Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje supaprastinta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1997 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 1998 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

4) 2001 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė sumažinta 1 metais, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2002 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;

6) 2005 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda;

8) 2014 m. sausio 29 d. Vilnius miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 286 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2015 m. vasario 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. E. kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis, 2017 m. liepos 29 d., apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,54 promilės girtumas), kilusio konflikto su J. E. metu, kai pastaroji paėmė ant rankų savo mažametį sūnų A. E., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, sugriebė J. E. kaire ranka už kaklo, po ko ją pastūmė į sieną, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. E. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais G. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad įtarimo esmę suprato. 2017 m. liepos 29 d., apie 13.00 val., jo buvusi žmona J. E. atėjo į jo butą. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojamame bute. Jis norėjo su buvusia žmona pabendrauti dėl neseniai įvykusių skyrybų, tiksliau – dėl teismo priimtos nutarties. Pokalbio metu jie su buvusia žmona sukonfliktavo ir vienas kitą įžeidinėjo. Po to, žmona įėjo į kambarį, kuriame buvo jų bendras mažametis sūnus A. E., griebė vaiką ant rankų. Tada jis, išsigandęs, kad ji nenuskriaustų vaiko, viena ranka paėmė sūnų, o kita ranka paėmė buvusią žmoną kaklo srityje ir atstūmė. Daugiau fizinės jėgos prieš buvusią sutuoktinę jis nenaudojo. Sutinka, kad jis pastūmė J. E., nes vaikas A. E. pradėjo stipriai verkti ir jis tiesiog taip sureagavo į situaciją. Po to, jo buvusi žmona iškvietė policiją ir jį sulaikė pareigūnai. Jis su J. E. yra oficialiai išsiskyrę, gyvena atskirai apie 2-3 mėnesius. Šiuo metu jis su J. E. sutaria labai gerai, jų santykiai yra puikūs, dėl tos dienos įvykių jie viską išsiaiškino, jis jos atsiprašė ir su ja susitaikė. Prašė pabaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl padaryto gailisi, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos. Prašė neskirti griežtos bausmės, nes pasitaisė, dirba, susitaikė ir prižiūri vaikus (b. l. 60, 64, 71, 83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 29 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. E. parodė, kad 2017 m. liepos 29 d., apie 11.00 val. į jos namus atėjo jos buvęs vyras G. E., kuriam ji davė pažiūrėti jų bendrą mažametį vaiką A. E. ir jos dukrą. Jie susitarė, kad ji šiandien jam užveš į namus jo daiktus, o vaikus pasiims kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 30 d. Pasiėmęs vaikus jis išėjo. Apie 12.30 val. ji su savo drauge V. nuvyko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje. Ji su drauge jam į butą sunešė jo daiktus. Jis su ja pradėjo konfliktuoti, pradėjo priekaištauti dėl to, kad išsiskyrė, pasakė, kad jos gyvenimą padarys nepakenčiamu, jį apsunkins. Jis buvo išgėręs, tapo agresyvus. Visą konfliktą matė vaikai ir jos draugė. Pamačiusi, kad konfliktas nesibaigs, ji pasiėmė ant rankų jų bendrą vaiką A. E. ir tada jis staiga čiupo kaire ranka jai už kaklo ir stumtelėjo į sieną, ir tuo metu jai iš rankų išplėšė vaiką. Vaikas pradėjo verkti, išsigando. Dukra stovėjo šalia draugės, viską matė. Buvęs vyras paklausė sūnaus, ar jis nori išeiti, ar bus su juo. Vaikas leido suprasti, kad nori išeiti, buvo išsigandęs. Ji draugei kelis kartus pasakė, kad ji kviestų policiją, tačiau draugė taip pat išsigando ir stovėjo vietoje ištikta šoko. Praėjus kelioms akimirkoms, draugė su mergaite išėjo iš buto. Kai G. E. paleido A. E. iš rankų, ji jį pasiėmė ir išbėgo į koridorių. Nusileidus laiptais, ji susitiko draugę su dukra. Visi išėjo į lauką, ji paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. Kol jos laukė policijos pareigūnų, jos buvęs vyras išėjo į lauką ir pradėjo ją įžeidinėti, žeminti jos draugės ir vaikų akivaizdoje, liepė broliui mušti sesę, pūtė jai į akis cigarečių dūmus. Ji jam liepė pasitraukti, tačiau jis pasakė, kad tai vieša vieta ir jis gali čia būti. Jos nuėjo ir vaikus įsodino į draugės mašiną. Netrukus atvyko pareigūnai, jie visi kartu pasikalbėjo ir pareigūnai pasiūlė vykti į komisariatą patikslinti aplinkybių. Jie sutiko ir nuvyko į pirmą policijos komisariatą, esantį adresu Žirmūnų g. 139A, Vilnius. Į teismo medicinos institutą dėl patirtų sužalojimų nesikreips, nes jų nesimato, ji juto tik fizinį skausmą. Visas konfliktas buvo vyro bute, koridoriuje, ten jokių grumtynių pėdsakų nesimato. Prašo imtis visų priemonių, kad tai daugiau nepasikartotų, nes buvęs vyras jau ne pirmą kartą naudoja prieš ją fizinį smurtą, tačiau ji į policiją tada nesikreipė (b. l. 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2017 m. liepos 29 d. nutarimu J. E. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 28 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. E. papildomai parodė, kad moralinės ir turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio G. E. jos neatsiprašė, tačiau, kadangi jie turi bendrą vaiką, ji jam atleidžia, jokių pretenzijų neturi. Į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, jokių sužalojimų nepatyrė (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 26 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. E. papildomai parodė, kad su G. E. po įvykio bendrauja, su juo susitaikė, jam pretenzijų neturi, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas, nes įvykio metu tiek ji, tiek jos sūnus A. E. buvo labai išsigandę, jis stipriai verkė, ji į viską sureagavo labai jautriai, ją labai išgąsdino tai, kad G. E. kaire ranka suėmęs ją už kaklo prirėmė prie sienos ir taip laikė ją 5-10 sekundžių. Jokio fizinio skausmo ji nejuto, kai jis ją sugriebė už gerklės, ji iš inercijos atsitrenkė galva į sieną ir taip pajuto fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių jai nebuvo suduota. Smūgis buvo silpnas, mano, kad taip įvyko dėl to, kad jis buvo išgėręs, nes blaivas jis nėra agresyvus. Po įvykio bendrauja su juo tik dėl vaiko, jis jai padedą jį išlaikyti (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 25 d. apklausta liudytoja V. R. parodė, kad tikslios datos ir laiko, kada viskas vyko negali pasakyti, tačiau pamena, kad tai vyko apie 12.00 val. Ji su J. E. vežė G. E. jo daiktus, nes J. E. buvo su juo susitarusi, prieš tai jam J. E. skambino ir pranešė, kad tą dieną atveš jam daiktus ir nuveš dukrą į gimtadienį. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. E., ji kartu su J. E. pradėjo nešti jam daiktus į jo butą, daiktų buvo gana daug, jos ėjo tris kartus. Pirmus du kartus joms atnešus daiktus, G. E. į jas dėmesio nekreipė, nieko nesakė, buvo kažkuo užsiėmęs. Atnešus daiktus trečią kartą, J. E. pasakė, kad tai visi jo daiktai, kad jai jie nereikalingi, nes jie yra išsiskyrę. G. E. pradėjo pravardžiuoti J. E., sakyti, kad ji manipuliuoja vaikais. J. E., įsižeidusi, nusprendė pasiimti abu vaikus. Mergaitės akivaizdoje G. E. pradėjo sakyti, kad daugiau nesirūpins V., duos pinigų tik A. E. išlaikymui. Tuo metu J. E. paėmė A. E. nuo žemės ir norėjo jau išeiti, tačiau G. E. ją griebė už kaklo ir prispaudė prie sienos, atėmė iš J. E. A. E. ir pradėjo sakyti, kad šiandien vaikas bus su juo. Tada J. E. jos paprašė iškvieti policiją, tačiau jos telefonas buvo paliktas automobilyje. Ji išėjo jo pasiimti ir jie liko vieni bute. Ji nežino, ar kas daugiau vyko tarp jų bute. Maždaug po trijų minučių J. E. nusileido su vaikais, paskui juos ėjo ir G. E.. Jai atėjus, ji padavė savo telefoną ir ji išsikvietė policiją. Kol laukė, G. E. ir toliau ją įžeidinėjo, kol atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas liudytojas P. B. parodė, kad 2017 m. liepos 29 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu J. Č.. Apie 13.25 val. gavo iš Vilniaus Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras pastūmė savo buvusią žmoną. Atvykus į įvykio vietą, prie jų priėjo J. E., kuri paaiškino, kad šalia stovi jos buvęs vyras G. E., tarp jų buvo įvykęs konfliktas dėl vaikų globos. Jiems konfliktuojant, buvęs vyras G. E. sugriebė ją už kaklo ir pastūmė. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, smurto požymių ant pranešėjos nesimatė, visą įvykį matė jų mažamečiai vaikai ir pranešėjos draugė. Abu buvo pristatyti į pirmą policijos komisariatą. G. E. sutiko vykti į policijos komisariatą savo noru (b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio 2017 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 29 d., apie 13.25 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją pastūmė buvęs vyras, yra mažamečiai vaikai. Atvykus policijos pareigūnams minėtu adresu, lauke pasitiko J. E., kuri nurodė šalia stovintį buvusį vyrą G. E. ir paaiškino, kad tarp jų vyksta konfliktas dėl vaikų globos. Konflikto metu G. E. jai rankomis sugriebė už kaklo ir pastūmė. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė. Visą įvykį matė du mažamečiai vaikai ir pranešėjos draugė V. (b. l. 5, 6).

Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos kortelėje nurodyta, kad 2017 m. liepos 29 d. 13.10 val. buvo gautas J. E. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėja atvažiavusi pas savo buvusį sutuoktinį G. E., atvežė vaikus, tačiau buvęs sutuoktinis, būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti su pranešėja, ją pastūmė, pranešėja susimušė galvą. Šiuo metu pranešėja laukia prie namo, turi pretenzijų, rašys pareiškimą. Greitosios medicinos pagalbos nereikia, yra du mažamečiai vaikai (b. l. 4).

2017 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota tai, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame fiksuotas iškvietimas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 10-12).

Iš alkotesterio kvito Nr. 5983 matyti, kad 2017 m. liepos 29 d. 13.48 val. G. E. nustatytas 0,54 promilės neblaivumas (b. l. 51).

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog G. E. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2017 m. liepos 29 d., apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su J. E. kilusio konflikto metu, sugriebė J. E. kaire ranka už kaklo, ir pastūmė ją į sieną, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. E. fizinį skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų ir kaltinamojo parodymai, kurie atitinka ir papildo vieni kitus, taip pat tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole bei Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos kortelėje užfiksuotos aplinkybės, alkotesterio kvitas. Taigi kaltinamojo G. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

G. E. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 84). Nukentėjusiajai J. E. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. kovo 8 d. (b. l. 85). Žala nukentėjusiai nėra padaryta, ji civilinio ieškinio nereiškė, papildomos apklausos metu nurodė, kad pretenzijų neturi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. E., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė sukėlęs konfliktą, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus), į G. E. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: dirbantis (b. l. 47), praeityje teistas aštuonis kartus (b. l. 36-44), baustas administracine tvarka (b. l. 45), 2000 metais gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 55), VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ negydytas (b. l. 53, 54). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, mažesnę nei jos vidurkis – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė buvusiai sutuoktinei, su kuria kartu nebegyvena, jie yra išsiskyrę, bendro ūkio neveda, todėl buvusi sutuoktinė nelaikytina šeimos nariu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, G. E. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

G. E. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2017 m. liepos 29 d. 13.22 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 13.22 val. (b. l. 74, 75). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam 2017 m. liepos 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. E. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 29 d. 13.22 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 13.22 val. (dvi paras, kurios prilyginamos keturioms laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti G. E., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.