- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-98-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00857-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- G. S., akcinei bendrovei „Akmenės cementas“
- Ieškovas
- Rugby Holding B
- Kategorijos
- 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1021-922/2013, pagal ieškovės Rugby Holding B. V. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Akmenės cementas“ ir G. S. dėl akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ 2013 m. birželio 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Rugby Holding B. V., valdanti 37,84 procentų atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Akmenės cementas“ paprastųjų vardinių akcijų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu AB „Akmenės cementas“ 2013 m. birželio 25 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą atsakovės AB „Akmenės cementas“ valdybos nariu išrinkti atsakovą G. S.. Nurodė, kad su 13,68 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turinčiais ir valdančiais 6037146,00 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų J. D., O. D., D. D., V. D. (toliau – D. šeima) buvo susitarusi dėl paprastųjų vardinių bendrovės akcijų pirkimo, tačiau minėti asmenys, remdamiesi neegzistuojančia akcininkų sutartimi dėl pirmumo teisės įsigyti vieni kitų parduodamas akcijas, 2013 m. balandžio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su kitu bendrovės akcininku A. M. Dėl 2013 m. balandžio 25 d. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013. Po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei vėliau įvykusių sandorių kitų bendrovės akcininkų – S. V. A., M. šeimos ir M. šeimos turimos bendrovės akcijos kartu suteikė 50,31 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – VAS) lyginant su 45,15 procentų iki sandorių. Be to, bendrovės akcininku nuo 2013 m. vasario mėn. iki ginčijamo susirinkimo, turinčiu 8,65 procentus balsų VAS tapo pagrindinis atsakovės konkurentas Heidelberg Cement Northern Europe AB, kurio generalinis direktorius yra atsakovas G. S.. Ieškovo teigimu, Heidelberg Cement Northern Europe AB veikdama su kitais bendrovės akcininkais įgijo akcijų suteikiančių net 58,96 procentus bendrovės balsų ir taip užbaigė koncentraciją, kurios vykdymui neturėjo Konkurencijos tarybos leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovė negalėjo balsuoti 51,52 procentų balsų apimtimi (kurią ieškovė būtų įgijusi, jeigu nebūtų sudaryta neteisėta D. šeimos bei A. M. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis) bei į tai, kad susirinkime buvo balsuojama asmenų, veikiančių neteisėtoje koncentracijoje, 2013 m. birželio 25 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas yra negaliojantis. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytą tvarką, o ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei atsakovės AB „Akmenės cementas“ steigimo dokumentams.
Atsakovė AB „Akmenės cementas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimas teismine tvarka savaime nereikštų, kad D. šeimai grąžintos bendrovės akcijos, kurios suteikia 13,68 procentus visų balsų bendrovės VAS, bus nuosavybės teise perleistos būtent ieškovei ir todėl ji įgys didesnę dalį bendrovės akcijų, galinčių nulemti kitokio VAS sprendimo dėl bendrovės valdybos nario išrinkimo priėmimo. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas dėl G. S. išrinkimo bendrovės valdybos nariu buvo priimtas bendrovės akcininkui A. M. nebalsuojant, kadangi jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos (t.y. 13,68 procentų visų balsų bendrovės VAS), kurias jis įsigijo iš D. šeimos, dėl 2013 m. balandžio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kilusio ginčo buvo areštuotos. Ieškovės argumentai, kad priimant ginčijamą sprendimą bendrovės akcininkai veikė ir toliau veikia neteisėtoje koncentracijoje, ko pasekoje, priimtas sprendimas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas yra nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl bendrovės VAS priimto sprendimo neteisėtumo ir pripažinimo negaliojančiu remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, atsakovė pažymi, kad ieškovė nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gavo visą informaciją apie šaukiamą bendrovės VAS, pati ieškovė pateikė ir siūlė savo kandidatus į bendrovės valdybos nario poziciją, dalyvavo ir balsavo VAS, kuriame buvo priimtas sprendimas, kas reiškia, kad ieškovė realiai pasinaudojo visomis savo teisėmis. Be to, bendrovės VAS, kuriame buvo priimtas sprendimas, dalyvavo bendrovės akcininkai, turintys 96,86% visų balsų bendrovės VAS, net ir pripažinus sprendimą negaliojančiu, ieškovė turėtų tik 37,84% visų balsų bendrovės VAS, todėl ieškovės galima įtaka bendrovės VAS nebūtų lemiama. Atsakovės vertinimu, ieškovė, ginčydama sprendimą, neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.82 str. 4 d. numatytų sąlygų buvimo (juridiniu asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams). Be to, ginčo atveju nėra jokio viešojo intereso, kuris pateisintų sprendimo pripažinimą negaliojančiu.
Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės susijusios su bendrovės akcijų perleidimu tarp D. šeimos ir A. M., bendrovės akcininkių sutarties, numatančios konkrečių bendrovės akcininkų pirmenybės teisę įsigyti parduodamos bendrovės akcijas ir tariama koncentracija, yra nevertintinos, kaip neturinčios teisiškai reikšmingo ryšio su ieškinio dalyku. Atsakovo įsitikinimu jokie imperatyvių Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normų bei bendrovės įstatuose numatyti visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos reikalavimai nebuvo pažeisti ir neegzistuoja LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai.
2013 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės Rugby Holding B. V. atstovas pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Nurodė, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013 dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje ieškovė ginčija 2013 m. balandžio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu D. šeima pardavė bendrovės akcijas A. M., teisėtumą. Civilinėje byloje Nr. 2-4659-661/2013 paskirtas teismo posėdis 2013 m. spalio 31 d., todėl, ieškovės manymu, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, ši civilinė byla turėtų būti stabdoma tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Ieškovės nuomone, Vilniaus apygardos teismo bylos nagrinėjimo rezultatai bei nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės turės lemiamą reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui, abi šias bylas sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. Vilniaus apygardos teismo byloje nustatyti faktai turės tiesioginę teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje, kadangi ieškovė ginčijamo sprendimo nepagrįstumą grindžia aplinkybę, jog D. šeima A. M. pardavė akcijas, kurių dėl ankstesnės sutarties su ieškove, perleisti A. M. neturėjo teisinio pagrindo, todėl 2013 m. balandžio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Ieškovė dėl galimai neteisėtai D. šeimos ir A. M. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties negalėjo balsuoti 51,52 % balsų apimtimi (kurią ieškovė būtų įgijusi, jeigu nebūtų sudaryta neteisėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis), dėl ko į bendrovės valdybą neteisėtai išrinktas atsakovas G. S.. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktas patvirtintų ieškovės teiginius dėl galimai neteisėtos koncentracijos bendrovėje (savarankiškas pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu). Klausimas, ar tarp D. šeimos bei A. M. sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra neteisėta (nuo ko priklauso rezultatas ir šioje civilinėje byloje) sprendžiamas būtent Vilniaus apygardos teismo byloje. Ieškovės teigimu, egzistuoja privalomo bylos stabdymo pagrindas, numatytas LR CPK 163 straipsnio 3 punktas. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo būtų pažeisti proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principai, kadangi byloje turėtų būti nustatinėjamos aplinkybės, kurios, bet kuriuo atveju bus nustatytos Vilniaus apygardos teismo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Akmenės cementas“ nurodė, kad nėra prejudicinio ryšio tarp šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos, nes abejose civilinėse bylose yra ne tos pačios šalys, o Vilniaus apygardos teismo byloje ieškovė reikalauja taikyti restituciją, t. y. parduotas bendrovės akcijas grąžinti D. šeimai, o pinigus, gautus už parduotas akcijas – A. M., todėl net ir Vilniaus apygardos teismo byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė automatiškai neįgytų daugiau bendrovės akcijų. Nesant LR CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytiems pagrindams civilinė byla negali būti stabdoma.
Atsakovo G. S. atstovė atsakovės AB „Akmenės cementas“ poziciją palaikė. Nurodė, kad nesant tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo bylos, LR CPK 163 straipsnio 3 punktas negali būti taikomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo tenkino, sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1021-922/2013 nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013. Teismas atmetė atsakovų prieštaravimus, kad prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo bylos negalimas bei pažymėjo, kad teismo sprendimas gali turėti prejudicinę galią ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas nurodė, kad LR CPK 164 straipsnyje įtvirtinti faktultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t.y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina. Dėl to, net ir nenustačius LR CPK 163 straipsnyje 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis LR CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas, įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo, padarė išvadą, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu bus analizuojamos aplinkybės, susijusios su bendrovės akcijų perleidimu, ar Heidelbergcement Northern Europe AB finansavo A. M. sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir pan. (t. y. galimu Heidelbergcement Northern Europe AB kontrolės didinimu bendrovėje). Teismo vertinimu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1021-922/2013, gali būti atskleisti duomenys, kurie padėtų atsakyti į klausimą, ar bendrovėje buvo įvykdyta koncentracija, neturint išankstinio Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos leidimo (t. y. pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatas). Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, padedančia efektyviau pasiekti civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei neprieštaraujančia proceso koncentruotumo principui. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje gali paaiškėti šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, vadovaudamasis LR CPK 164 straipsnio 4 punktu, civilinės bylos Nr. 2-1021-922/2013 nagrinėjimą sustabdė, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Rugby Holding B.V prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-1021-922/2013 sustabdymo, iki tol, kol įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4659-661/2013, atmesti.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė LR CPK normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo pagrindus. Apelianto nuomone, nors de facto buvo vertinamas dviejų civilinių bylų tarpusavio ryšys ir sprendžiama, ar tikrai nėra galimybės išnagrinėti Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjamą bylą, kol nėra išspręsta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, remiantis dviprasmiškais ir neaiškiais motyvais buvo pasirinktas neprivalomas bylos sustabdymo pagrindas pagal LR CPK 164 straipsnio 4 punktą. Toks neteisingas LR CPK normų taikymas lėmė nepagrįstą bylos sustabdymą, nors ji neabejotinai gali būti išnagrinėta nelaukus sprendimo Vilniaus apygardos teismo byloje įsiteisėjimo.
2. Pirmos instancijos teismas nenurodė kokios objektyvios kliūtys kliudo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir kodėl nėra galimybės įvertinti ginčijamo sprendimo dėl valdybos nario išrinkimo teisėtumo nesulaukus Vilniaus apygardos teismo bylos, kurioje ginčijama akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, rezultatų. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo byloje, dėl kurios nagrinėjimo yra sustabdyta byla, nebus nustatyti jokie prejudiciniai faktai ir/arba kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių nebūtų galima operatyviai ir teisingai įvertinti byloje. Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo byloje tik gali būti, tačiau nebūtinai bus, sprendžiami teisingam bylos išnagrinėjimui būtini klausimai.
3. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta pažeidžiant apelianto teisę į teismą, nukrypstant nuo civilinio proceso principų, Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Pirmos instancijos teismas net nesvarstė, kokias pasekmes apeliantui turės nepagrįstas bylos sustabdymas. Apelianto interesai skundžiama nutartimi pažeidžiami, kadangi sulaukus dviejų civilinių bylų išnagrinėjimo pabaigos, 4 metus trunkanti jo, kaip valdybos nario kadencija, kuriai jis yra išrinktas ginčijamu sprendimu, tikėtinai pasibaigs, o po ilgo laiko palankus teismo sprendimas apeliantui neteks prasmės.
Papildomai teismui pateiktuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2013 m. spalio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. vykę teismo posėdžiai patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo byloje nėra sprendžiami nagrinėjamai bylai reikšmingi klausimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovė Rugby Holding B. V. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios tiek, kad byla yra stabdytina iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla. Ieškovės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos stabdymo nors ir padarė išvadą, kad byla nestabdytina pagal LR CPK 163 straipsnio 3 dalį, tačiau pagrįstai sprendė, kad bylose nagrinėjamos aplinkybės vis tiek yra pakankamai susijusios tiek, kad byla butų sustabdyta vadovaujantis LR CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymi, kad atsakovo siekis kuo greičiau ir operatyviau išnagrinėti bylą negali pažeisti ir riboti bylos dalyvių procesinių teisių bei sudaryti prielaidas nevisapusiškam ir dėl to neteisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl apelianto pateiktų paaiškinimų, ieškovė pažymėjo, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo byloje 2013 m. spalio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 20 d. įvykusiais posėdžiais negali turėti jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimui.
Atsakovė AB „Akmenės cementas“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą nurodė, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo, kadangi ieškovės prašymas buvo teisiškai neargumentuotas ir neįrodytas. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo nenuoseklus ir netinkamai taikė LR CPK 164 straipsnio 4 punktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (LR CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Taip pat turi įsitinkinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Ginčo atveju ieškovė prašė bylą sustabdyti LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apygardos teismo bylos nagrinėjimo rezultatai bei nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės turės lemiamą reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui. Pirmos instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos Nr. 2-1021-922/2013 nagrinėjimą, konstatavo, kad LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, tačiau pasinaudodamas įstatymo nustatyta diskrecijos teise sprendė, kad bylą sustabdyti yra būtina vadovaujantis LR CPK 164 straipsnio 4 punktu, kuris numato, jog byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla sustabdoma aptariamu pagrindu, yra teismo įsitikinimas, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl pagrindo sustabdyti bylą pagal LR CPK 164 straipsnio 4 punktą, taip pat turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir ekonomiškumo požiūriu, teismo sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas civilinės bylos sustabdymą iš esmės argumentavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4659-661/2013 gali būti atskleisti duomenys, kurie padėtų atsakyti į klausimą ar bendrovėje buvo įvykdyta koncentracija, neturint išankstinio Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos leidimo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutikti. Pažymėtina, kad sustabdytoje byloje ginčijamas AB „Akmenės cementas“ 2013 m. birželio 25 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimą atsakovės AB „Akmenės cementas“ valdybos nariu išrinkti atsakovą G. S.. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad dėl neteisėtai D. šeimos bei A. M. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime negalėjo balsuoti 51,52 procentų balsų apimtimi, kad susirinkime buvo balsuojama asmenų, veikiančių neteisėtoje koncentracijoje bei, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytą tvarką, o priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei atsakovės AB „Akmenės cementas“ steigimo dokumentams. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-4659-661/2013, ieškovė Rugby Holding B. V. prašo pripažinti O. D., J. D., D. D. bei A. M. 2013 m. balandžio 25 d. sudarytą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – įpareigoti A. M. grąžinti O. D., J. D., D. D. sutarties pagrindu gautas akcijas, o O. D., J. D., D. D. - grąžinti A. M. už parduotas akcijas gautą pinigų sumą. Pagrindiniais ieškinio argumentais nurodo aplinkybes, kad akcininkų sutartis dėl pirmumo teisės įsigyti vieni kitų parduodamas akcijas niekada nebuvo sudaryta, tokia sutartis yra neegzistuojanti, o atsakovai O. D., J. D., D. D., V. D. neturėjo teisinio pagrindo akcijas perleisti A. M.. Ieškovė prašydama teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą teigė, kad Vilniaus apygardos teismo bylos nagrinėjimo rezultatai bei nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės turės lemiamą reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui, kadangi akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktas patvirtintų ieškovės teiginius dėl galimai neteisėtos koncentracijos bendrovėje.
Atsižvelgus į minėtose bylose reiškiamus skirtingus reikalavimus, nesutampant faktinėmis aplinkybėmis, teisinei ieškinių argumentacijai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien tik prielaida, kad Vilniaus apygardos teisme galimai gali būti nustatytos aplinkybės, kurios padėtų atsakyti į klausimą ar bendrovėje buvo įvykdyta koncentracija, tinkamai neįvertinus bei nenustačius kokie konkretūs teisiškai reikšmingi faktai neabejotinai bus nustatinėjami Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, dėl kokių priežasčių bylai reikšmingos aplinkybės negali būti ištirtos nagrinėjamoje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.
Be to paminėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas, neteisėtos koncentracijos klausimas nėra nei Vilniaus apygardos teismo, nei nagrinėjamos bylos, dalykas ar įrodinėtina aplinkybė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo, Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. Remiantis minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Konkurencijos taryba tiria įstatyme numatytus pažeidimus: koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu. Jeigu yra pagrindas manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo V skyrių (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytinas pagrįstu apelianto argumentas, kad su galima koncentracija susijusius klausimus kompetentinga vertinti Konkurencijos taryba, kuri bylos duomenimis atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos koncentracijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Pažymėtina, kad sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, o kaip jau minėta, teismas vertindamas bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu turi siekti kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei užtikrinti tinkamą asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (LR CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Nagrinėjamu atveju, ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad Vilniaus apygardos teisme bus nustatinėjamos, tiriamos ir vertinamos konkrečios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, pirmos instancijos teismas nenustatęs neabejotino ryšio tarp bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo, remdamasis prielaidomis, padarė išvadą, kad laukimas paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau teismas nenurodė kokiais argumentais remiantis sprendžia, kad konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos sustabdymas atitiks proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, užtikrins ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teisių gynimą.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiamu bylos sustabdymu būtų neteisėtai užvilkintas bylos nagrinėjimas, todėl bylos sustabdymas laikytinas netikslingu ir pažeidžiančiu procesinės teisės normų reikalavimus. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje keliami ieškovės reikalavimai gali būti išnagrinėti ir be Vilniaus apygardos teismo byloje nustatytų faktų, o tai suponuoja išvadą, kad bylos nagrinėjimas sustabdytas nepagrįstai. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje civilinės bylos sustabdymas LR CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka šio fakultatyvinio bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis išdėstytu, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės Rugby Holding B. V prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-1021-922/2013 sustabdymo atmesti.
Civilinę bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.