Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. lapkričio 14 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/4 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 1998 m. rugpjūčio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 700 litų bauda. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2001 m. spalio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 100 litų vertės turto konfiskavimu.

4) 2003 m. rugsėjo 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2005 m. rugsėjo 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

6) 2006 m. birželio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 d., 300 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metų laisvės atėmimas;

7) 2010 m. rugsėjo 29 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 2 dalimi, pridėta 2006 m. birželio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metų 14 dienų laisvės atėmimas;

10) 2011 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 26 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

13) 2020 m. birželio 25 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 parų areštu, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 710 Eur konfiskavimo;

14) 2020 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 25 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

15) 2021 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198-1 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) 2021 m. kovo 29 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, 2021 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę atlikęs 2024 m. balandžio 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2024 m. gegužės 31 d. naktį, apie 00 val. 15 min., Šilalės r., Džiaugėnų k., Šarūnkalnio gatvėje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats N. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 21 val., jis kartu su sugyventine R. Š., jai priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), kur jie nuomoja butą ir gyvena, atvyko pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis, mama ir jos sugyventinis kepė šašlykus ir gėrė degtinę. Sugyventinė R. degtinės negėrė, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai jis nuo išgertos degtinės stipriai apgirto, tarp jo ir sugyventinės R. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie pykosi, dėl girtumo nebeprisimena. Paskui R. nuėjo miegoti, o jis toliau gėrė. Jau galėjo būti apie vidurnaktis, kai jis įėjo į kambarį ir pamatęs, kad R. miega, dar vis ant jos pykdamas, nuo staliuko paėmė jos automobilio užvedimo raktelius, be jos leidimo, sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Jokios motorinės transporto priemonės vairuoti jis negali, nes neturi tam teisės. Teisės vairuoti niekada neturėjo. Prieš išvažiuodamas, dar užsuko (duomenys neskelbtini), kur užsipylė kuro. Susimokėjęs už kurą, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kiek tada buvo valandų, tiksliai nežino. Tačiau neneigia, jog jau buvo po vidurnakčio, tai yra 2024 m. gegužės 31 d. naktis. Pavažiavęs kažkiek kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), jis užsimanė nusišlapinti. Todėl automobilį nuvairavo, pastatė kelkraštyje, ruošiesi lipti iš automobilio ir eiti nusišlapinti. Automobilio variklio neužgesino. Automobilyje „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), be jo, daugiau jokių žmonių nebuvo ir kartu su juo niekas nevažiavo. Jam nespėjus išlipti iš automobilio, prie jo privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Atėję policijos pareigūnai jam patikrino ir nustatė neblaivumą iš dviejų kartų. Pirmą kartą jis įpūtė 2,62 promiles, antrą kartą - 2,30 promiles. Su nustatytais girtumais sutiko. Tačiau jis tuomet nesutiko, kad automobilį vairavo neblaivus, nes policijos pareigūnai jo nesustabdė ir jis taip tikėjosi išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Dabar, tai yra apklausos metu, jis pripažįsta ir patvirtina, jog minėtą naktį, minėtu laiku, būdamas stipriai girtas, jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dėl ko nuoširdžiai gailisi.

3.7. Valstybės įmonės Regitra duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, valdytojas R. Š. (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną, arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad N. D. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gegužės 31 d. naktį, apie 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo kaltinamajam paskirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo N. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones keturiems (4) metams. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš N. D. konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 7280 eurų į valstybės biudžetą.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, N. D. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas N. D. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau vis vien sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – dirbantis, teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Pažymėtina tai, kad praeityje baustas už padarytą analogišką nusikalstamą veiką, tai yra 2020 m. birželio 25 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų apie N. D. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. N. D. skirtina 60 parų arešto bausmė.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

14. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo skirti N. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad N. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų N. D. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad N. D. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

17. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis N. D. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, todėl baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, būtina taikyti siekiant apriboti N. D. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metų laikotarpiui uždrausti naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

18. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. D. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuojant nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas R. Š., priklausantį automobilį. Kadangi nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar automobilio valdytoja R. Š. žinojo arba turėjo žinoti, kad jų turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir išieškotina iš N. D. konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma - 7280 eurų į valstybės biudžetą.

19. N. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

20. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ paimtas kompaktinis diskas DVD-R su dviem vaizdo įrašais, saugomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate, paliktinas saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. D. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, N. D. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturiems) metams uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. D. išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 7280 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad 7280 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-389-1213/2024). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ paimtą kompaktinį diską DVD-R su dviem vaizdo įrašais, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate, palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos.

Išaiškinti N. D., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, esantį Ulonų g. 8A, Alytus.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti N. D..

Išaiškinti N. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.