Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K., atstovaujamos advokato L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja patikslintu pareiškimu pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-10-03, nuo 1994 08 25 iki mirties 2007 10 03, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio senasis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o naujasis adresas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio bendras plotas 740,69 kv.m. baigtumas 100 procentų, statybos pradžios ir pabaigos metais 1978, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 33 pažymėjimas plane lPlp. Pažymi, kad nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas reikalingas siekiant, kad VĮ Registrų centras įregistruotų nuosavybės teisę į minėtą turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994-08-25 buvo pasirašytas Baublių ž. ū. 1 bendrovės turto priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad komisija, susidedanti iš bendrovės likvidacinės komisijos narių, perdavė turtą J. K. pagal žemiau pasirašiusių grupės pajininkų sąrašą. Iš VĮ Registrų centro 2015-04-17 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašo nustatyta, kad Kretingos rajono Baublių žemės ūkio bendrovė įregistruota 1992-11-13, o išregistruota 2010-03-23. Iš VĮ Registrų centras 2015-11-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad viešajame registre 2006-09-12 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu yra įregistruotas pastatas – žolės miltų agregatų pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės ar kitų daiktinių teisių į minėtą turtą neįregistruota. Byloje pateikta MB „Kadastras ir geodezija“ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla kartu su istorine medžiaga, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla apie bylos statinį – žolės miltų agregato pastatą. Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2008-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) rašto, adresuoto A. Š. nustatyta, kad Kretingos rajono Baublių žemės ūkio bendrovės Žutautų žolės (šieno) miltų agregato pastato leidimo statybai 1976-1978 m. ir Kretingos rajono Baublių žemės ūkio bendrovės 1994-08-25 perdavimo – priėmimo akto išduoti negali, nes Kretingos rajono Baublių bendrovės archyviniai dokumentai Klaipėdos apskrities archyvui nėra perduoti saugoti, taip pat nurodo, kad gali išduoti tik gamybinio žemės ūkio pastato (įrenginio) priėmimui naudoti 1978-12-14 aktą. Iš minėto 1978-12-14 akto kopijos nustatyta, kad valstybinė komisija nutaria pastatą priimti naudoti. 2007-10-03 mirė pareiškėjos I. K. sutuoktinis J. K..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išskyręs nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas bei atskleidęs jų turinį, t. y. nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus.

Pareiškėjai, siekdami įgyti ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (LR CPK 178 str.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos atstovo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė visų įstatyme numatytų sąlygų viseto, kad būtų galima konstatuoti juridinį faktą, kad jos sutuoktinis J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-10-03, įgyjamosios senaties būdu nuo 1994 08 25 iki mirties 2007 10 03, įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio senasis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o naujasis adresas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), statinio bendras plotas 740,69 kv.m. baigtumas 100 procentų, statybos pradžios ir pabaigos metais 1978, koordinatė (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), 33 pažymėjimas plane lPlp. Viena iš nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų yra tai, kad pareiškėjas visą valdymo laiką daiktą valdė kaip savą ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jos sutuoktinis rūpinosi turtu, mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo pastatą, t. y. nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų elgęsis kaip daikto savininkas. Atskirai pasisakytina, kad byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis kreipėsi į VĮ Registrų centrą tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo pastatą, iš šios įmonės nėra gautas joks sprendimas. Taip pat pažymėtina, kad į bylą pateiktas Baublių žemės ūkio 1 bendrovės 1994-08-25 perdavimo – priėmimo aktas nepatvirtina pareiškėjos sutuoktinio J. K. nuosavybės teisės į minėtą turtą, nes nėra duomenų apie tai, kad būtų sudarytos žemės ūkio bendrovės turto pardavimo sutartys ar perdavimo – priėmimo aktai, kurių pagrindu turtas būtų parduotas, bet ne perduotas. Šiuo atveju lieka neaišku, kokiu tikslu pareiškėjos sutuoktiniui turto perdavimo – priėmimo aktą pasirašę pajininkai perdavė turtą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šiuo atveju, teismas vertina, kad nepakanka duomenų padaryti išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K., miręs 2007-10-03, nuo 1994 08 25 iki mirties 2007 10 03, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą – žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio senasis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o naujasis adresas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio bendras plotas 740,69 kv.m. baigtumas 100 procentų, statybos pradžios ir pabaigos metais 1978, koordinatė (duomenys neskelbtini) koordinatė (duomenys neskelbtini), 33 pažymėjimas plane lPlp, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.