- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-34-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- H. J., Ž. J., E. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- J. G., B. K., P. G., Kauno
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų H. J. , Ž. J. , E. J. , atsakovės A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0084-485/2006 pagal ieškovų H. J. , Ž. J. , E. J. ieškinį atsakovei A. J. , tretiesiems asmenims J. G. , B. K. , P. G. , Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarui A.R.Palšauskui, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei R.Inokaitienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, asmens nepripažinimo įpėdiniu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu (b.l. 19-21, t.1) prašė panaikinti atsakovei 2003-09-08 Kauno m. 17-ojo notaro biuro rotarės R.Inokaitienės išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, reg.Nr.RI-13785, pripažinti atsakovę neturinčia teisės paveldėti. Ieškovai nurodė, kad po jų tėvo A. J. mirties atsakovei buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, nuslepiant, jog atsakovė žinojo apie kitą testamentą bei nuslepiant kitus įpėdinius CK 5.6str., 5.8str., 5.9str. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino iš dalies 2003-09-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (registro Nr.RI-13785), išduotą A. J. dalyje dėl turto: 17,4600 ha žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r., piniginio indėlio su palūkanomis, esančio AB banko „Hansabankas" Kauno regiono skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), likučio, AB banke „Hansabankas" 1997-11-14 atidarytos nebalansinės atkuriamosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini),Prienų r., ieškovų reikalavimą pripažinti atsakovę A. J. asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti, atmetė, priteisė iš A. J. po 333, 33 Lt už advokato paslaugas bei po 33,33 Lt žyminio mokesčio ieškovų H. J. , Ž. J. ir E. J. naudai. Teismas nustatė, kad A. J. 1992-05-26 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sutuoktinei – atsakovei A. J. . 2002-08-06 testatorius surašė antrą testamentą, kuriuo atsakovei paliko tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilį “VW PASSAT”. Teismas vadovavosi LR CK 5.35 str. 2 d., pagal kurią vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Teismas, atmesdamas ieškovų prašymą pripažinti atsakovę asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti, nurodė, jog teismui ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė žinojo apie vėlesnį testamentą ir jį nuslėpė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai H. J., Ž. J., E. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovė, pateikdama duomenis notarei, nuslėpė, kad yra naujas testamentas, sudarytas 2002-08-06 ir įregistruotas Testamentų registre, pagal kurį nustatyti kiti paveldėtojai. Apie tai, kad yra naujas testamentas, atsakovei A. J. buvo žinoma iš A. J. , nes apie tai jis yra jai sakęs tiek dalyvaujant ieškovams, A. J. vaikams, tiek dalyvaujant R. J. , A. J. broliui, kuris tai patvirtino pirmos instancijos teisme. Pirmos instancijos teisme minėtas aplinkybes patvirtino ir A. J. mama M. J. . A. J. sąmoningai sudarė teisinę padėtį, kad ji tapo vieninteliu įpėdiniu, palikimą priėmė neteisėtai, nes atsakovė A. J. sąmoningai nuslėpė, kad yra ir kiti A. J. įpėdiniai. Atsakovė patvirtino pati pirmos instancijos teisme, tai ji patvirtino ir savo atskirajame skunde, kad apie testamentus jai buvo žinoma: „Jokio fakto dėl kito testamento buvimo A. J. nenuslėpė, abu jie buvo žinomi, ...", bei ji pati pateikė testamento kopiją, kas įrodo, kad žinojo apie paskutinį testamentą ir jį sąmoningai nuslėpė. Apeliantai mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad ieškovų ieškinys turi būti tenkintinas pilnai. Apeliantai nurodo, kad byloje yra priimtas dalinis sprendimas, kuriuo ieškovų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Jų nuomone, šioje byloje dalinis sprendimas negalėjo būti priimtas, nes ieškovų reikalavimai savo esme ir tarpusavio ryšiu glaudžiai susiję ir paremti tais pačiais argumentais bei įrodymais, todėl teismas netinkamai taikė CPK 261 straipsnio nuostatas.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone teismas pažeidė LR CPK 93 straipsnio 2 dalį. Ieškinys buvo tenkintas dalinai, tačiau atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nebuvo priteistos, o ieškovams bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos neproporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2850 Lt ( b.l. 141, 140, 139- II tomas, b.l. 147, 96 -I tomas). Ieškovai turėjo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 100 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 40 I tomas, b.l. 150 II tomas). Kadangi ieškinys nebuvo įkainotas, todėl patenkintų reikalavimų dalis proporcingai sudarytų 25 procentus. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sekančiai - atsakovei iš ieškovų turėjo būti priteista 2137,5 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovams 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 25 Lt žyminio mokesčio. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovai sutinkamai su LR CK 5.50 straipsniu yra praleidę terminą palikimui priimti. Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-101-097/05 ieškovai yra kreipęsi su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Neišsprendus ieškovų prašymo dėl termino atnaujinimo, negalima konstatuoti jų teisių pažeidimo. Teismui atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo, ieškovai neturėtų teisės paveldėti sutinkamai su LR CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, ir ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas nepažeistų jų teisių, kadangi pagal LR CK 5.13 straipsnį teisę paveldėti testamentu nepaskirtą turto dalį turėtų atsakovė A. J. . Atsakovė prašė sujungti civilines bylas dėl termino atnaujinimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tačiau 2005-03-15 nutartimi teismas šį prašymą atmetė. Nenustačius ieškovų teisių pažeidimo, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį iš dalies, todėl sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nesutinka su atsakovės A. J. apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Ieškovai mano, jog teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė teisingai, kadangi teismas patenkino vieną iš dviejų ieškovų reikalavimų, o ieškovė priešieškinio nereiškė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Dėl ieškovų teisės ginčyti testamentą, ieškovai nurodo, kad teisę ginčyti priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi ne asmuo esantis įpėdiniu, o asmuo, pretenduojantis į palikimą, o ieškovai šioje byloje yra asmenys, pretenduojantys į palikimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. J. prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė naują testamentą ir kitus įpėdinius. Pirma, įpėdinių nuslėpimas negali būti pagrindu taikyti LR CK 5.6 straipsnio 1 d. 4 p. Antra, LR CK 5.6 straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai, kadangi aplinkybių, kurioms esant asmuo praranda teisę paveldėti yra baigtinis. Trečia, patys ieškovai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi jiems patiems nebuvo žinoma apie naują testamentą. Ketvirta, atsakovė negalėjo nuslėpti 2002 m. rugpjūčio 6 d. testamento, kadangi sutinkamai su LR CK 5.28 straipsniu šis testamentas buvo oficialus testamentas ir registruotas testamentų registre. Apeliantai iškraipo liudytojų R. J. ir M. J. parodymus. Liudytojas R. J. nurodė, kad jis nieko nežinojo apie naują testamentą, o liudytoja M. J. parodė, kad apie naujai sudarytą testamentą jai žinoma iš H. J. , ir kad naujuoju testamentu žemė yra paliekama vaikams. Teismas teisingai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kadangi jie neįrodo, kad apie naujai sudarytą testamentą buvo žinoma atsakovei, jie yra netiesioginiai įrodymai byloje. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad byloje yra priimtas dalinis sprendimas. Ieškinys tenkintas iš dalies, o likusioje dalyje atmestas. Ieškinio iš dalies atmetimas negali būti traktuojamas kaip dalinio sprendimo priėmimas, kadangi teismas galutinai nusprendė dėl visų ieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo.
Ieškovai skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas pripažinti atsakovę A. J. neturinčia teisės paveldėti. Jų nuomone, ši ieškinio dalis yra įrodyta liudytojų R..J. ir M. J. parodymais. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi ieškovai iškraipo šių liudytojų parodymus, nes liudytojas R. J. parodė, kad jis nežino ar atsakovė žinojo apie 2002 metų testamentą, jam tik mama sakė (b.l. 52, t.3). Liudytoja M. J. parodė, kad atsakovė žinojo apie testamentą, o tai ji sužinojo iš šios bylos ieškovo H. J. . Ji taip pat parodė, kad mirusysis pirmu testamentu visą turtą paliko atsakovei, o antru – žemę paliko sūnui H. (b.l. 52, t.3). Tuo tarpu 2002 metų testamentu buvo tik sumažinta atsakovei A. J. skiriamo paveldėti pagal testamentą turto masė. Todėl jos parodymai nėra tikslūs, be to, jie yra išvestiniai.
Antra, ieškovai neteisingai nurodo, kad žemę mirusysis paliko jiems, kadangi testamentu buvo išspręstas klausimas dėl atsakovei asmeniškai skiriamo turto.
Trečia ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė, pateikdama duomenis notarei, nuslėpė, kad yra naujas testamentas, sudarytas 2002-08-06 ir įregistruotas Testamentų registre, pagal kurį nustatyti kiti paveldėtojai. Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka, nes patikrinti ar nėra paskesnio testamento, surinkti duomenis apie visus testamentus yra notarės pareiga. 2002 metų testamentas buvo įregistruotas Testamentų registre, todėl atsakovė jo nuslėpti negalėjo. 2002 metų testamente kiti paveldėtojai pagal testamentą nėra nurodyti, o tik yra sumažinta atsakovės paveldimo pagal testamentą turto dalis (b.l. 23,24; t.1). Todėl yra klaidingas ieškovų teiginys, kad jie paveldi likusį, testamente nenurodytą turtą, kadangi neesant testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą ir tai nustato CK 5.2str. Pažymėtina ta aplinkybė, kad ieškovai neįrodė teiginio, kad atsakovė žinojo apie 2002 metų testamentą. Taip pat nėra teisingas teiginys, kad atsakovė nuslėpė kitus įpėdinius, nes iš pareiškimo notarei matyti, kad ji nurodė, jog nėra kitų testamentinių įpėdinių, o ieškovai nepateikė teismui testamento, kad ir jiems testamentu būti palikta turto dalis ( prijungta paveldėjimo byla, b.l. 1).
Kolegijos vertinimu šiuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad ieškovai, žinodami apie 2002 metų testamentą, dėl paveldėjimo pagal jį į notarę nesikreipė.
Kolegija nesutinka su argumentu, kad atsakovė, rašydama atskirąjį skundą, pati pripažino, jog apie abu testamentus jai buvo žinoma, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2003 09 08, o paminėtas atskirasis skundas surašytas 2004 02 20 (b.l. 22, t. 1), o palikėjas mirė 2003-05-28, t.y. atskirasis skundas buvo rašomas jau prasidėjus ginčui.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje yra priimtas dalinis sprendimas, kuriuo ieškovų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas netinkamai taikė CPK 261 straipsnio nuostatas, nes ieškinio iš dalies atmetimas negali būti traktuojamas kaip dalinio sprendimo priėmimas, kadangi teismas galutinai nusprendė dėl visų ieškinio reikalavimų ir todėl CPK 261str. reikalavimų nepažeidė.
Kolegija pažymi tokias svarbias bylai aplinkybes kaip antai: pirma, ieškinys pareikštas CK 5.6str. 1d. 4p. pagrindu, nurodant, kad atsakovė nuslėpė testamentą ir kitus įpėdinius. Įpėdinių nuslėpimas negali būti pagrindu taikyti LR CK 5.6 straipsnio 1 d. 4 p. Antra, LR CK 5.6 straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai, kadangi aplinkybių, kurioms esant asmuo praranda teisę paveldėti yra baigtinis. Trečia, atsakovė negalėjo nuslėpti 2002 m. rugpjūčio 6 d. testamento, kadangi sutinkamai su LR CK 5.28 straipsniu šis testamentas buvo oficialus testamentas ir registruotas testamentų registre.
Kolegija įvertinusi aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovai ieškinio dėl atsakovės A. J. pripažinimo neturinčia teisės paveldėti neįrodė, todėl ieškinio dalis dėl pripažinimo, kad atsakovė A. J. prarado teisę paveldėti apylinkės teismo buvo pagrįstai atmesta. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o ši sprendimo dalis paliktina galioti.
Dėl atsakovės A. J. apeliacinio skundo.
Atsakovė A. J. skundžia sprendimo dalį, kuria iš dalies negaliojančiu pripažintas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Apeliantė nurodė, kad nenustačius ieškovų teisių pažeidimo, t.y. neišsprendus klausimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį iš dalies, todėl sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šis apeliantės argumentas atmestinas, nes klausimas dėl palikimo priėmimo termino prailginimo yra išspręstas, terminas palikimui priimti yra atnaujintas Kauno rajono apylinkės teismo 2006 11 20 nutartimi, kuri palikta galioti Kauno apygardos teismo 2007 01 15 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 10 08 nutartimi (prijungta civilinė byla Nr. 2-0124-097/2006, b.l. 112-113, 134-137, 161-164).
Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių dokumentų seka, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2850 Lt ( b.l. 141, 140, 139, t. 2, b.l. 147, 96, t.1). Ieškovai turėjo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 150 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 3,41, t. 1, b.l. 150, t. 2). Atsakovės nuomone, kad kadangi ieškinys nebuvo įkainotas, todėl patenkintų reikalavimų dalis proporcingai sudarytų 25 procentus. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sekančiai - atsakovei iš ieškovų turėjo būti priteista 2137,5 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovams 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 25 Lt žyminio mokesčio. Ieškovų gi nuomone, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriklauso, nes ji nebuvo pareiškusi priešieškinio.
Kolegija nesutinka nei su vienos iš šalių argumentais. CPK 93str. 2d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o būtent taip yra šioje byloje, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje buvo pareikšti du reikalavimai: pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ir pripažinti atsakovę A. J. neturinčia teisės paveldėti. Teismas pirmą reikalavimą patenkino iš dalies, o antrą atmetė. Iš nurodyto darytina išvada, kad yra atmesta 75% reikalavimų, o patenkinta – 25%, todėl pagrįstai atsakovė nurodo, kad iš jos ieškovams turi būti priteista 500Lt. atstovavimo išlaidų. Kadangi iš pateiktų kvitų matyti, kad pinigus atstovui mokėjo H. J. , tai jam iš atsakovės ir priteistina 500Lt. bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos. Iš pateiktų kvitų apie žyminio mokesčio sumokėjimą matyti, kad ieškovas H. J. yra sumokėjęs 150Lt. žyminio mokesčio (b.l. 3, 41, t.1). Žyminio mokesčio turėjo būti sumokėta 200Lt. . Todėl kolegija, atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimas labai užsitęsė, vadovaudamasi protingumo kriterijumi sprendžia, kad ši žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovės A. J. . Tuo pačiu atsakovei A. J. iš ieškovų priteistina po 712,50Lt. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nes viso jos sudaro 2137,50Lt.; t.y. 75% jos sumokėtos sumos – 2850Lt. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai yra atmesti, tai nei vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atitinkamai yra paskirstytinos ir pašto išlaidos, kurios pagal CPK 88 str. taip pat yra bylinėjimosi išlaidos. Pašto išlaidos šioje byloje yra – 133,70Lt., todėl ¼ jų dalis sudaro 33,43Lt. ir todėl po 33,43Lt. yra priteistina iš kiekvieno ieškovo ir atsakovės, nes patenkintų reikalavimų dalis yra 25%.
Todėl kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra ginčo sprendimas iš esmės, o yra išvestinis dalykas, sprendžia, kad sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje tik patikslintina, nes sprendimo esmė nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ją išdėstyti sekančiai: priteisti iš A. J. ieškovui H. J. 500 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 50 Lt žyminio mokesčio ir 33,43 Lt pašto išlaidų, viso 83,43 Lt valstybei. Priteisti iš ieškovų H. J. , Ž. J. ir E. J. atsakovei A. J. po 712,50 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir valstybei po 33,43 Lt pašto išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.