- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1986-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08133-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13038-775/2015 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. G. pateikė skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 10 000 Eur neturtinę žalą, padarytą ieškovui dėl pareigų blogo atlikimo šios institucijos darbuotojų veiksmų ( b. l. 5 – 8).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015-06-02 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumų pašalinimui (b. l. 26 – 27). Teismas nustatė, kad šalies, pateikiančios ieškinį pareiga tiksliai ir aiškiai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, nes teisė nustatyti ieškininių reikalavimų apimtį yra ieškovo teisė, kuri realizuojama raštu pagal CPK 111, 135 str. numatytas taisykles (CPK 42 str.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje trečiuoju asmeniu turėtų būti traukiama advokatė, kurią paskyrė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Taip pat ieškovas turi sumokėti įstatymo numatytą 3 proc. dydžio žyminį mokestį – 300 EUR. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą įrodymus turi teikti ieškovas. Teismas įrodymų nerenka, todėl ieškovui pasiūlė naudotis teisine pagalba, bylą vesti per atstovą, kuris galėtų tinkamai įgyvendinti ieškovo teises. Teismas nurodė, kad teismo nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė skundo trūkumų pašalinimą ( b. l. 35 – 36), kuriuo prašė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti advokatę I. M.. Taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ieškovui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba. Suteikus antrinę teisinę pagalbą ieškovui nereikėtų mokėti žyminio mokesčio. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti ieškovas nespės gauti antrinės teisinės pagalbos, todėl prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija terminas skundo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2015-07-02 (b. l. 35). Raštas dėl termino pratęsimo ieškovui įteiktas pasirašytinai 2015-06-23 (b. l. 42).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi ieškovo R. G. ieškinį laikė nepaduotu. Teismas nustatė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė nutarties neįvykdymo priežasčių, todėl pripažino, kad teismo nutartis neįvykdyta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui su pridėtais dokumentais, išskyrus teismo spaudu pažymėtą ieškinio egzempliorių, kartu nurodant, kad, teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą nurodytu pagrindu, tai yra neištaisius jo trūkumų, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo ieškiniu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo esmė
Ieškovas R. G. atskirajame skunde (b. l. 59 – 60) prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Tarnybą prašymą perdavė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškovui suteikė antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas gavęs šios tarnybos sprendimą, 2015-07-02 išsiuntė Kauno apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti advokatę I. M.. Taip pat pateikė Panevėžio tarnybos raštą, kuriame informuojama, kad ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirtas atstovas. Ieškovo teigimu, jis pašalino visus teismo nustatytus skundo trūkumus. Pirmos instancijos teismas nesulaukęs trūkumų šalinimo priėmė skundžiamą nutartį ir nurodė, kad ieškovas per nustatytą teminą nepašalino trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta.
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio.
Apeliantas nurodo, kad jis pašalino visus teismo nustatytus skundo trūkumus ir 2015-07-02 išsiuntė teismui ieškinio trūkumų pašalinimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto nurodytais argumentais. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-06-02 nutartimi nustatė ieškovui R. G. terminą ieškinio trukumų pašalinimui (b. l. 26 – 27). Ieškovas teismo prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ( b. l. 35 – 36). Bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija terminas skundo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2015-07-02 (b. l. 35). Raštas dėl termino pratęsimo ieškovui įteiktas pasirašytinai 2015-06-23 (b. l. 42). Kauno apdylinės teismas 2015-07-03 priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų. Kaip matyti nutarties priėmimo datai (2015-07-03) teisme nebuvo gautas ir užregistruotas nei vienas ieškovo dokumentas. Taigi, nors pirmos instancijos teismas ir turėjo pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad 2015-07-02 išsiųsto laiško teismas negalėjo gauti 2015-07-03, kuomet priėmė skundžiamą nutartį. CPK 74 str. 6 d. nustatyta, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. To paties straipsnio 7 d. nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno apylinkės teismui išsiuntė prašymą dar kartą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Prašymas parengtas 2015-07-01, iš (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2015-07-01, teisme gautas 2015-07-07 ( b. l. 50 – 51). Taip pat išsiuntė ieškinio trūkumų pašalinimą, kuris parengtas 2015-07-02, iš (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2015-07-02 ( b. l. 58), teisme gautas 2015-07-07 (b. l. 54 – 55). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas buvo suinteresuotas pašalinti 2015-06-02 nutartyje nustatytus trūkumus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovas nepraleido teismo nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi apelianto procesiniai dokumentai dėl ieškinio trūkumų pašalinimo buvo išsiųsti paskutinę nustatyto termino dieną, t.y. 2015-07-02.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismo turėtos 0,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei iš apelianto nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.