Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2461-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2461-2019 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.88 straipsnyje, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, išjungė name esantį šaldiklį, kuris teisėtai priklauso J. G.. Nutarime konstatuota, jog S. A. savavaldžiavo ir tuo jis padarė ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu S. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur dydžio bauda.

S. A. nesutinka su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde S. A. nurodė, jog nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą buvo padaryta visa eilė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų. Tam, kad asmens veiksmai ar neveikimas būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, turi būti administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymas numato, kad tikros ar tariamos teisės vykdymas, traktuojamas kaip pažeidimas, turi prieštarauti įstatymuose nustatytai tvarkai, jos nesilaikant ar ją pažeidžiant. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Nutarime nurodyta teisės norma – CK 4.88 straipsnis yra skirta reglamentuoti turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, valdymą, naudojimą, disponavimą. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Nuosavybės teisės rūšis, priklausomai nuo daikto paskirties, nustatoma bendraturčių susitarimu ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruojama viešajame registre. CK 4.2 straipsnyje daiktai suskirstyti į nekilnojamuosius ir kilnojamuosius. CK 4.8 straipsnyje apibrėžiami daiktai, kurie yra priskirti namų apyvokos daiktams. CK 4.12 straipsnyje numatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame Nutarime nurodytas šaldiklis nėra bendrosios jungtinės nuosavybės daiktas, kurio bendraturčiais yra S. A. ir J. G.. Taigi tam, kad disponuoti šiuo daiktu – šaldikliu, nėra būtinas bendraturčių sutikimas, tai yra J. G. sutikimas. Taigi šiuo atveju negali būti vadovaujamasi CK 4.88 straipsniu. Nutarime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokią įstatymuose nustatytą tvarką jis pažeidė, todėl daroma išvada, jog nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-177-939/2019 dėl 2012 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo nekilnojamame turte. Šioje civilinėje byloje įrodinėjami faktiniai šeimos santykiai, buvę nuo (duomenys neskelbtini) metų tarp jo ir S. M., kuri yra J. G. motina. Minėtoje byloje ginčijamas 2012 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp S. M. ir J. G., teisėtumas. Būtent šios, 2012 m. liepos 25 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu J. G. tapo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Ginčijamoje 2012 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartyje nurodyti tik nekilnojamieji daiktai, tačiau nėra nurodyta, kad apdovanotajai J. G. dovanojami ir nekilnojamojo turto viduje esantys kilnojamieji daiktai, tarp kurių – ir namų apyvokos daiktai. Taigi J. G. nėra namų apyvokos daiktų savininkė minėtos dovanojimo sutarties pagrindu. J. G. nepateikė ir kitokių įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisę į namų apyvokos daiktą – šaldiklį. Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis gyvena nuo ten esančio gyvenamojo namo pastatymo momento iki pat šiol, jo deklaruota gyvenamoji vieta minėtu adresu yra nuo pat (duomenys neskelbtini) metų. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes dėl vykstančio civilinės bylos nagrinėjimo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, jis elgiasi atsakingai, apdairiai ir sąžiningai. Namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje yra šaldytuvas ir šaldiklis. Nuo 2018 metų spalio pradžios šiame gyvenamajame name gyvena tik jis vienas, todėl nėra būtinybės apsirūpinti didesniu maisto atsargų kiekiu. Be to, gyvendamas name, jis turi pareigą atsakingai elgtis su elektros prietaisais, buitiniais ir namų apyvokos reikmenimis, kurių veikimas yra susijęs su naudojama elektros energija. Minėtas šaldiklis buvo seniai (apie metus laiko) neatitirpintas, neišvalytas, be to – ir pustuštis, todėl buvo netikslingas jo eksploatavimas. Šaldiklyje buvo stiklainiuose laikomų krapų, pasibaigusio vartojimo termino dešros ir kitų produktų. Siekdamas išvengti galimų konfliktų su savo buvusia sugyventine S. M. ir jos dukra J. G., 2019 m. birželio 27 d., išjungęs šaldiklį, jis šioms apie tai pranešė SMS žinutėmis. Iki 2019 m. liepos 1 d. nesulaukęs jokios reakcijos į išsiųstas SMS žinutes, apie 12.00 val. jis nuvežė į J. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš minėto šaldiklio išimtus maisto produktus, neišmesdamas net ir pasibaigusio vartojimo termino produktų. Visus tuos produktus jis sudėjo į juodos spalvos polietileno maišelį, jį užrišo ir padėjo gyvenamojo namo terasoje ant kėdės. Šiuo atveju jam visiškai nėra aišku, kokias J. G. teises ar teisėtus interesus jis pažeidė. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai jam nepaaiškino to, kuo pasireiškė jo neva tai neteisėti veiksmai ir kokiame įstatyme nustatyta tvarka, kurią jis tariamai pažeidė. Institucijos pareigūnai pažeidė jo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kadangi jis prašė leisti jam susipažinti su jo atžvilgiu parašytu pareiškimu, tačiau jo negavo, pareigūnas jam tik žodžiu pasakė, jog jis (S. A.) neturėjo teisės išjungti šaldiklį be J. G. sutikimo. Kai jis Institucijos pareigūnui pasakė, kad norėtų susipažinti su visa bylos medžiaga, šis jam atsakė, kad „tu vis tiek nieko nesuprasi“. Dėl to buvo pažeistos jo teisės, tarp kurių – ir teisė į gynybą. Jį šokiravo Institucijos pareigūnų nekompetencija, šališkumas, nepagrįstas atsisakymas pateikti medžiagos duomenis, nenoras supažindinti su teisės normomis, kurias tariamai pažeidė. S. A. manymu, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis priimtas nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Institucijos atsiliepimas į S. A. skundą negautas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. savo skundą palaikė ir nurodė tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog kartu su sugyventine S. M. iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar šiame name jis gyvena vienas. Buvusi jo sugyventinė S. M. vienasmeniškai 2012 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi perleido šį nekilnojamąjį turtą savo dukrai J. G., tačiau šiuo metu vyksta teisminis procesas, kuris tiesiogiai liečia ir šios dovanojimo sutarties nuginčijimą. Be to, toje dovanojimo sutartyje nebuvo pasisakyta dėl ginčo name esančių kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės perleidimo, todėl J. G. visiškai nepagrįstai teigia, jog jai priklauso minėtu adresu esantis tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir kilnojamasis turtas. Taigi šaldiklis, kurį jis išjungė, jokia nuosavybės teisės forma nepriklauso J. G..

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atstovas nurodė, jog S. A. dėstomi motyvai bei argumentai yra tik jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Pagal ANK 591 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.

Teismui susipažinus su pateiktu skundu bei S. A. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 19103002986 (toliau – Nusižengimo byla) medžiaga, matyti, jog 2019 m. liepos 8 d. S. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (Nusižengimo byla, b. l. 3 – 4). Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu S. A. atžvilgiu tą pačią dieną buvo priimtas ir skundžiamas Nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur dydžio bauda (Nusižengimo byla, b. l. 1 – 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. visiškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, argumentuodamas tuo, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – nesavavaldžiavo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tai, kad ginčo objektas – šaldiklis nuosavybės teise priklauso J. G.. Taigi šioje byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Visų pirma, teismas pažymi, jog ANK 518 straipsnis nėra suskaidytas nei į dalis, nei į smulkesnius teisės normos struktūrinius vienetus. Ši aplinkybė teisingai bei pagrįstai pažymėta ir S. A. skunde.

ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog S. A. kaltė, padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, pareiškimu, apklausos protokolais ir fotolentele. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog jie nėra pakankami pagrįsti S. A. kaltę dėl tariamo nusižengimo.

Institucija, priėmusi nutarimą, nustatė, kad S. A. savavaldžiavimas pasireiškė tuo, jog jis 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) savavališkai išjungė J. G. priklausantį šaldiklį. Visgi, S. A. administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas šaldiklis asmeninės nuosavybės teise priklauso būtent J. G.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija tokią išvadą padarė remdamasi vien tik J. G. parodymais, kurių šiuo atveju nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys (Nusižengimo byla, b. l. 6 – 7). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-177-939/2019 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovėms S. M. ir J. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Byloje esantis ginčo dalykas yra tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), esančio šaldiklio, kurį išjungė S. A., nuosavybės klausimas nėra aiškus, ir šioje byloje šaldiklio priklausomybė taip pat neįrodyta.

Teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą, gi šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Teismas pažymi ir tai, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, tokiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Institucijos nutarimas, kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padaręs savavaldžiavimą, visiškai nemotyvuotas, nenurodytos esminės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatyta šio asmens kaltė.

Teismas įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis, daro išvadą, jog nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių S. A. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, todėl Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena S. A. atžvilgiu nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2461-2019, kuriuo S. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną S. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti S. A. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 19103002986.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.