Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos B. V. atstovui pagal pavedimo sutartį Audriui Saulėnui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus atstovui R. S. S.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo B. V. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-04 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto R. S. S. 2015-11-04 nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 145 straipsnio 5 dalį 2320 (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt) eurų dydžio administracine nuobauda už tai, kad būdama direktorė ir atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašies apkrovą. Pasvėrus automobilinėmis svarstyklėmis F-1000 (Nr. 9173284, patikros sertifikatas Nr. 1597981, galioja iki 2015-12-02), nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo. Pasvėrus nustatyta ašies apkrova -17,72 t., įvertinus paklaidą pagal 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. V-126 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą nustatyta, kad faktinė ašies apkrova -17, 52 t., tuo leidžiama 11,50 t., ašies apkrova viršyta 6,02 t. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tokiu būdu B. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891, 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66. Ši veika atitinka ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinio teisės pažeidimo požymius.

2015-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas B. V. skundas dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-04 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15 (toliau – 2015-11-04 nutarimas) panaikinimo. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nustačiusi administracinio nusižengimo faktą (dėl to ginčo nėra), netinkamai vykdė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, t.y. visiškai nebuvo aiškintasi kuo konkrečiai pasireiškė jos kaltė dėl nurodyto pažeidimo. Skunde akcentuojama, kad dėl šio pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vairuotojui E. T., kuris visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau teisme ginčija jam skirtą nuobaudą. Nurodo, kad tiek vairuotojas E. T., tiek kiti UAB „Elvitransa“ vairuotojai yra reguliariai įmonėje instruktuojami ir supažindinami su visais teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo. Vairuotojas E. T. žinojo, kad negalima be leidimo vežti krovinio, kurio svoris viršija maksimalią leistiną ribą, todėl už pažeidimo padarymą yra kaltas tik vairuotojas. Prašo 2015-11-04 nutarimą panaikinti, išsprendžiant klausimą iš esmės ir administracinę bylą nutraukti arba netenkinus skundo, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą dėl mažesnės nei įstatymo nustatyta administracinės nuobaudos skyrimo ir skirti įspėjimą.

Teisme gautas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau- Institucija) atsiliepimas į B. V. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15, kuriame nurodyta, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nesutinka su pažeidėjos skundu ir teigia, kad B. V., būdama pakankamai rūpestinga įmonės vadovė, privalo užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas numatytas ATPK 145 straipsnio 5 dalyje gali būti padaromas tiek veikimu tiek neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Įmonės vadovė, būdama pažeidimo padarymo metu atsakinga už įmonės vežimo veiklą, turi būtinų ir pakankamų priemonių, kad užtikrintų, jog darbuotojų darbas atitiktų teisės aktuose nurodytus privalomus reikalavimus. Atsiliepime teigiama, kad nepakanka vien tik formalaus darbuotojų instruktavimo ir supažindinimo su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo. Pakankamos ir būtinos priemonės yra tos, kurios užtikrina, jog įmonės veikla organizuojama tinkamai ir nedaromi teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Nustatytas pažeidimas parodo, kad įmonės veikloje taikomos organizacinio pobūdžio priemonės nebuvo pakankamos, kad būtų išvengta pažeidimų, todėl yra teisinis pagrindas įmonės vadovo administracinei atsakomybei kilti. Atsiliepime pažymima, jog B. V. šiuo metu turi tokios pat rūšies galiojančią administracinę nuobaudą, todėl pagrįstai teigiama, jog ji nedaro jokių išvadų ir nesiima jokių reikalingų priemonių, kad pažeidimai nesikartotų, todėl skirti švelnesnę nuobaudą nėra tikslinga. Atsiliepime akcentuojama, kad B. V. nurodytos aplinkybės yra nepagrįsto, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2015-11-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos B. V. atstovas nurodė, kad prašo skundą tenkinti ir bylą B. V. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus atstovas R. S. S. nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir mano, jog skundas yra visiškai nepagrįstas ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš 2015-10-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VKTIP-41490647-15 matyti, kad B. V. ATP protokolas surašytas dėl to, kad ji būdama UAB „Elvitransa“ direktorė ir atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašies apkrovą. Pasvėrus automobilinėmis svarstyklėmis F-1000 (Nr. 9173284, patikros sertifikatas Nr. 1597981, galioja iki 2015-12-02), nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo. Pasvėrus nustatyta ašies apkrova -17,72 t., įvertinus paklaidą pagal 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. V-126 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą nustatyta, kad faktinė ašies apkrova -17, 52 t., tuo leidžiama 11,50 t., ašies apkrova viršyta 6,02 t. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tokiu būdu B. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891, 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, kas atitinka ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (b.l. 10). Iš 2015-11-04 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15, kad B. V. pripažinta kaltą padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 2320 Eur bauda (b.l. 8). Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-10-09 svėrimo akto Nr. K-006041 matyti, jog leidžiama ašies apkrova viršyta 6,22 t. (b.l. 19).

ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 3475 eurų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ATPK 145 straipsnio redakcijoje atsakomybė numatyta ne tik siuntėjui, bet ir vairuotojui bei vežėjui. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą, yra nustatyti kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu. Ši nuostata atkartota ir Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., taip pat įtvirtinta kelių eismo taisyklių 113 p. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad nustatyta tvarka išduotas leidimas nebuvo.

Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 straipsnio 2 dalyje – jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti važtaraščio įrašų, jų tarpe – krovinio brutto masę ar kitais matavimo vienetais išreikštą krovinio kiekį, – tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Iš byloje esančio tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (b. l. 22) 18 punkto matyti, kad vairuotojas šia, teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas, nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, todėl laikytina, kad jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Vairuotojui už šį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda.

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Įmonės vadovė, šiuo atveju – B. V., nėra įgaliojusi kito asmens, kuriam būtų pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį subjektas. Savo pareigas B. V. vykdo pati ar per vairuotoją, kuris veža krovinį, todėl ir atsakomybė kyla dviem subjektams. Tokiu būdu, tiek vadovas, tiek vairuotojas vykdydami savo veiklą privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Kaip jau buvo minėta, už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą atsako tiek vairuotojas, tiek ir įmonės vadovas. B. V., kaip įmonės vadovė nėra įgaliojusi kito asmens, kuriam būtų pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, todėl į jos, kaip įmonės vadovės kompetenciją, įeina pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 p. 1 p., t. y. veiklos organizavimas ir tikslų įgyvendinimas. Organizuodama įmonės darbą vadovė privalo parinkti tokias organizacines priemones, kad užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu įmonė neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ji veikia rizikingai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas, krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo, šiuo atveju – B. V., kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus vadovauti krovinių vežimo veiklai ir laikytis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, taikytos priemonės (darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos klausimais, vairuotojų-ekspeditorių pareiginių nuostatų sudarymas ir kitos instrukcijos) nebuvo pakankamos, kad jai pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovės kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 str.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog B. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK145 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo arba nutraukti bylą arba taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą. Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V. neigia padariusi teisės pažeidimą, nurodo, kad dėl pažeidimo kaltas yra vairuotojas, o jos kaltės dėl šio pažeidimo nėra. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). ATPK 30¹ straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos paprastai taikytinos esant išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ straipsnio taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. V. neprisipažino padariusi teisės pažeidimo, byloje nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatyta išskirtinių sąlygų, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatą nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš 2015-11-04 nutarimo matyti, kad B. V. buvo paskirta vidutinė ATPK 145 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda. Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta, kad pažeidimas įvyko būtent dėl jos kaltės, teigia, kad stengėsi sudaryti sąlygas, jog vairuotojai tinkami atliktų savo pareigas ir tikrintų pakraunamus automobilius, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, neigiamų pasekmių nesukėlė, šiuo pažeidimu žala nepadaryta. Todėl, akivaizdu, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos paskirta vidutinio dydžio bauda, aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais laikytina, kad šiuo atveju nuobaudos tikslia gali būti pasiketi paskyrus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią baudą.

Todėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-04 priimtas nutarimas keistinas ir B. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą, skirtina 1158 Eur dydžio bauda (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos B. V. skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-42294290-15, kuriuo B. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalį paskirta 2320 Eur bauda, pakeisti.

B. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.