Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovui J. S., atsakovei V. S., atsakovės atstovei advokatei Natalijai Filipovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pareikštą atsakovei V. S., ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2016-02-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) 100 vienetų akcijų, kurių vertė 2896 EUR, atsakovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini); finansinius įsipareigojimus pagal su AB SEB banku sudarytą 2007-07-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti ieškovui, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Moldovoje. Nepilnamečių vaikų neturi. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei vienerius metus, šalių nebesieja emociniai ryšiai. Šalys santuokoje įgijo du butus. Šių būtų vertė nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis.

Atsakovė 2016-08-04 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovei periodinį 190 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Paaiškino, kad atsakovė iki santuokos su ieškovu sudarymo gyveno Moldovoje, kur baigė vidurinę mokyklą. Šalims gimė sūnus, kuris yra pilnametis ir gyvena užsienyje. Sūnui išvykus, atsakovės nuomone, ieškovą ištiko krizė. Ieškovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba statybų versle. Ieškovo pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Atsakovas iš bendro šeimos būsto išsikėlė 2012 metais, atsakovė ieškovo sprendimui išsikelti gyventi skyriumi neprieštaravo. Gyvendamas skyriumi atsakovas apmokėdavo šeimos būsto išlaikymo išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis. Teismo posėdyje nurodė, kad Kišiniove įgijo siuvimo techniko – technologo išsilavinimą. Ji dirba (duomenys neskelbtini) virėja. Darbas yra sunkus, pamaininis. Nurodė, kad jos sveikata šiuo metu pablogėjo, 2015 metais jai diagnozuota stuburo osteochondrozė. Atsakovės pajamos yra minimalios, todėl ji negalės išlaikyti jai priteistino buto. Teismo posėdyje atsakovė papildomai nurodė, kad šalių sūnui yra 27 metai. Ji Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei dvidešimt metų. Atsakovė lietuvių kalbos nemoka ir tai jai trukdo susirasti kitokį nei virėjos darbą. Sveikatos problemos atsirado prieš 15 metų. Paaiškino, kad ji dirba po 13 valandų, dirba naktimis bei švenčių ir poilsio dienomis. Teismo posėdyje atsakovė ieškovo ieškinį pripažino, pasirašydama 2016-10-10 ieškinio pripažinimo formą.

Atsikirsdamas į priešieškinį ieškovas 2016-08-19 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes visada vykdė savo santuokines pareigas, iki gyvenimo skyriumi pradžios tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikė išimtinai šeimos, atsakovės interesais, nesuteikdamas prioriteto savo asmeniniams poreikiams. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, ieškovas padengdavo visas skolas, įskaitant paskolą bankui, apmokėdavo už butui teikiamas komunalines paslaugas, nors pats gyveno nuomojamame bute. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovės kaltės, nes ji reikšdavo nepamatuotus kategoriškus reikalavimus, ignoruodavo ieškovo interesus, atsisakydama bet kokių diskusijų spręstinais klausimais. Ieškovas paaiškino, kad jis stengiasi palaikyti savo fizinę formą žaisdamas krepšinį, savaitgaliais su draugų šeimomis lankosi pirtyse, kur renkasi draugai su anūkais, todėl nėra pagrįsti atsakovės argumentai apie ieškovo donžuaniškumą. Atsakovė nėra sąžininga dėstydama savo argumentus apie šalių pajamas ir apie savo sveikatos būklę. Atsakovei visada buvo žinoma, kokio dydžio pajamas ieškovas gauna. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo sveikatos būklę ėmė fiksuoti tik 2015 metais, iškilus santuokos nutraukimo klausimui. Teismo posėdyje nurodė, kad sutuoktinė mokytis, gyvendama Lietuvos Respublikoje, nenorėjo. Namas, kuriame yra atsakovei priteistinas butas yra renovuotas. Atsakovė, gaudama mažas pajamas, turi teisę kreiptis į institucijas dėl kompensacijų gavimo.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Čiadyr-Lunga m. CBI biure, MTSR, akto įrašas Nr. 118 (b.l. 44-47). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalims santuokoje gimė sūnus, kuriam 27 metai.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė šį ieškovo reikalavimą pripažino. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dalyje dėl santuokos nutraukimo, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui prašant, atsakovei neprieštaraujant po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Atsakovė pripažino ieškovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutiko su ieškovo nurodytomis turto rinkos vertėmis.

Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašus (b.l. 8-9, 11, 24, 30-33, 35, 70-74) šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1993-11-29 įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 41416 EUR, 1992-08-28 įgijo vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 34200 EUR. Šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pažymėjimas Nr. 01 (b.l. 23) patvirtina, kad ieškovas yra šios bendrovės vienintelis akcininkas, kuriam priklauso 100 vienetų akcijų, kurių vienos vertė yra 28,96 EUR. Šios akcijos įgytos 2009-02-05, todėl šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

VĮ „Regitra“ duomenimis nėra šalių vardu registruotų transporto priemonių (b.l.10, 12, 29, 34, 75-76).

Teismui pateikta 2007-07-31 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta 120000 Lt paskola, vartojimo kredito refinansavimui ir šeimos poreikių tenkinimui. Šios prievolės įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (b.l. 13-22). AB SEB bankas 2016-04-22 raštas Nr. VK1600774 ( b.l. 52) patvirtina, kad ieškovas 2016-04-13 su banku visiškai atsiskaitė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka išregistruota 2016-04-26 (b.l.53, 78, 80).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėta, kad tarp šalių ginčo dėl turto rinkos verčių nėra, todėl viso šalims dalintino nekilnojamojo turto vertė yra lygi 78512 EUR.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienam sutuoktiniui nutraukiant santuoką turi tekti turto, kurio vertė 39256 EUR.

Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui priteistinas vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 34200 EUR, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų akcijų, kurių bendra vertė yra 2896 EUR, viso turto už 37096 EUR. Atsakovei priteistinas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 41416 EUR. Šiuo atveju atsakovė ieškovui turėtų kompensuoti 2160 EUR už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, kuriam nekilnojamųjų daiktų vertės buvo žinomos, nėra išdėstęs reikalavimo priteisti iš atsakovės kompensaciją, todėl iš atsakovės ieškovui kompensacija nepriteistina.

Ieškovė priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 190 EUR dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovė reikalavimą priteisti jai išlaikymą iš buvusio sutuoktinio grindžia mažu darbo užmokesčiu ir blogu sveikatos stoviu.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Trečioje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad jie nepilnamečių vaikų neturi, jų sūnui yra 27 metai ir jis gyvena užsienyje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat patvirtino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) virėja, dirba po 13 valandų, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Byloje esančiame šalių santuokos liudijime nurodyta, kad atsakovė yra gimusi (duomenys neskelbtini), ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi, bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovei, tiek ieškovui yra 52 metai, - jie abu yra darbingo amžiaus. Byloje nebuvo ginčo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dirbantys asmenys, gaunantis pastovias pajamas – darbo užmokestį. Tai patvirtina ir byloje esantys Sodros duomenys (b.l.56-69). Atsakovė nurodė, kad dėl kalbos barjero (nemoka valstybinės kalbos), ji negali susirasti kito, geriau apmokamo, galimai lengvesnio darbo. Atsakovė patvirtino, kad ji Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei 20 metų, todėl aplinkybė, jog atsakovė daugiau nei dvidešimt metų gyvendama Lietuvos Respublikoje neišmoko lietuvių kalbos ir dėl to negali rasti geriau apmokamo kito darbo, negali būti laikoma objektyvia priežastimi vertinant atsakovės galimybes dirti ir gauti didesnes pajamas, bei tenkinti jos reikalavimą priteisti iš buvusio sutuoktinio išlaikymą. Atsakovė taip pat patvirtino, kad ji Moldovoje yra įgijusi siuvėjo techniko – technologo išsilavinimą, tačiau pagal įgytą specialybę nedirbo. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo siūloma mokytis gyvenant Lietuvoje, tačiau ji nenorėjo. Šios aplinkybės atsakovė neneigė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė dėl šeimos interesų negalėjo įgyti išsilavinimo ar persikvalifikuoti. Atsakovė savo reikalavimą taip pat grindžia pablogėjusia sveikatos būkle, pateikė medicininius dokumentus: 2016-04-05, 2016-04-06 medicininių dokumentų išrašus ir 2016-06-17 kompiuterinės tomografijos tyrimą. Atsakovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tai, jog ji 2015 metais kreipėsi į medikus dėl jaučiamų skausmų, tačiau šie dokumentai nesudaro pagrindo vertinti atsakovės darbingumo lygio, jos galimybių dirbti ir gauti pajamas. Įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nedarbinga dėl sveikatos būklės atsakovė nepateikė. Nutraukus santuoką atsakovei atitenka turto, kurio vertė 41416 EUR. Atsakovės vidutinės pajamos (neatskaičius mokesčių) 2015 metais buvo apie 455 EUR per mėnesį, o 2016 metų sausio – gegužės mėnesiais jos pajamos buvo 439 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), t.y., atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės nei minimalus darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei priklausantis turtas, gaunamos pajamos yra tokio dydžio, kuris neleistų atsakovei save išlaikyti.

Kadangi atsakovė neįrodė, jog yra nedarbinga dėl sveikatos būklės ar amžiaus, nenustatyta objektyvių aplinkybių, trukdančių atsakovei susirasti kitą darbą, atsakovei turint turtą ir gaunant pajamas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo ir priteisti jai iš ieškovo periodinį išlaikymą (sąlygų tam, kad galėtų būti taikoma CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo žyminį mokestį, tačiau ieškovas nėra pareiškęs prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteisiamos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktais, 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus priešieškinį, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktais, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 3,09 EUR dydžio pašto išlaidos, kurios ieškinį patenkinus visiškai, priešieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Čiadyr-Lunga m. CBI biure, MTSR, akto įrašas Nr. 118, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo pavardžių nekeisti.

ieškovui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), 100 vienetų akcijų.

atsakovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą priteisti jai iš ieškovo J. S. 190 EUR dydžio periodinį išlaikymą.

Priteisti iš atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,09 EUR (tris eurus ir 9 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją siųsti civilinės metrikacijos skyriui, vedybų sutarčių registrui, nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.