Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilmarlita“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. gegužės 22 d. teisme gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Vilmarlita“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Kevija“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimą atsisakytina priimti.

2. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus.

3. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme reglamentuotas nemokumo proceso inicijavimas. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

4. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

5. Kaip minėta anksčiau, pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

6. Pareiškėjo atstovas pareiškime teismui nurodo, jog 2024-12-09 informavo UAB „Kevija“ apie nuomos sutarčių nutraukimą. 2024-12-31 pagal tarpusavio skolų suderinimo aktą UAB „Kevija“ skola sudarė 32 725,73 Eur. (priedas Nr. 2). UAB „Kevija“ skolos netik nepadengė, bet nebemokėjo nei už patalpų nuomą, nei už suvartotą elektros energiją. Pareiškėja, vadovaudamasi JANĮ 9 str. 1 – 3 d., suinteresuotam asmeniui 2025-04-18 registruotu paštu išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens per nurodytą laiką padengti pareiškėjai 71 171,64 Eur skolą ir nurodė, kad iki minėto termino pabaigos negrąžinus skolos ir nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. (priedai Nr. 3.1 3.2., 3.3).

7. Nurodė, kad prie pareiškimo prideda: 1. Žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančio įrodymo kopiją; 2. 2024-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktą, 3.1. 2025-04-18 pranešimą dėl bankroto bylos iniciavimo; 3.2. Registruoto laiško išsiuntimo čekį; 3.3. Pašto sistemos informacija apie registruoto pranešimo įteikimą.

8. JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedama: 1) dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas; 2) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, siūlomo nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti) ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija; 3) kiti dokumentai, kurie, kreditoriaus nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Tai reiškia, kad prie kreditoriaus pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjimą ir šios teisės atsiradimą, t. y. įrodymai, patvirtinantys kreditoriaus statusą, reikalavimo teisės turėjimą, jos buvimą vykdytina (prievolės vykdymo termino suėjimą), ikiteisminės nemokumo proceso stadijos inicijavimą, kt.

9. Iš pareiškimo priedų matyti, jog pareiškėjas tam, jog pagrįstų, kad jis turi vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „Kevija“ pateikė tik 2025-03-13 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį pasirašė UAB „Vilmarlita“ Vyr. buhalterė O. B. ir UAB „Kevija“ įgaliotu asmeniu nurodyta K. Ž.. Jame spausdinto teksto forma užfiksuota 32 725,73 Eur suma, kuri nurodyta kaip UAB „Vilmarlita“ debetas. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto skiltyje po pavadinimu UAB „Kevija“ jokio debeto ar kredito sumos nenurodytos. Teismui pateiktame dokumente, spausdinto teksto pabaigoje rankraščio būdu yra prirašytas tekstas „Jeigu 4 000,00 Eur yra užskaitomas kaip depozitas, tada likutis sutampa”. Nuo kada galimai yra susidariusi 32 725,73 Eur suma ir kokiu pagrindu, iš pateikto akto nėra aišku. Šio vienintelio pateikto dokumento pagrindu nėra galimybės susidaryti nuomonės kokiu pagrindu UAB „Kevija“ yra skolinga pareiškėjui UAB „Vilmarlita“ beveik dvigubai didesnę sumą, t. y. 71 171,64 Eur, kaip pastaroji teigia pareiškime teismui ir UAB „Kevija“ išsiųstame 2025-04-18 pranešime dėl bankroto bylos iniciavimo. Pastarajame teigiama, kad UAB „Kevija“ 2025 m. balandžio 15 d. buvo skolinga 71 171,64 Eur, nors jokiais dokumentais teismui to nepagrindžia. Tuo tarpu jau minėtame 2025-03-13 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota galima skolos suma yra visiškai kitokia, t. y. 32 725,73 Eur. Sprendžiant klausimą dėl UAB „Vilmarlita“ pareiškimo priėmimo ir atsižvelgiant į anksčiau aptartą, spręstina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu išsiuntė UAB „Kevija“ pranešimą apie 71 171,64 Eur skolą, nes ją pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškime teismui pareiškėjas nurodė, jog prideda 2024-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktą, tačiau dokumento su tokia data prie pareiškimo pridėta nėra.

10. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, aukščiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, įvertinęs pareiškėjo argumentaciją bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų turinį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pareiškimo pateikimo dieną yra UAB „Kevija“ kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs ir dėl to jis turi vykdytiną reikalavimo teisę, kadangi teismui nepateikti dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas. Dėl to kas pasakyta nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti nemokumo procesą naudodamasis kreditoriaus statusu, todėl nėra įvykdyti JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įstatymo leidėjo įtvirtinti reikalavimai.

11. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas pranešime nurodomam skolininkui nustatė trumpesnį terminą skolai sumokėti, t. y. tik 11 dienų (pranešimas įteiktas 2025-04-19, o terminas nustatytas iki 2025-04-30), nei yra numatyta JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje, kuriame pasakyta, jog prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

13. Pareiškėjui išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilmarlita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“.

Pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.