Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) laikinai einančios (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas J. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 20 d. surašė A. D. (A. D.) administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), per nustatytą laikotarpį nepateikė (duomenys neskelbtini) registro (duomenys neskelbtini) 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto, 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4.1 Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis gali būti švelninamos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, naudai. Apeliantės nuomone, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

4.2 Institucijos pareigūnas, priimdamas 2022 m. sausio 6 d. nutarimą, atsižvelgė į A. D. atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvimą (pažeidėjas neprisipažino padaręs nusižengimą ir kritiškai savo elgesio nevertina), jo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, žala jo veiksmais padaryta nebuvo) ir A. D. paskyrė baudą, kurios dydis artimas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos dydžiui. Švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuderinamas su teismų suformuota praktika analogiškose bylose ir su administracinės nuobaudos paskirtimi nubausti asmenį, siekti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, sulaikyti jį ir kitus asmenis nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik A. D. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. D. paaiškino, kad iš UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) pareigų jis buvo atleistas akcininko 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu. Nežinojo, kad sprendimas atleisti iš (duomenys neskelbtini) pareigų turėjo būti įregistruotas viešame (duomenys neskelbtini) registre. 2017 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo pateiktas pranešimas apie veiklos sustabdymą ir prašymas atleisti įmonę nuo deklaracijų teikimo. A. D. žiniomis, įmonė buvo atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Įmonė veiklos nevykdo, turto neturi.

11.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirdamas A. D. švelnesnę administracinė nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentu, kad A. D. padarė formalų administracinį nusižengimą ir nepripažįsta savo kaltės, tačiau pažymi, kad, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Šiuo atveju itin didelę reikšmę turi A. D. kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) apibūdinantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau už ANK XV skyriuje numatytus nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir statistika, nebuvo baustas (b. l. 7–8). A. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis bendrovės akcininkės 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau apie (duomenys neskelbtini) atleidimą nebuvo pranešta valstybės įmonei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius raštu patvirtino, kad A. D. valstybinio socialinio draudimo pabaiga bendrovėje „N.“ – 2016 m. gegužės 31 d. Pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (duomenys neskelbtini) sistema buvo pateiktas 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 66). (duomenys neskelbtini) inspekcija 2022 m. vasario 21 d. informavo teismą, jog UAB „N.“, atsižvelgiant į atstovo prašymą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo (b. l. 70). Administraciniu nusižengimu sukeltos pasekmės – juridinio asmens veiklos ataskaitų nepateikimas (duomenys neskelbtini) registro (duomenys neskelbtini) – buvo pašalintos ir UAB „N.“ 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (duomenys neskelbtini) pateikti 2021 m. sausio 12 d. (b. l. 24–27). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarties argumentu, kad pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su A. D., kaip UAB „N.“ (duomenys neskelbtini), pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – (duomenys neskelbtini) nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo, taigi, ir nuo pareigos laiku teikti UAB „N.“ finansinės atskaitomybės dokumentus (duomenys neskelbtini) registro (duomenys neskelbtini). Vis tik laikotarpiu, už kurį UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) nepateikė privalomų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos, negavo pajamų, nepatyrė išlaidų, faktiškai neveikė ir apie tai buvo informuotos kitos valstybės institucijos ((duomenys neskelbtini) inspekcija, atleidusi įmonę nuo mokesčių deklaracijų pateikimo), todėl padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde, be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl apylinkės teismo sušvelninta administracinė nuobauda A. D. nėra teisinga.

12.Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus A. D. švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria A. D. skundas tenkintas iš dalies ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi pakeistas Institucijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur dydžio bauda – pakeista į švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) laikinai einančios (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas J. C. apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad nutartimi yra keičiamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.