Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Onos E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria ieškovės Onos E. B. ieškinys, gautas civilinėje byloje Nr. 2-1545-555/2015 (Nr. 2-2531-555/2014), grąžintas nepašalinus jo trūkumų.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. E. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio miškotvarkos instituto, A. G., R. L., V. M., Kauno 14-ojo notarų biuro notarei D. M.-M., tretieji asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro, S. R., A. V., G. K., E. L., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, (b. l. 1-7), prašydama:

1) pripažinti negaliojančiais CK 1.78 str. 1, 5 d., CK 1.80 str. 1 ir 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-01-31 Rusijos piliečiui I. P., ab initio ir pažeidimu autorinių teisių O. E. B., atkėlus savininkei O. E. B. CK 4.37 str. 4.6000 ha žemės iš Puraičių kaimo, Joniškio rajono į Plėnakių kaimą Mažeikių rajone unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), panaikinti CK 1.78 str. 1,5 d, 1.80 str. 1, 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-01-31 Rusijos piliečiui I. P. į žemę unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), ab initio, įpareigojant VĮ Registrų centrą panaikinti niekinius dokumentus žemės kadastre registre Nr. 61/26361, pripažinti negaliojančiais CK 1.78 str. 1, 5 d., CK 1.80 str. 1 ir 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro paskaičiavimo duomenis 2006-08-30 A. V. ab initio ir pažeidimu autoriniu teisių O. E. B., atkėlus savininkei O. E. B. 5.100 ha privatinės žemės iš Puraičių kaimo Joniškio rajono į Palūšės kaimą Mažeikių rajone unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), ir panaikinti CK 1.78 str. 1, 5 d, 1.80 str. 1, 2 d. Valstybinio miškotvarkos instituto niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-08-30 A. V. į žemę unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami) ab initio, pripažinti niekinį notarinį registrą Nr. GDM1-1891 (2009-07-17), niekinį notarinį registrą Nr. GDM1-177 (2007-01-16) Kauno 14-ojo notarų biuro notarės D. M.-M. negaliojančiu CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 str. 1, 2 d. ab initio ir panaikinti Kauno 14-ojo notarų biuro notarinį registrą Nr. GDM1-1891 (2009-07-17) ir Nr. GDM1-177 (2007-01-16) CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 str. 1,2 d., ab initio, įpareigojant VĮ Registrų centro, panaikinti niekinius dokumentus žemės kadastre registre Nr. 61/26356, įpareigoti Kauno 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M. įregistruoti viešus vartojimo dvišalius tarp O. E. B. ir Lietuvos valstybės, atstovautos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sandorius Nr. 61-10198 (2002-04-05) ir Nr. 10199 (2002-04-05) O. E. B., ištaisant Kauno 14-ajam notarų biurui klaidas paveldėjimo byloje Nr. 845/2000 2000-11-19, įpareigoti Kauno 14-ojo notarų biuro notarę D. M.-M. išduoti O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, į O. E. B. valia CK 4.37 straipsniu atkeltą 4.600 ha žemę iš Purienų kaimo, Joniškio rajono Plėnakių kaimą, Balėnų kadastrinėje vietovėje, Mažeikių rajone, unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir išduoti O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, į O. E. B. valia CK 4.37 straipsniu atkeltą 51000 ha žemę iš Purienų kaimo, Joniškio rajono Palūšės kaimą, Pikelių kadastrinę vietovę, Mažeikių rajone, unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, įpareigoti Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M. įregistruoti O. E. B. šalimi viešo dvišalio teisinio akto Nr. 21-109867-30204 (2009-04-20) ir išduoti O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 62,0300 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Žibartonių kadastrinėje vietovėje, Baimainių kaime unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), ištaisyti klaidas Kauno 14-ajam notarų biurui paveldėjimo byloje Nr. 85/2000 2000-11-19;

2) priteisti O. E. B. atlyginti turtinę žalą sveikatai adekvačiai 1 000 000 Lt iš Valstybinio miškotvarkos instituto, subsidiariai iš A. G. su 5 proc. procesinėmis palūkanomis, priteisti O. E. B., atlyginti neturtinę žalą sveikatai adekvačiai 1 000 000 Lt iš Valstybinio miškotvarkos instituto, subsidiariai iš A. G. su 5 proc. procesinėmis palūkanomis, pripažįstant, kad O. E. B. patyrė iš Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų psichologinį spaudimą, psichologinį šantažą, preziumuojamą tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, ištisinį nervinimą, skausmą organizmo, liūdesį, nerimą, graužatį, patyčias, panieką, bendravimo galimybių ir gydymo galimybių sumažėjimą, dvasinius pergyvenimus ir kita;

3) priteisti O. E. B. visas bylinėjimosi išlaidas iš R. L., V. M. ir kitų atsakovų.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, konstatavo, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio neįmanoma aiškiai suprasti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti ieškinio teismingumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo 2015-01-19 nutartimi (b. l. 25-28) Kauno apygardos teismo 2014-09-22 nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teisme 2015-02-06 gautas ieškovės „pataisytas ieškinys“ atsakovams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio miškotvarkos instituto, Kauno 14-ojo notarų biuro notarei D. M.-M., tretieji asmenys – A. G., R. L., V. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro, S. R., A. V., G. K., E. L., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (b. l. 35-36), kuriame prašoma:

1) pripažinti niekiniais, negaliojančiais ab initio ir panaikinti ab initio Valstybinio miškotvarkos instituto niekinį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro duomenų paskaičiavimus 2006-01-31 Rusijos piliečiui I. P. į žemės kadastro privatinės nuosavybės fonde įregistruotą savininkės O. E. B. valia nuo 2002-04-25 žemę 4.6000 ha unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami) atkelta savininkės O. E. B. valia iš Puraičių kaimo, Joniškio rajono į Plėnakių kaimą Mažeikių rajone, pripažinti niekiniais, negaliojančiais ab initio ir panaikinti ab initio Valstybinio miškotvarkos instituto žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės ribų nustatymo abrisą, žemės planą, kadastro paskaičiavimo duomenis 2006-08-30 A. V. į žemės kadastro privatinės nuosavybės fonde įregistruotą savininkės O. E. B. valia nuo 2002-04-25 žemę 5.100 ha unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami) atkelta savininkės O. E. B. iš Puraičių kaimo Joniškio rajono į Palūšės kaimą Mažeikių rajone, pripažinti niekiniu, negaliojančiu ab initio ir panaikinti ab initio notarinį registrą Nr. GDM1-1891 (2009-07-17) ir notarinį registrą Nr. GDM1-177 (2007-01-16) Kauno 14-ojo notarų biuro notarės D. M.-M., įpareigojant VĮ Registrų centrą panaikinti niekinius duomenis žemės kadastro privatinės nuosavybės registre Nr. 61/26356 ir Nr. 61/26361, įpareigoti Kauno 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M., įregistruoti viešus vartojimo dvišalius tarp savininkės O. E. B. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sandorius Nr. 61-10198 (2002-04-05) ir Nr. 61-10199 (2002-04-05) savininkei O. E. B., ištaisyti klaidas paveldėjimo byloje Nr. 85/2000 2000-11-19, įpareigoti Kauno 14-ojo notarų biuro notarę D. M.-M. išduoti savininkei O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, į savininkės O. E. B. valia atkeltą 4.6000 ha žemę iš Purienų kaimo, Joniškio rajono į Plėnakių kaimą, Balėnų kadastrinėje vietovėje, Mažeikių rajone, unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir išduoti savininkei O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, į savininkės O. E. B. valia atkeltą 5.1000 ha žemę iš Purienų kaimo, Joniškio rajono į Palūšės kaimą, Pikelių kadastrinę vietovę, Mažeikių rajone, unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami), papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, įpareigoti Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M., įregistruoti savininkę O. E. B. šalimi viešo vartojimo dvišalio sandorio Nr. 21-109867-30204 (2009-04-20) ir išduoti savininkei O. E. B., testamentinei M. M., mirusios 2000-07-10, įpėdinei, papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 62,0300 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Žibartonių kadastrinėje vietovėje, Baimainių kaime unikaliu Nr. (duomenys neskelbiami) atkelta savininkės O. E. B. valia iš Purienų kaimo, Joniškio rajono, ištaisyti klaidas paveldėjimo byloje Nr. 85/2000 2000-11-19;

2) pripažinus, kad O. E. B. patyrė iš Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų žalą sveikatai, priteisti O. E. B. adekvačiai 1 000 000 Lt su 5 proc. procesinėmis palūkanomis, pripažinus, kad O. E. B. patyrė iš Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų psichologinį spaudimą, psichologinį šantažą, žeminimą, diskriminaciją, ištisinį nervinimą, skausmą organizmo, liūdesį, nerimą, graužatį, patyčias, panieką, bendravimo ir gydymo galimybių sumažėjimą, dvasinius pergyvenimus ir kita, įpareigoti atlyginti žalą sveikatai – neturtinę adekvačiai 1 000 000 Lt;

3) priteisti O. E. B. visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymo leidėjas įpareigoja teismą, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, patikrinti, ar paduodamas procesinis dokumentas atitinka visus privalomus jo formai bei turiniui nustatytus formaliuosius reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.); jame, be kita ko, aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą ieškovo iniciatyvą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad suinteresuotas asmuo sprendžia, ar jam kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, taip pat turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau to negali daryti bet kaip ir bet kokiu būdu. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 str.), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kaip konkrečiai prašo apginti. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą, kaip nepagrįstai tvirtinama atskirajame skunde, negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 265 str. 2 d.). Taip pat teismas negali būti ir aktyvesnis už pačią ginčo šalį ar veikti tik vienos šalies (ieškovo) naudai, kitaip pažeistų proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, teismo nešališkumo principus (CPK 12 str., 17 str.). Nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia ginčo iš esmės, taigi ir nenagrinėja (neturi nagrinėti) visų ieškinyje išdėstytų teiginių teisingumo ar įrodymų pakankamumo, pirmiau nurodytos teisės nuostatos suponuoja teismo pareigą preliminariai įvertinti ginčo pobūdį, reikalavimų teisinį turinį ir jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ir ginčo sumos identifikavimas, ir civilinės bylos teritorinio ar rūšinio teismingumo klausimo išsprendimas, taip pat privalu patikrinti, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio, pataisyto ieškinio) turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinius santykius, iš kurių apeliantė kildina reikalavimus, nustatyti, kokias konkrečias įstatymų saugomas teises ir interesus ji siekia apginti ir kokiais konkrečiais kokių asmenų veiksmais tos teisės ir interesai galimai buvo pažeisti, t. y. minėtuose dokumentuose išdėstyto teksto, jį sudarančių sakinių konstrukcija neleidžia aiškiai suprasti, kokius materialinius reikalavimus apeliantė reiškia šioje byloje. Ši aplinkybė kliudo spręsti teismo proceso pradėjimą, jo eigą ir apimtį lemiančius klausimus. Vienas jų, kaip minėta, ir bylos teismingumas, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į materialinį reikalavimą (procesinių reikalavimų, kaip šalutinių, papildomų reikalavimų, teismingumas atskirai nereguliuojamas – jį lemia (potencialaus) pagrindinio reikalavimo teismingumas). Pažymėtina, kad tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. Konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija nustatoma pagal CPK normose įtvirtintą taisyklių sistemą. Šių taisyklių taikymas, nesant galimybės iškristalizuoti materialinį ginčą (jo turinį, pobūdį, ribas), gali sudaryti prielaidas atsirasti subjektyvaus pobūdžio veiksniams, taikant ir aiškinant teisės normas, kas neatitinka teisingo teismo proceso esmės, taigi ir pačios apeliantės interesų. Kita vertus, visiškai neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovų, trečiųjų asmenų) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apeliantės siekiamo inicijuoti teisminio ginčo.

Nagrinėjamos bylos atveju aktualu atkreipti dėmesį ir į tai, kad įstatymas draudžia teismui pakartotinai nagrinėti tapatų ginčą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 137 str. 2 d. 4 d., 279 str. 4 d.), taip pat teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jei teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų (CPK 179 str. 3 d.), kai kurios apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės (klausimai) yra (buvo) keliamos (nagrinėjamos ir įvertintos) kitose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Mažeikių rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 2-14-721/2012, Nr. 2-1669-853/2015). Taigi apeliantė, atidžiai ir rūpestingai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis bei vykdydama bendradarbiavimo su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis pareigą ir teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo nurodymus (CPK 8 str.), turėjo aiškiai apibrėžti ne tik šioje byloje keliamus, bet ir kitose bylose sprendžiamus (ar jau išspręstus) reikalavimus, kad nekiltų ieškinio tapatumo klausimų.

Išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisės nuostatos sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad apeliantei per teismo nustatytą terminą neištaisius esminio su ieškinio turinio suprantamumu susijusio trūkumo, neleidžiančio išspręsti įstatyme numatytų procesinių klausimų, kurie lemia tolesnę proceso eigą (ar jos baigtį), pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti ieškinį nepaduoti ir grąžinti jį apeliantei CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo 2015-02-02 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Visgi pastebėtina, jog aplinkybė, kad nurodytos nutarties apeliantė neskundė, nors tokią teisę turėjo (CPK 115 str. 5 d.), ir pateikė teismui pataisytą ieškinį, leidžia pagrįstai manyti, kad 2015-02-02 teismo nutartyje išdėstyti teismo nurodymai ir jų turinys apeliantei buvo suprantami. Vien tai, kad apeliantė savaip interpretuoja ir vertina ieškinyje (pataisytame ieškinyje) nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio trūkumų nepašalinimo procesinių pasekmių klausimą, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir / ar neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, siekdama, kad jos teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, gali kreiptis teisinės pagalbos į advokatą (apeliantės turtinei padėčiai esant blogai – kreiptis dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.