Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. D. 2018 m. spalio 26 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), atliekant kratą pagal 2018 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnams E. A. ir Ž. A., kad „degsite“, o po to V. B. ir Ž. A. grasindamas, kad „greitai baigsis tos prabangos, Opelis, Mersas degs“, taip neteisėtai reikalavo savo naudai, kad policijos pareigūnai neatliktų kratos.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino, tačiau paaiškinti apie nusikalstamos veikos aplinkybes atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis Ž. A. parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. vykdydami kito policijos komisariato pavedimą, atliko kratą pagal Šiaulių apylinkės teismo nutartį V. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su E. A. ir V. B. nuvykę į teismo nutartyje nurodytą vietą, namuose rado V. D. ir jo sutuoktinę. Jis supažindino V. D. su nutartimi atlikti kratą, išaiškino apskundimo tvarką, paaiškino V. D. pareigą dalyvauti atliekant kratą jo namuose. Nuo pat pareigūnų įėjimo į V. D. namus, jis elgėsi įžūliai, tvirtino, kad jis čia negyvena. Kai V. D. pasiėmė striukę ir bandė išeiti, jis ir pareigūnas E. A. V. D. sustabdė, neleido išeiti. V. D. muistėsi, bandė ištrūkti, į pareigūnų įspėjimus nusiraminti nereagavo, todėl jam buvo panaudotas elektros šokas, jis paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai. Panaudojus prievartos priemones V. D., girdint jam ir E. A., pagrasino, kad jie degs. Į pagalbą pasikvietė ir kitus pareigūnus, jo kvietimu atvyko T. B. ir M. M.. Kratos metu V. D. pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, keikėsi. Darant kratą antrame gyvenamojo namo aukšte V. D. ėmė kalbėti, kad jie (pareigūnai) prabangoje gyvenantys, sakė „degs ir Mersas, ir Opelis“. Kadangi jis važinėjasi „Mercedes Benz“ markės automobiliu, V. B. – automobiliu „Opel“, suprato, kad tai realūs grasinimai, kurie gali būti įvykdyti.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad nuo pat pareigūnų atėjimo į V. D. namus daryti kratos, V. D. elgėsi arogantiškai, įžūliai, pareigūnams liepė nusiauti batus, sakė, kad jis čia negyvena, kad jis tuose namuose pašalinis asmuo. Į pareigūno Ž. A. paaiškinimus dėl kratos atlikimo, jo privalomą dalyvavimą, nereagavo, paaiškinimų nesiklausė, pasiėmė striukę ir bandė išeiti iš namų. Jis ir Ž. A. bandė jį sulaikyti, neleido išeiti, tačiau V. D. muistėsi, stumdėsi, pareigūnų reikalavimams nepakluso, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – elektros šokas ir antrankiai. Paguldžius jį ant žemės ir uždėjus antrankius, V. D. šaukė „degsit, mentai, nežinot su kuo turit reikalų“. Po to V. D. apsiramino. Atliekant kratą antrame aukšte jis vėl ėmė nervintis, pykti, sakė „ką jūs, mentai, pasibaigs prabanga jums, degs Mersai, Opeliai“.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad atėjus į kaltinamojo namus daryti kratos, jis su V. D. sutuoktine, kuri norėjo persirengti, užlipo į namo antrąjį aukštą. Būdamas antrame aukšte girdėjo triukšmą pirmame aukšte, kas tuo metu vyko tarp pareigūnų ir V. D., nematė. Po kurio laiko, lipdamas į pirmąjį aukštą, pamatė gulintį ant žemės su antrankiais V. D., girdėjo, kaip jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė „degsit, mentai“. Darant kratą antrame aukšte V. D. užgauliojo pareigūnus, kreipdamasis į juos, sakė „prabangiai gyvenant, degs Opelis, degs Mersas“. Kadangi jis važinėjasi „Opel“ markės automobiliu, suprato, kad tai realus grasinimas jam.

Liudytoja T. B. parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. į V. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ji atvyko kartu su patruliuojančiu pareigūnu M. M., juos išsikvietė pareigūnas Ž. A., tikslu padėti atlikti kratą. Kai jie atvyko, V. D. antrankiai jau buvo uždėti, darant kratą antrame namo aukšte, ji saugojo V. D. sutuoktinę pirmame aukšte, V. D. pasisakymų negirdėjo.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. patruliavo Kelmės mieste kartu su pareigūne T. B., vyko padėti atlikti kratos V. D. namuose. Darant kratą miegamajame kambaryje V. D. kreipėsi į pareigūnus, vadindamas juos mentais, sakė, kad degs „Opelis“ ir „Mersedesas“.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus pavedimo (b. l. 8) matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui buvo pavesta atlikti kratas adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties (b. l. 13-14) matyti, kad Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, galimai padarytos V. D. ir jo sutuoktinės S. D., kurie grasindami panaudoti fizinį smurtą privertė A. D. pasirašyti vekselį. Kratą gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose (duomenys neskelbtini), leista atlikti V. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti A. D. pasirašytą vekselį.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento.

Nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, nustatytos byloje, yra pakankamai konkrečios bei aiškios, iš jų galima spręsti apie BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius. Pareigūnai į kaltinamojo gyvenamąją vietą atvyko vykdydami pavedimą atlikti kratą, turėdami kratos teisėtumą patvirtinantį dokumentą – teismo nutartį. Savo priešiškumą V. D. pareigūnams pademonstravo iš karto, pareigūnams atėjus į jo namus. Nors jis buvo rastas gyvenamosiose patalpose - name, esančiame Kelmėje, Žemaitės g. 61, tačiau tvirtino, kad jis čia negyvena, bandė pasišalinti, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota jėga, specialiosios priemonės – elektros šokas, antrankiai. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog kaltinamasis siekė, kad krata jo gyvenamosiose patalpose nebūtų atlikta. Nepavykus pasišalinti ir sutrukdyti kratos atlikimui, kaltinamasis pareigūnų atžvilgiu išsakė nedviprasmiškus žodžius, reiškiančius susidorojimą, turto sunaikinimą padegant, tokiu būdu, panaudodamas psichinę prievartą, siekė, kad pareigūnai kratos neatliktų. Grėsmės realumą patvirtino ir tai, kad kaltinamasis sakydamas, kad degs pareigūnų automobiliai, nurodė būtent tokių markių automobilius - „Opel“, „Mercedes“ - kuriais naudojasi pareigūnai Ž. A. ir V. B., kas sudarė pagrindo pareigūnams suvokti, kad kaltinamajam gali būti žinomos jų asmeninio gyvenimo aplinkybės.

Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad V. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 95-96), kaltę pripažino, todėl jam skirtina švelniausia bausmė, numatyta BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - bauda. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turtinė žala nepadaryta, jam skirtina mažesnė bauda nei šios bausmės vidurkis, įstatymo numatytas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) - bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 27 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio – 100 Eur (vieno šimto eurų) – baudai.

Nustatyti, kad paskirtą baudą V. D. privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.