Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. eB2-1709-254/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
eB2-1709-254/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00372-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Actus“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Civilinė byla Nr. eB2-1709-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00372-2016-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.4.2.2;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Actus“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Actus“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo, taip pat dėl to, kad atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius, kad bankroto bylos atsakovei iškėlimas nėra tikslingas ir ji gali toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą priėmė, panaikino 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, ir paskyrė ieškovo pareiškimą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Atsisakoma kelti atsakovei bankroto bylą.

Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Teismas, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi iškeldamas atsakovei bankroto bylą, išanalizavo 2016 m. kovo 25 d. sudaryto ir pateikto teismui 2015 m. ataskaitinio laikotarpio balanso, 2016 m. kovo 25 d. sudaryto balanso už 2016 m. ir 2016 m. balandžio 1 d. sudaryto ir pateikto teismui 2016 m. I ketvirčio ataskaitinio laikotarpio balanso duomenis bei padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Be to, teismas pažymėjo, kad nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1663/2012). Kadangi teismas nustatė, jog atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, tai taip pat konstatavo, jog yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą dėl vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą. Tačiau apeliantei kartu su atskiruoju skundu pateikus papildomus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė yra moki, o jos sunkumai galimai laikino pobūdžio, todėl šiuo atveju teiktina pirmenybė reabilitaciniam tikslui, išsaugojant dar galintį veikti ūkio subjektą.

2016 m. gegužės 31 d. nutartimi iškeliant atsakovei bankroto bylą, esminę reikšmę turėjo apeliantės kreditorių UAB „Vikis“ (b. l. 102), UAB „Gerunda“ (b. l. 103) ir UAB „Srafas“ (b. l. 104) įsipareigojimai, kuriuos teismas laikė pradelstais, nes šie kreditoriai skolų atidėjimą siejo išimtinai tik su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu. Tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė šių kreditorių 2016 m. balandžio 20 d. pranešimus–sutikimus „Dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo ir bankroto bylos UAB „Actus““ iškėlimo (b. l. 159, 161, 162), iš kurių turinio matyti, kad kreditoriai siekia suteikti apeliantei pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, todėl UAB „Gerunda“ atideda 11 004,57 Eur skolos, UAB „Stafas“ – 20 071,35 Eur, o UAB „Vikis“ – 13 633,51 Eur mokėjimo terminus vienerių metų laikotarpiui. Iš paskutiniojo 2016 m. balandžio 1 d. sudaryto ir pateikto teismui 2016 m. I ketvirčio ataskaitinio laikotarpio balanso (b. l. 92) matyti, kad atsakovės bendra turto vertė sudaro 158 946 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 71 500 Eur, po vienerių metų – 44 709 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 116 209 Eur. Pagal pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai sudaro 102 530,82 Eur (b. l. 99–101). Iš šio kreditorių sąrašo eliminavus aukščiau paminėtus kreditorius, kurie sutiko skolos mokėjimo terminą atidėti vieneriems metams, konstatuotina, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 57 821,39 Eur (102 530,82 Eur – 11 004,57 Eur – 20 071,35 Eur – 13 633,51 Eur), todėl neviršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, t. y. 79 473 Eur (158 946 Eur / 2), kas nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Kita vertus, svarbu yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1959-934/2016 apeliantei iš vienos debitorės UAB Statybos komercijos firmos (toliau – SKF) „Arkada“ yra priteista 30 681,68 Eur skola ir 1 767 Eur bylinėjimosi išlaidos (b. l. 108–118). Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateikto debitorės apeliacinio skundo, ji sprendimą ginčija tik bylinėjimosi išlaidų dalyje (b. l. 162–166), todėl skolos dalyje sprendimas įsiteisėjo. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pažymas (b. l. 167–168, 169–170, 171–172), iš kurių matyti, kad yra susidariusi 25 826,41 Eur apeliantės permoka valstybės biudžetui, kurią šiomis pažymomis VMI yra įsipareigojusi grąžinti apeliantei. Vadinasi, apeliantė turi realias galimybes padidinti savo turto mastą. Be to, apeliantė veiklą vykdo, ji yra sudariusi sandorius, kurių vertė 226 035,21 Eur (b. l. 173–178, 179–188, 189–198, 199). Kaip akcentuojama atskirajame skunde, apeliantės skola VMI susidarė sutrikus pinigų srautams dėl 2015 m. liepos 1 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies pakeitimų, dėl kurių augo apeliantės permoka biudžetui, taip pat dėl piktybiško UAB SKF „Arkada“ (minėtos debitorės) prievolių nevykdymo – neatsiskaitymo už atliktus darbus. Šios nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės sunkumai yra laikino pobūdžio.

Kaip jau buvo minėta, nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste. Todėl nustačius, kad apeliantė nėra nemoki, ji vykdo veiklą, jos sunkumai yra laikini, kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad ji pavėlavo atsiskaityti su darbuotojais, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad, kaip nurodoma atskirajame skunde, bankroto bylos apeliantei iškėlimo dienai nebuvo pateikta teismui svarbi informacija, kad atlyginimai darbuotojams už praeitą mėnesį mokami sekančio mėnesio 15 d., todėl atlyginimo darbuotojams mokėjimo terminai kovo 31 d., t. y. kreditorių sąrašo sudarymo dieną, dar nebuvo suėję ir skola darbuotojams negalėjo būti traktuojama kaip padidėjusi, palyginus su sausio ir vasario mėnesiais. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo tvarką. Svarbu yra tai, kad byloje yra duomenys, jog apeliantės darbuotojai nėra suinteresuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimu ir nori išsaugoti darbo vietas (b. l. 107).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl ieškovės pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Actus“ (įmonės kodas 302536149, registracijos adresas Alytus Kaunas, Ašigalio g. 47-3) bankroto bylą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Apie šią nutartį nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, ieškovui, atsakovei ir administratorei. Taip pat šią nutartį pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė