilgai. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir ginčo klausimą grąžinti B UAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Apie 2015 12 01 kreditorių susirinkime priimtą skundžiamą nutarimą bankas sužinojo 2015 12 10 iš administratoriaus gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, todėl ĮBĮ 24 str. 5d. nustatyto termino susirinkimo nutarimui apskųsti nepraleido.
Teismo posėdžio metu banko atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad kadangi nepateiktas neįkeisto turto sąrašas, kuris funkciškai susijęs su įkeistu turtu, tai mano, jog nutarimas panaikintinas, nutarimas dėl neįkeisto žemės sklypo nepriimtas, nesutinka su neįkeisto turto kaina – 40 000 Eur. Nesutinka su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 350 Eur, nes nepateikta, kad tokia suma buvo apmokėta, kadangi pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo apmokėta 8 470 Eur suma, todėl akivaizdu, kad apmokėta už kitas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė B UAB „Pelamidė“ atsiliepime į skundą (b.l. 60-61) nurodo, jog su skundu nesutinka. Nurodo, jog kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl bankui neįkeisto turto pardavimo: „Nustatyti tokią B UAB „Pelamidė“ priklausančio turto pardavimo tvarką: bankui neįkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo plotas 1.5200ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pardavinėti vadovaujantis LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr.IX – 1314 pakeitimo įstatymo reikalavimais. Pradinę pardavimo kainą nustatyti apklausus nekilnojamojo turto agentūras ir suderinus su didžiausiu B UAB „Pelamidė“ kreditoriumi. Bankui neįkeistą ilgalaikį turtą, kuris funkciškai nesusijęs su bankui įkeistu turtu, pardavinėti tokia tvarka: pirmą mėnesį pardavinėti likutine verte, po mėnesio kainą mažinti 30%, dar po mėnesio kainą mažinti dar 30%. Nepardavus neįkeisto turto per du mėn. nuo skelbimų išspausdinimo, pardavinėti 1 mėn. už didžiausią pasiūlytą kainą. Likusį neparduotą turtą pardavinėti antrinių žaliavų supirkimo kainomis. Kadangi likutinė neįkeisto turto, parduodamo su įkeistu turtu, vertė yra 68 000 Eur, tad 40000 Eur nustatyta kaina yra pagrįsta. Administratoriaus nuomone, bankroto procedūras vilkina teisėtų kreditorių susirinkimų nutarimų apskundimas. Kol skundas neišnagrinėtas, administratorius negali vykdyti turto pardavimo kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Išnagrinėjus skundą, vėl turės būti sušauktas kreditorių susirinkimas dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
Teismo posėdžio metu administratorius palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog skundžiamas nutarimas patenkina daugumą kreditorių, neįkeisto turto dalis sudaro 3 proc. parduodamo įkeisto turto vertės, todėl yra nelogiška ir neprotinga šioje dalyje skųsti nutarimą, tai neturi įtakos potencialiam pirkėjui, funkciškai tarnaujantys daiktai buvo įtraukti bankui pasiūlius 2012 m., tai matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr.4; dėl neaiškumų bankas gali kreiptis į administratorių ir aiškintis, o ne skųsti nutarimo dalį.
Trečiasis asmuo UAB „Daumantai LT“ atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l. 50-55). Nutarto parduoti turto apimtis yra aiški. Administratorius yra pateikęs įkeisto ir neįkeisto turto suvestinę, kurioje nurodoma, koks turtas yra parduotinas. Dėl šiame sąraše esančio turto, kuris turėtų būti parduodamas atskirai nuo viso komplekso, kreditorių susirinkime buvo sprendžiama atskirais darbotvarkės klausimais. Nusprendus dėl įrengimų ir inventoriaus, kuris funkciškai tarnauja parduodamam bankui įkeistam turtui, pardavimo yra parduodamas tas likęs sąraše turtas, dėl kurio pardavimo skyrium atskiru darbotvarkės klausimu spręsta nebuvo. Manytina, jog 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarto parduoti turto apimtis yra aiški. Darytina išvada, jog galimiems varžytynių organizavimo nesklandumams konstatuoti nagrinėjamu atveju jokio pagrindo nėra. Į sąrašą įtrauktas bankui neįkeistas turtas savo funkcijomis yra tiesiogiai susijęs su bankui įkeistu žuvies perdirbimo cechu, nes programinės įrangos, automobiliai, kompiuteriai, telefonai, spausdintuvai ir t.t. nėra kuo nors išskirtiniai ar naudotini tik kokioje nors specifinėje komercijos srityje, todėl gali būti panaudojami ir siekiant tinkamai eksploatuoti žuvies perdirbimo kompleksą. Bankas tik deklaratyviai nurodo jokio sąsajumo nesant. Tai leidžia daryti išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti dėl parduodamo turto patrauklumo sumažėjimo, pirkėjų rato siaurinimo bei realizavimo varžytynėse apsunkinimo. Priimant nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo pažeistos jokios įstatymo nuostatos, todėl nutarimas nenaikintinas net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad parduodamas neįkeistas turtas iš tiesų yra funkciškai nesusijęs su žuvies kompleksu. Nepagrįstas ir antras argumentas dėl turto kainos nustatymo, kadangi bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas yra išskirtinė kreditorių susirinkimo kompetencija. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bankroto proceso metu bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Bankas nurodo, kad parduodamo turto likutinė vertė yra 4 500 Eur. Siūlo turtą parduoti už 1000 - 2000 Eur. Akivaizdu, jog turto pardavimas už mažesnę nei jo likutinė vertė nelaikytinas atitinkančiu daugumos kreditorių interesus, nes nepadengs net itin mažos įmonės įsiskolinimų kreditoriams sumos. Bankas, siekdamas sumažinti neįkeistų bei kartu su kompleksu parduodamų įrenginių kainą iki žemesnės negu likvidacinė jų kaina, pažeidžia kitų kreditorių teises į kuo didesnės apimties jų kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Varžytynėse parduodamas bankrutuojančios įmonės turtas yra aiškiai nustatytas ir jokių sunkumų jam identifikuoti nagrinėjamu atveju nėra. Būtent banko teikiami skundai vilkina bankroto procedūras.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog iš patirties žino, kad potencialius pirkėjus domina įranga, o ne priedai.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
2015 02 01 įvyko B UAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimas, kuris 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ priėmė nutarimą: „1. Bankui įkeistą 1,5473 ha žemės sklypą (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2050,94 kv.m. žuvies perdirbimo cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais statiniais, priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) pardavinėti LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka varžytynėse kartu su bankui įkeistais žuvies perdirbimo įrengimais bei neįkeistais įrengimais ir inventoriumi (kurie funkciškai tarnauja parduodamam bankui įkeistam nekilnojamam turtui) – nustatant 1 170 000 Eur bendrą pardavimo kainą, iš kurios 1130000Eur yra įkeistas turtas, o 40 000 Eur - neįkeistas turtas. 2. Nepardavus 1 punkte nurodyto turto, jo kainą mažinti iki 1 000 000 Eur kainos (t.y. 15 proc. sumažinta kaina nuo paskutinių varžytynių kainos) ir toliau pardavinėti varžytynėse pagal nustatytą pardavimo kainą. 3. Nustatyti 0,2 proc. kainos kėlimo intervalą varžytynėse. 4. Nustatyti 100 Eur varžytynių žiūrovo mokestį. 5. Apie bankrutuojančios įmonės turto pardavimą iš varžytynių skelbti spaudoje ir internete. 6. Neįvykus įmonės turto pardavimui, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“.
Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bankas nesutinka su 2015 02 01 B UAB „Pelamidė“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ priimto nutarimo dalimi, t.y. nesutinka su neįkeisto turto, parduodamo su įkeistu turtu, nustatyta kaina ir taip pat nurodo, jog yra neaiški šio turto apimtis.
Vadovaujantis suformuota ĮBĮ 24 str. taikymo praktika kreditorių susirinkimo nutarimai (šiuo atveju kreditorių komiteto nutarimai) gali būti panaikinami dviem pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų ir dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir/ar įmonės interesų esminiu pažeidimu. Teismas nustatė, jog jokie procedūriniai pažeidimai nepadaryti. Todėl teismas skundžiamus nutarimus patikrina dėl turinio.
Pirma, banko vertinimu yra neaiški parduodamo su įkeistu turtu neįkeisto turto, funkciškai susijusio su įkeistu turtu, apimtis. Teismo vertinimu, banko problema šiuo atveju yra ta, kad bankas nedalyvauja kreditorių susirinkimuose, balsuoja raštu, o tai sąlygoja aplinkybę, jog bankas nesiaiškina jam neaiškių klausimų betarpiškai su administratoriumi, o tai daro teikdamas skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų. Kadangi į parduodamo įkeisto turto kompleksą buvo įtrauktas neįkeistas, tačiau funkciškai susijęs turtas būtent banko reikalavimu (kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 4, 2012 m.), tai vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais būtent bankas turėjo kartu su administratoriumi nustatyti neįkeisto turto apimtį. Bankas to nepadarė. Nežiūrint to, bankas netgi neprašė administratoriaus pateikti jam funkciškai susijusio turto sąrašą. Teismui paprašius, administratorius tokį sąrašą į bylą pateikė. Į bylą bankas taip pat pateikė savo funkciškai susijusio turto sąrašą. 2/3 sąrašų dalys sutampa. CPK 178 str. nustato, jog šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo gi atveju bankas, nurodydamas, jog neįkeisto bankui turto apimtis ir sudėtis nežinoma, nepateikė įrodymų, jog tokius duomenis būtų prašęs pateikti administratorių. Pateiktas parduodamo su įkeistu turtu neįkeisto turto sąrašas patvirtina, jog parduodamo neįkeisto turto apimtis yra nustatyta ir žinoma. Bankas taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, jog funkciškai susijusio turto apimtis nustatyta neteisingai. Todėl teismas šį banko argumentą atmeta.
Antra, banko vertinimu, neįkeisto turto kaina turėjo būti nustatyta pagal likutinę vertę. Šiems savo teiginiams pagrįsti bankas nepateikė jokių įrodymų. CPK 178 str. nustato, jog šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo gi atveju bankas, nurodydamas, jog parduodamo neįkeisto bankui turto kartu su įkeistu turtu vertė turėjo būti nustatyta tokia, kokia yra šio turto likutinė vertė, šio savo teiginio niekaip neįrodinėjo. Priešingai, bankrutuojančios įmonės turtas pagal suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, elementarią logiką pardavinėjamas rinkos kaina,. Kuri nėra likutinė turto kaina. Akivaizdu, jog niekas, tuo labiau bankrutavusi įmonė nenori turto perleisti pusvelčiui. Taigi, teismas šį argumentą atmeta.
Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog bankui neįrodžius argumentų, kurių pagrindu prašoma panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, skundas atmetamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo UAB „Daumantai LT“ prašo priteisti 350 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš banko. Banko atstovė nurodė, jog su šiuo prašymu nesutinka, nes nepateikta įrodymų, kad ši suma apmokėta, kadangi pateikta, jog buvo sumokėta 8 470 Eur ir yra akivaizdu, jog apmokėta už kitas paslaugas.
Prašymas patenkintinas, nes 350 Eur suma yra mažesnė už 8 470 Eur sumą, netikėti UAB „Daumantai LT“ atstovo paaiškinimu, jog advokatų kontora teikia įmonei nuolatines teisines paslaugas ir prašoma priteisti suma yra įkalkuliuota į 8 470 Eur sumą nėra pagrindo. Kad buvo suteiktos paslaugos nėra ginčo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 str.,str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas
nutaria:
Skundo netenkinti.
Priteisti iš AB DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) UAB „Daumantai LT“ (juridinio asmens kodas 161431265) 350 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos skundžiama atsikuruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.