Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-282-513/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2A-282-513/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
Atsakovas
UAB „Inspectorate Klaipėda“
Ieškovas
M. G.
Advokatai
Linas Žukauskas, Svetlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-282-513/2011

Teisėja Audronė Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorijos:

11.10; 14.3.1; 15.4; 121.13;

(S) 121.18; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, atstovui advokatui Linui Žukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB „Inspectorate Klaipėda“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už priverstinę pravaikštą bei neišmokėto atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti jo atleidimą iš UAB „Inspectorate Klaipėda“ neteisėtu, nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo jos įsigaliojimo dienos, priteisti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nepriskaičiuotą ir nesumokėtą atlyginimą, atlyginimą už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, delspinigius, atostoginius dėl neapskaityto ir neapmokėto darbo naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius bei atlygį už pavojingas darbo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-19 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinio direktoriaus K. B. (K. B.) 2008-02-05 priimtą įsakymą Nr. DR-07/08 ir 2008-02-25 priimtą įsakymą Nr. AT-09/08, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2008-02-25. Teismas pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos įpareigojant UAB „Inspectorate Klaipėda“ pakeisti atleidimo iš darbo įrašą, įrašant: „pagal DK 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos)“. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio – 4 581,41 Lt, 6 580,24 Lt išeitinę išmoką, 3 290,12 Lt per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2008 02 25, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbo organizavimo tvarką, nesudarė sąlygų ieškovui sužinoti apie darbo pamainos pradžią ir dirbti, todėl teismas negali ieškovo neatvykimo į darbą pagal pakeistą grafiką kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą už kurį taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieškovo kaltė, nėra drausminės atsakomybės taikymo pagrindų ir sąlygų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą arba pakeisti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Nurodo, kad 2008-02-05 ir 2008-02-25 įsakymai buvo priimti teisėtai. Apie darbo grafiko pakeitimą ir būtinumą dirbti 2008-02-04 ieškovas buvo informuotas asmeniškai Ieškovas atsisakė dirbti 2008-02-04 pamainoje, atsisakė pasiaiškinti dėl atsisakymo dirbti, neišėjimo į darbą priežasčių. Dėl šių priežasčių bendrovė negalėjo toleruoti ieškovo elgesio, todėl 2008-02-05 bendrovės direktoriaus įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda. Liudytojai apklausti UAB „Inspectorate Klaipėda“ darbuotojai R. Z., A. K. patvirtino, kad ieškovas atsisakė teikti bet kokius pasiaiškinimus, o nuo 2008-02-04 beveik visi padalinio darbuotojai atsisakė vykdyti bet kokius bendrovės administracijos reikalavimus ir prašymus. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovo darbo grafike buvo nurodyta 12 val. darbo pamainos trukmė, tačiau realiai tiek nebuvo dirbama, neatsižvelgė į tai, jog teismas byloje 2009-01-21 teismo posėdyje atsisakė priimti netiesioginius įrodymus, patvirtinančius tai, kad nė vienas padalinio darbuotojas nedirbdavo po 12 val. trukmės darbo pamainų. Apeliantas teigia, kad drabo pamainų perėmimo ir perdavimo registravimo žurnalas bendrovėje niekada nebuvo patvirtintas kaip oficialus dokumentas. Jis buvo vedamas darbuotojų iniciatyva ir galėjo patvirtinti darbo pamainos, kurios metu darbuotojas ne dirbo, o buvo atsakingas už darbo priemones, pradžią ir pabaigą. Įrašai žurnale liudija, kad jis buvo pildomas nereguliariai, jame yra įrašų pieštuku. Nepagrįstas ir neteisėtas yra teismo rėmimasis ieškovo į bylą pateiktais mėginių ėmimo registracijos dokumentais. Byloje nustatyta, kad ši apskaita buvo sumanyta ir vedama be administracijos žinios. Apeliantas pažymi, kad teismo procesui vykstant nesilaikant nustatytų CPK 413 str. normų reikalavimų, yra protinga ir teisinga DK 297 str. normas taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsakovo prašymas mažinti priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką mažinimas yra galimas, todėl teismo atsisakymas šį prašymą nagrinėti yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas nuosekliais veiksmais ilgino bylos nagrinėjimą, kad esant palankiam teismo sprendimui ieškovui būtų priteista kaip įmanoma didesnė piniginė kompensacija. Ieškovas po pareikšto ieškinio, dar tris kartus bylos nagrinėjimo metu teikė pareiškimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir papildymo (2008-06-08, 2008-11-10, 2009-12-21). Teismo nurodyti atsakovo netinkamo elgesio bylos nagrinėjimo metu motyvai yra nepagrįsti. Be to, atsakovo nesutikimas su ieškovo prašymu dėl dokumentų išsireikalavimo iš UAB „Krovinių terminalas“ buvo susijęs su tuo, kad šios bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtins ieškovo nurodytų aplinkybių. Ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą, todėl teismas turėjo pareigą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais mažinti ieškovui priteistą išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra neteisėta. Tenkindamas ieškovo reikalavimus iš dalies (bendra turtinių reikalavimų suma – 155 884,70 Lt, o teismo tenkintų reikalavimų suma – 50 643,08 Lt, kas sudaro 32,49 proc.) ginčijamu sprendimu teismas ieškovo naudai priteisė neproporcingą atstovavimo išlaidų atlyginimą – 87,88 procentus 91944 Lt nuo turėtų 2212 Lt), atsakovui nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl darbdavio 2008-02-05 ir 2008-02-25 įsakymų ir ieškovo atleidimo iš darbo

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 2 d. 9 p), dėl to, kad ieškovas 2008-02-04 neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių.

Įstatymų leidėjas DK 235 str. 1 d. nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokio pažeidimo šiurkštumas turi būti darbdavio įrodytas, teismo įvertintas visų bylos aplinkybių kontekste, o už pažeidimą skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – pagrįsta ne vien formaliais darbuotojo pažeidimais. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

Ieškovas teigia, kad pagal 2008 m. darbo grafiką turėjo dirbti 2008-02-05, o atsakovas nurodė, jog grafikas buvo pakeistas ir ieškovas turėjo dirbti 2008-02-04. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005).

UAB „Inspectorate Klaipėda“ darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.2 p. numatyta, kad darbdavys įsipareigoja laiku, iki pavedamo darbo pradžios, supažindinti darbuotojus su būsima užduotimi ir užtikrinti darbo sąlygas, būtinas pavedimui tinkamai atlikti (t. 1, b. l. 70). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai informavo ieškovą apie darbo grafiko pasikeitimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinio direktoriaus K. B. 2008-02-05 ir 2008-02-25 priimti įsakymai Nr. DR-07/08 ir Nr. AT-09/08, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2008-02-25, nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant drausmines nuobaudas, nesilaikyta DK 240 str. 1 d. numatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Darbo sutarties nutraukimas nurodytu DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (DK 240 str.): turi būti nustatytas darbuotojo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, darbdavys savo rašte darbuotojui, reikalaudamas pasiaiškinimo, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2005). Pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog prieš priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo būtų raštu pareikalauta, kad darbuotojas pasiaiškintų. Atsakovas pažeidė DK 240 str. numatytą drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo ieškovui tvarką, nes atsakovas nepareikalavo raštu iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą. Atsakovo teiginiai, kad pats ieškovas atsisakė teikti pasiaiškinimus, nėra pagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo ieškovo pasiaiškinimo raštu prieš jo atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus pagrįstai pripažino atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ įsakymus 2008-02-05 Nr. Nr. DR-07/08 ir 2008-02-25 Nr. AT-09/08, kuriais ieškovui skirta drausminė nuobaudą – atleidimas iš darbo neteisėtais, todėl juos panaikino.

Dėl nepriskaičiuotų ir neišmokėtų 4581,41 Lt ir darbo laiko nustatymo

Atsakovas nesutinka, kad ieškovo pamainos laikas buvo 12 val. ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas dalį pamainos laiko būdavo namuose ir į darbo vietą atvykdavo jį iškvietus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nustatęs ir fiksavęs ieškovui budėjimo namuose darbo laiką (DK 155 str.), nors tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, yra atsakovo pareiga (DK 229 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonėje talmanų darbas ieškovo darbo laikotarpiu buvo organizuojamas pamainomis po 12 val. Pamainos prasidėdavo 8 val. ir 20 val., t.y. po 2 pamainas per parą (t. 2, b. l. 83–153). Atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas per pamainą realiai dirbo po 8 val., nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, jog atsakovas darbo laiko apskaitoje nurodo ir faktiškai apmoka už 8 val. darbo laiką per pamainą. Darbo grafikuose buvo nurodomos pamainos po 12 val. Nėra duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose buvo nurodomas 8 val. per pamainą darbo laikas. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovui buvo išduoti darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai, iš kurių ieškovas būtų galėjęs sužinoti apie darbo laiko apskaitą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės buhalterės V. R. paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus: Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2008-02-29 raštą Nr. SD-3942 ir pateiktus darbo grafikus, darbo priemonių išdavimo-priėmimo registravimo žurnalą, taip pat naftos produktų mėginių paėmimo iš įvairių talpyklų elektroninės apskaitos duomenis, pagrįstai nustatė, kad atsakovo įmonėje ieškovo darbas buvo organizuojamas pamainomis po 12 val. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas per pamainą dirbo ne po 8 val., o po 12 val., kaip ir nurodyta atsakovės sudarytuose darbo grafikuose. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovui iš atsakovo per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio 4 581,41 Lt, nes jos yra pagrįstos bylos duomenimis, o teismo nurodyti skaičiavimai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką

DK 297 str. 4 d. nustato, kad jei darbuotojas į pirminį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, tai teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taigi įstatymas nurodo konkrečias sąlygas, kada ir už kokį laiko tarpą teismas turi priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nustačius, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai ir yra DK 297 str. 4 d. numatytos sąlygos jo į darbą negrąžinti, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kaip tai yra numatyta DK 297 str. 4 d.. Pažymėtina, jog teismo sprendime turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, priteisė ieškovui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2008-02-25 iki 2011-05-04 (DK 297 str. 4 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 3 290,12 Lt ir vienos darbo dienos užmokesčio vidurkis sudaro 158,56 Lt, todėl už priverstinės pravaikštos laiką pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 126 451,60 Lt sumą (už 2008 m. (158,56 x 5 + 3290,12 x 10) – 33694 Lt, už 2009 – 39 481,44 Lt, už 2010 m. – 39 481,44 Lt ir už 2011 m. sausio 1 d. – gegužės 4 d. imtinai – 13 794,72 Lt).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005).

Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui.

Kasacinis teismas pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui iš darbdavio priteisimo yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,,Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Byloje sprendžiant, ar priteistinas ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Pagal bylos įrodymų duomenis nustatyta, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo 2008-02-25, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš darbo, priimtas 2010-08-19, šis sprendimas įsiteisės nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2011-05-04. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ir priteisė ieškovui nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 126 451,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Atsižvelgiant į darbuotojo dirbto laiko ir priverstinės pravaikštos laiko santykį nagrinėjamoje byloje, priteista darbuotojo (ieškovo) naudai vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą mažintina pusiau iki 63 225,80 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas mažinti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį dėl per ilgos bylos proceso trukmės nagrinėjamoje byloje nelaikytinas pagrįstu. Bylos nagrinėjimo operatyvumas priklauso nuo teismo ir nuo byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis turi siekti bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį. CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje priimto ir apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Sumažinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą sumą (nuo 126 451,60 Lt iki 63 225,80 Lt), palikus nepakeistas kitas šio sprendimo dalis dėl pripažinimo neteisėtu atleidimo iš darbo, per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio (4 581,41 Lt), išeitinės išmokos (6 580,24 Lt) priteisimo bei įvertinus tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu ir iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimus priteista ieškovui dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo bendra suma 137 613,25 Lt sumažinta iki 74 387,45 Lt, tai įvertinus visiškai ir iš dalies tenkintų reikalavimų dalį darytina išvada, kad apeliacinio skundo tenkintinų reikalavimų procentas yra 45,94 (63 225,80 Lt x 100 proc. : 137 613,25 Lt), todėl ieškovo tenkintų reikalavimo dalies procentinė išraiška sudaro 54,06 proc. (100 proc. – 45,94 proc.), t. y. tenkinta 54,06 proc. visų ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į apskaičiuotą procentinę proporciją, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patvirtintų mokėjimo dokumentais, priteistina suma sumažintina iki 1 050,92 Lt (54,06 proc. nuo visų ieškovo 1944 Lt bylinėjimosi išlaidų), taip pat atsakovo sumokėto 1 636 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą 45,94 proc. dalį – 751,57 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ ieškovui M. G. 63 255,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovui M. G. iš UAB „Inspectorate Klaipėda“ priteistas 1 944 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 050,92 Lt.

Priteisti iš ieškovo M. G. atsakovui UAB „Inspectorate Klaipėda“ 751,57 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAudrius Saulėnas