- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-816-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., V. V., L. P., V.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-816-253/2009
2009 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant pareiškėjui V. P., pareiškėjo atstovui Deividui Poškai, suinteresuotiems asmenims D. P., V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. P. dėl juridinę reikšmę paveldėjimui turinčio fakto nustatymo, ir 2008-04-28 sprendimu nustatė, kad po A. P. 2001-07-24 mirties jos palikimą priėmė sūnus V. P. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2008-10-12 į teismą kreipėsi pareiškėja D. P. su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ji prašė panaikinti 2008-04-28 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. P. mirties 2001-07-24 palikimą priėmė jos sūnus J. R. P., o po J. R. P. mirties 2003-03-27 palikimą priėmė jo dukra D. P., pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių. Buvo nuslėpta aplinkybė, kad A. P. mirties dieną buvo gyvas ir trečias jos sūnus J. R. P., kuris gyveno jai priklausiusiuose pastatuose nuo 1995 metų ir po motinos mirties juos savo nuožiūra tvarkė dar dvejus metus iki mirties 2003-03-27. Pareiškėja nurodo, kad tėvo mirties dieną ji buvo 17 metų nepilnametė, todėl nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. Ji atvažiavo į tėvo laidotuves, susirinko tėvo asmeninius ir namų apyvokos daiktus ir parsivežė namo. Prašo nustatyti, kad ji priėmė tėvo J. R. P. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2008-12-08 teismas atnaujino procesą pagal pareiškėjos D. P. prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-03-03 sprendimu pakeitė teismo 2008-04-28 sprendimą papildydamas jį tokia dalimi: nustatė juridinę reikšmę paveldėjimui turinčius faktus, kad po A. P. mirties 2001-07-24 jos palikimą priėmė sūnus J. R. P., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, po J. R. P. mirties 2003-03-27 jo palikimą priėmė duktė D. P., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas nustatė, kad po A. P. mirties 2001-07-24 jos name liko gyventi sūnus J. R. P., kuris motinos name gyveno iki pat savo mirties 2003-03-27, o V. P. dirbo ir prižiūrėjo motinai priklausiusį žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad J. R. P. gyveno netinkamai, girtavo, tačiau elgėsi kaip gyvenamojo namo savininkas pagal savo tvarką, rinko aplink namą obuolius, ardė ūkinį pastatą malkoms, į namą kviesdavosi ką panorėjęs. Teismas nustatė, kad broliai buvo lygiateisiai įpėdiniai ir kiekvienas jų pradėtą faktiškai valdyti turtą – J. namą, V. – žemę, valdė kaip savo nuosavybę, tai yra priėmė faktiškai jį valdyti. Nustatyta, kad pareiškėja D. P. po tėvo Juozo mirties pasiėmė jo asmeninius daiktus, skrynią, indus, vazą, kuriuos laikė jo nuosavybe, todėl turėjo tikslą priimti tėvo paliktą turtą, kurį, jos manymu, tėvas turėjo. Teismas konstatavo, kad D. P. priėmė tėvo J. R. P. palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Kadangi D. P. po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo dalis, kuriomis nustatyti juridiniai faktai, kad po A. P. mirties 2001-07-24 palikimą priėmė jos sūnus J. R. P., o po J. R. P. mirties 2003-03-27 palikimą priėmė jo dukra D. P., pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo objektas yra A. P. palikimas – jai iki jos mirties priklausęs turtas, tai yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), esantis 2,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, taip pat VĮ Registrų centre neregistruotas, tačiau faktiškai ant šio žemės sklypo esantis gyvenamasis namas. Fakto, kad pareiškėjas V. P. priėmė motinos A. palikimą, byloje niekas neginčija. Teigia, kad J. R. P. nesiekė priimti ir nepriėmė A. P. turto kaip palikimo. Jis motinos name liko gyventi tik brolių leidimu, nes neturėjo kur gyventi. Broliai po motinos mirties buvo susitarę, kad sodyba po motinos mirties liks V. P. J. tvarkėsi, kaip norėjo, ne name, o viename jo kambaryje. J. nesirūpino nei namu, nei žeme – nesielgė su tuo turtu kaip jo savininkas. Namų apyvokos ir apstatymo daiktai nėra įtrauktini į palikimo turinį, todėl faktinis šių daiktų perėmimas nereiškia, kad asmuo faktiniu valdymu priėmė visą palikimą. Bylos metu nebuvo surinkti jokie duomenys, kad J. R. Poška po motinos mirties priėmė bet kokius jos daiktus. Egzistavimo viename namo kambaryje negalima laikyti aktyviais veiksmais, įrodančiais asmens siekį priimti visą palikimą. J. nuo 1982-06-01 iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), vadinasi, siejo save labiau su buvusiais namais. Be D. P. ir jos sesers V. V. paaiškinimų, byloje daugiau nėra įrodymų apie tai, kad būtent jos ir būtent kokius daiktus pasiėmė iš skrynios. Keleto asmeninių ar namų apyvokos daiktų paėmimas, kai asmuo daugiau neatlieka jokių aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldėtu turtu, nėra pakankamas palikimo priėmimo faktui konstatuoti. Teismas, konstatavęs, kad D. P., po tėvo mirties atlikusi vieną veiksmą – paėmusi 6 lėkštes, arbatos servizą, patalynę, 2 vazas ir audinius, faktiniu valdymu priėmė visą palikimą: 2,92 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), bei namą žemės sklype, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia apelianto teises bei teisėtus interesus. Teismas nevertino J. R. P. 1996-02-05 sudaryto testamento, kuriuo jis paliko visą turtą, kad ir iš ko jis susidėtų, savo dukrai D. P. Testamento sudarymo metu, prieš motinos mirtį, J. R. P. turtą sudarė statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Tauragėje. D. P. turėjo testamentą visą laiką nuo tėvo mirties, tačiau jokių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesiėmė. Net jei teismas nuspręstų, kad D. P. faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, ji turėtų galimybę paveldėti tik tą turtą, kurį jis turėjo. Byloje nenustatyta, kokį turtą faktiškai turėjo J. R. P. Net padarius išvadą, kad J. buvo perėmęs A. P. namų apyvokos ir apstatymo daiktus, D. P. turėtų galimybę paveldėti tik šiuos daiktus. Be to, priimtas teismo sprendimas išdėstytas neaiškiai ir yra koreguotinas.
Suinteresuotas asmuo L. P. prašo tenkinti pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą.
Suinteresuotas asmuo D. P. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo V. V. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad A. P. mirė 2001-07-24 nepalikusi testamento. Ji turėjo tris sūnus – V., L. ir J. R. P.. Pareiškėjos palikimą jos mirties dieną sudarė 2,96 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir jame esantis namas, neįregistruotas VĮ Registrų centre. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-28 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. palikimą priėmė jos sūnus V., faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėja D. P. prašo panaikinti 2008-04-28 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad A. P. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė jos tėvas J. R., gyvenęs motinai priklausiusiame name dar dvejus metus iki savo mirties. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad ji po tėvo J. R. mirties 2003-03-27 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti – paimdama jam priklausiusius namų apyvokos daiktus, nes nežinojo, kad jis turi daugiau turto.
Dėl fakto, kad J. R. P. priėmė A. P. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti
Apeliantas V. P. apeliacinės instancijos teismui teikė papildomus įrodymus ir įrodinėjo, kad jis tiek motinai A. P. gyvai esant, tiek po jos mirties, vienas rūpinosi jos žeme, ją dirbo, mokėjo mokesčius ir valdė kaip savo. Tačiau šio fakto, kad V. P. priėmė A. P. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, niekas neginčija – jo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
Apeliantas teigia, kad J. R. motinos name gyveno su jo žinia ir kad visi broliai buvo sutarę, kad po motinos mirties visas turtas atiteks V. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu. Šioje byloje sprendžiamas A. P. turto paveldėjimo klausimas. Kiekvienas asmuo turi teisę palikti visą savo turtą arba jo dalį savo nuožiūra vienam ar keliems asmenims, tačiau A. P. nesudarė testamento. Jos turto paveldėjimas spręstinas pagal paveldėjimą pagal įstatymą reglamentuojančias teisės normas. Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju A. P. sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai, turi vienodas teises į paveldimą turtą. Dėl šios priežasties apelianto įsitikinimas, kad jam priklauso visas A. P. turtas, yra teisiškai nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju tiek V., tiek J. R. turėjo teisę paveldėti motinos turtą lygiomis dalimis. Apelianto teiginys, kad J. R. gyveno motinos name jo leidimu neturi teisinės reikšmės, nes tiek J. R., tiek V. pagal įstatymą turėjo lygias teises į motinos turtą, todėl toks leidimas nebuvo reikalingas.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar A. P. palikimą priėmė tik sūnus V. ar ir kitas jos sūnus J. R. P., faktiškai pradėdami jį valdyti. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad J. R. gyveno pas motiną A. P. jos namuose keletą metų iki jos mirties 2001-07-24 ir dar dvejus metus po to. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. R. gyveno motinos namo kambaryje, tvarkėsi savarankiškai ir niekas į jo gyvenimą nesikišo. Apeliantas prižiūrėjo žemę. J. R. girtavo ir atlikdavo tik tuos darbus, kurie buvo neišvengiami, buvo neįgalus ir ūkio netvarkė bei neprižiūrėjo taip, kaip brolis. Dėl šios priežasties ir kyla didžiausias ginčas – apelianto nuomone, jis tinkamai prižiūrėjo ūkį, mokėjo visus mokesčius, pildė deklaracijas, o J. R. girtavo ir atlikdavo tik jam pragyventi reikalingus smulkius darbus, todėl tokie jo veiksmai negali būti pripažinti motinos palikimo priėmimu faktiškai priėmus jį valdyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. J. R. gyveno motinos name iki pat mirties ir tvarkėsi savarankiškai, kaip išmanė – jis dvejus metus valdė tą turtą kaip savo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad netinkamas J. R. gyvenimo būdas nepaneigia palikimo priėmimo fakto. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį laikomas priėmusiu palikimą. Dėl šios priežasties, nustačius, kad J. R. naudojosi tik dalimi motinos turto – namu, bet nesinaudojo žemės sklypu, kad jis valdė tą turtą, bet ne taip rūpestingi kaip kitas brolis V. – darydavo tik smulkius darbus savo reikmėms, o ūkio darbų nedirbo ir tinkamai žemės sklypo neprižiūrėjo, konstatuotina, kad J. R. priėmė visą motinos A. P. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Dėl fakto, kad D. P. priėmė J. R. P.palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti
D. P. prašė teismo nustatyti faktą, kad ji priėmė tėvo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti – po tėvo mirties 2003-03-27 ji su seserimi atvažiavo, pasiėmė skrynią ir keletą tėvo asmeninių ir namų apyvokos daiktų. Byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad D. P. mažai bendravo su savo tėvu J. R. P., ji gyveno Tauragėje, pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą nevažiuodavo, atvažiavo tik po jo mirties, pasiėmė kelis daiktus, pasirūpino tėvo laidotuvėmis ir daugiau kaime nebuvo pasirodžiusi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad vieno veiksmo atlikimas – po tėvo mirties keleto namų apyvokos ir asmeninių daiktų išsivežimas, nėra faktinis turto valdymas, nes D. P. daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko – nesirūpino tėvo buvusia gyvenamąja vieta ir visai nesidomėjo nei sodyba, nei aplink ją esančia žeme. Byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjos D. P. pareiškimu prašomam faktui, jog ji tėvo J. R. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, nustatyti.
Atkreiptinas pareiškėjos D. P. dėmesys, kad J. P. 1996-02-05 testamentu jai paliko visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Apeliantas neteisus, kad J. P. negalėjo palikti motinai priklausiusio turto, nes tuo metu dar neturėjo į jį teisių – palikimą sudaro visas mirties dieną testatoriui visas priklausęs turtas. Pareiškėja nurodė, kad testamentą rado vieną dieną tarp nuotraukų. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali būti priimtas ne tik jį pradedant faktiškai valdyti, bet ir kitais dviem budais: kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, Civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę šį terminą pratęsti dėl svarbių jo praleidimo priežasčių, tačiau tai galėtų būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja D. P. priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ši pareiškėjos pareiškimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos D. P. tėvas paveldėjo jo motinos A. P. turtą pradedamas faktiškai jį valdyti, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau atsižvelgus į teismo, atnaujinusio procesą ir išnagrinėjusio bylą, teises, nurodytas Civilinio proceso kodekso 371 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nekeičiant jos esmės yra išdėstytina kitaip.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331, 371 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. R. P. mirties 2003-03-27 jo palikimą priėmė duktė D. P., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, panaikinti ir šią pareiškėjos D. P. prašymo dalį atmesti.
Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Nustatyti paveldėjimui juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001-07-24 jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti priėmė jos sūnūs V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)