Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-09-18 · Administracinė byla Nr. I-394-583/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-18
Bylos Nr.
I-394-583/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
N. V.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-394-583/2008m.Procesinio sprendimo kategorija 16.4;74 (S)
Bylos kategorija 1.12.KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. V., atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Jonilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-14 įsakymo Nr.A2-55 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. V. kreipėsi į teismą skundu ir nurodė, kad 2008 m. balandžio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A2-55 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. V.“, jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nuobauda skirta už tai, kad vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-142 „Dėl valdybos ekspertų paslaugos pirkimo“ ir atlikdama tiekėjų apklausas dėl mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugų pirkimo, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto, Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. IASAK-1521, 16.2 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja su paskirta tarnybinė nuobauda nesutinka ir nurodo, kad organizuodama ir vykdydama mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugų viešąjį pirkimą (apklausą), taikant įprastą komercinę praktiką, nepriėmė sprendimų, tik surašė Tiekėjų apklausos pažymą, todėl negalėjo būti šališka. Faktų, įrodančių šališkumą ar neobjektyvumą nebuvo pateikta.

Šiais ir skunde detaliau išdėstytais motyvais teismo prašo:

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr.A2-55 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. V.“.

Šalies argumentai

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nesutinka su N. V. skundu ir nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. Al-142 įpareigojo pareiškėją organizuoti ir vykdyti mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugų pirkimą. Vykdydama minėtą įsakymą N. V. atliko žodinę paslaugos tiekėjų apklausą, užpildė tiekėjų apklausų pažymas ir pateikė savivaldybės direktoriui pasirašyti, remiantis Viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. (4.1.)-Al-594 1.1 punktu, 7.7 punktu. Kilus įtarimų dėl tiekėjų apklausų pažymose pateiktos informacijos, administracijos direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A3-135 įpareigojo pradėti tarnybinį tyrimą. 2008-03-20 pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. P6-97. 2008-04-03 buvo pateikta išvada Nr. P6-114, atsižvelgiant į šią išvadą administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. A2-55.

Atsakovo atstovė prašo pareiškėjos skundo neteninti

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinio nusižengimo sąvoką - tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Todėl šiuo atveju analizuotina ar N. V. įvykdė tarnybinį nusižengimą ar yra jo sudėtis ir ar pagrįstai pareiškėja patraukta atsakomybėn. Kaip nustatyta iš 2008-04-03 Palangos miesto savivaldybės administracijos juridinio ir personalo skyriaus išvados apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (b.l.55-56), N.V. inkriminuojama veika, kad ji vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr.A1-142 atliko tiekėjų apklausas dėl mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugų pirkimo pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyriaus vedėjų atestacijos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 16.2 punktą bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį (skaidrumo principą).

LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, (toliau – Taisyklės), kurių 5 punkte numatyta, kad Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Pagal „Taisyklių“ 10 punktą ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais - komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 11 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pagal VTĮ 30 straipsnio nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija), tarnyba turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą privalo atsižvelgti, privalo atspindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.

Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu. VTĮ 3 straipsnis numato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus. Šio straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų

Teismui pateiktoje 2008-04-14 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr.P6-114 (b.l.55-56) nurodoma, kad Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė N.V. vykdant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymą Nr. A1-142, atlikdama tiekėjų apklausą dėl ekspertų grupės vadovo paslaugos pirkimo, apklausė tik vieną konkretų vadybos ekspertą L.Š. su kuriuo ją iki 2008-01-24 siejo tarnybiniai santykiai, pagrįsti pavaldumu, todėl buvo šališka ir neobjektyvi. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tuo buvo pažeistas VPĮ numatytas skaidrumo principas ir tai siejama su ta aplinkybe, jog L.Š. buvo apklaustas kaip vienintelis mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugos tiekėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-02-19 Palangos savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-19 įsakymu Nr. A1-142 pareiškėja buvo įpareigota taikant įprastinę komercinę praktiką organizuoti ir vykdyti mokyklų vadovų atestacijos vadybos ekspertų paslaugų pirkimą (b.l.23). Iš tiekėjų apklausos pažymų (b.l.59-62) matyti, kad buvo apklausti aštuoni vadybos ekspertai, turintys švietimo vadybos eksperto pažymėjimus, kaip tai yra reglamentuota Nuostatų 18-19 punktuose. Nuostatų 20.5 punktas numato, kad vienas iš ekspertų grupės narių skiriamas grupės vadovau, taigi švietimo vadybos ekspertų grupės vadovui nėra taikomi papildomi reikalavimai kaip ekspertų grupės nariui , todėl atkiras ekspertų grupės vadovo paslaugos pirkimas nebuvo vykdomas. Pareiškėja N.V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A1-142 žodžiu apklausė vadybos ekspertus, kurie yra kompetentingi atlikti Palangos miesto mokyklų vadovų atestaciją. Visą surinktą informaciją surašė tiekėjų apklausos pažymose, kurios skyriuje „pasiūlymo charakteristikos“ nurodė, kokią poziciją švietimo vadybos ekspertas pageidautų užimti vadybos ekspertų grupėje. Tiekėjų apklausos pažymose, skyriuje – „pasiūlymo charakteristikos“, poskyryje „veikla vadybos ekspertų grupėje“ įrašant grupės narys ar grupės vadovas buvo įrašomas potencialaus paslaugos tiekėjo pageidavimas dėl jo padėties grupėje ir kiekvienas iš apklaustųjų galėjo įvardinti pageidavimą būti ekspertų grupės vadovu. Iš to seka, kad nepagrįsti tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, kuriais nurodoma, kad pareiškėja atlikdama tiekėjų apklausą dėl ekspertų grupės vadovo paslaugos pirkimo apklasuė tik vieną vadybos ekspertą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad N.V. vykdydama pirkimą suformavo vadybos ekspertų grupes iš konkrečių kandidatūrų, taip apribodama komisijos funkcijas, t.y. neturėdama tam įgaliojimų suformavo vadybos ekspertų grupes ir tokie pareiškėjos veiksmai kvalifikuojami kaip Nuostatų 16.2 punkto, kuriame numatyta, jog Komisija tvirtina vadybos ekspertų grupes, pažeidimas. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų (b.l.10-18), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-07-19 įsakymu Nr.(4.1)-A1-594 patvirtino Viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką taisykles (toliau – Taisyklės), kuriose numatyti visi pirkimų organizatoriaus veiksmai vykdant viešąjį pirkimą. Taisyklių 7.5 punktas numato, kad pirkimų organizatoriui vykdant apklausą užpildoma tiekėjų apklausos pažyma. 7.6 punktas numato, kad pirkimų organizatorius išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja N.V. apklaususi tiekėjus bei įvertinusi tiekėjų pasiūlymus juos surašė tiekėjų apklausos pažymose (b.l.26-29). Apklausos rezultatai ir tiekėjų apklausos pažymose nurodytos ekspertų grupių kandidatūros buvo pateiktos svarstymui Palangos miesto mokyklų vadovų atestacijos komisijai 2008-03-13 vykusiame posėdyje. Šio posėdžio protokole yra nurodyta, kad posėdžio metu svarstytos tik ekspertų grupių kandidatūros, o ekspertų grupės nepatvirintos, nes viešųjų pirkimų pažymas turi patvirtinti administracijos direktorius. Taisyklių 7.7 punkte numatyta, kad administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo patvirtina (įsakymu, rezoliucija) pirkimų organizatoriaus sprendimą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad 2008-03-13 Komisijos posėdyje buvo pateiktos svarstyti vadybos ekspertų grupių narių kandidatūros. Komisija posėdžio protokole nurodė, kad sudaryti ekspertų grupių negalima, todėl Komisija pritarė tik kandidatūroms, bet nesudarė ir netvirtino ekspertų grupių sudėties. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje formuluojamas kaltinimas, jog pareiškėja N.V. pažeidė Nuostatų 16.2 punktą, tai yra vykdydama viešosios paslaugos pirkimą suformavo vadybos ekspertų grupes iš konkrečių kandidatūrų, taip apribodama komisijos funkcijas, neturėdama tam įgaliojimų suformavo vadybos ekspertų grupes, nepagrįstas. Komisija tvirtindama vadybos ekspertų grupes veikia kaip kolegialus organas ir priima sprendimus savarankiškai, todėl sprendžiant klausimą dėl ekspertų grupių tvirtinimo pagal Taisyklių 7.7 punktą jau turi būti priimtas administracijos direktorius arba jo įgalioto asmens sprendimas patvirtinti (įsakymu, rezoliucija) pirkimų organizatoriaus sprendimą iš ko bus perkama paslauga. Taigi nesant sprendimo dėl paslaugos pirkimo ši Komisja net ir neturėjo sudaryti ir nesudarė ekspertų grupių, o tik svarstė galimas kandidatūras. Iš to seka, kad N.V. teikdama apsvarstyti švietimo vadybos ekspertų kandidatūras, o ne komisijos sudėtį, nepažeidė Nuostatų 16.2 punkto.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio tarnybinio nusižengimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėja apklausdama tiekėjus, apklausė vieną konkretų vadybos ekspertą tai yra L.Š., su kuriuo ją iki 2008-01-24 siejo tarnybiniai santykiai, pagrįsti pavaldumu ir tuo buvo šališka bei neobjektyvi. Kaip jau minėta sprendime, pagal teisės aktų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą pagįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Tarnybinio nusižengimo išvadoje suformuoti kaltinimai, kad buvo pažeistas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalis (skaidrumo principas) grindžiami tik hipotetiniais teiginiais, nesiremiant jokiais įrodymais. Šališkumo, skaidrumo, objektyvumo principų pažeidimas neturi būti minimas tik deklaratyviai, turi būti nurodomas ir realus pagrindas, suteikiantis teisę taikyti atsakomybę už šių principų pažeidimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėja pagal pareigybių aprašymą privalo dalyvauti vadybos ekspertų darbo grupėse atestuojant mokyklų vadovus. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojos pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, bei Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-19 įsakymą Nr. A1-142, kuriuo pavesta Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. V. taikant įprastinę praktiką organizuoti ir vykdyti mokyklų vadovų atestacijos ekspertų paslaugos pirkimą, konstatuotina, jog valstybės tarnautoja nepagrindė būtinybės pirkti vadybos ekspertų grupės vadovo paslaugas. Minima aplinkybė jau buvo aptarta sprendime ir nurodyta, kad ekspertų grupės darbe dalyvauja ekspertai ir vienas iš ekspertų skiriamas grupės vadovu. Analizuojant teikėjų apklausos pažymas, jų skyrių : tinkamiausiais pripažinti paslaugų teikėjai, nėra nurodoma, kas yra skiriamas grupės vadovu, o tiekėjų siūlymai nurodomi su juos teikusių asmenų pasiūlymų charakteristikomis, tame tarpe ir su jų pageidavimais būti grupės vadovu. Taigi akivaizdu, kad atskira paslauga kaip vadybos ekspertų grupės vadovas nebuvo perkama. Būtent ekspertų grupių sudarymas ir ekspertų grupės vadovo skyrimas yra Palangos miesto mokyklų vadovų atestacijos komisijos kompetencija, todėl būtent ši komisija konkrečiu atveju nusprendžia dėl grupės sudėties ir jos vadovo skyrimo.

2008-03-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A3-135 (b.l.24) Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo buvo nurodyta, kad N.V. galimai pažeidė LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kuri draudžia turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi apribojimai vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenimis toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Tačiau įtarimas dėl šio pažeidimo buvo suformuluotas tik pranešime dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo (b.l.24), o atlikus tarnybinį patikrinimą šio kaltinimo nebeliko, 2008-04-14 įsakymu Nr. A2-55 už šią veiką ji taip pat nėra traukiama tarnybinėn atsakomybėn, todėl teismas šių nurodytų aplinkybių ir kaltės klausimo dėl tokių pareiškėjos veikmų neanalizuoja.

Skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas įforminti atskiru dokumentu – motyvuota išvada dėl tarnybinio nusižengimo. Taigi motyvuota išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas 1.2.4.2.). Tiriant tarnybinį nusižengimą būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Analizuojant atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.P6-114, teismas konstatuoja, jog atsakovas netyrė N.V. kaltės bei nenustatė kaltės formos, taip pat nėra pateiktos neigiamos pasekmes dėl pareiškėjos veiksmų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvada ir 2008-04-14 įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. V. grindžiamas prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas LR ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo tarnybinio nusižengimo išvada vertintina kaip nemotyvuota, tyrimas iš esmės neatliktas, nusižengimai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Tai sąlygoja, kad šio tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu nenustatyta, kad pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimos sudėties požymių, todėl 2008-04-14 įsakymas Nr. A2-55 Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai N. V., naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos N. V. skundą tenkinti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr.A2-55 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. V.“ panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas