- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1-891-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17297-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- L. J. J. G.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka,
kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. m. balandžio 14 d., apie 12.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,03 prom. girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio konflikto metu,nukentėjusiajam J.G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą.Iš karto po to, sudavė nukentėjusiajai L. J. į dešinę akį. Tokiais veiksmais J. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir gailėjosi. Patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį kartu su L. J. ir J. G., išgėrė dėžę alaus. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas bei įvykio aplinkybių. Prieš L. J. smurtavo pirmą kartą. Mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo; anksčiau teistas už vagystę. Gyvena su tėvais, vaikų neturi. Su nukentėjusiąja kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tik kartais susitinka. Nurodė, kad gauna apie 122 eurus pajamų, už pašalpą dirba viešuosius darbus. Nukentėjusiųjų atsiprašė.
Nukentėjusioji L. J. teisiamajame posėdyjeparodė, kad įvykio dieną, iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo su kaltinamuoju pas ją, užėjo kaimynas, visi kartu sėdėjo, vartojo alkoholį. Kaltinamasis užmigo ir vėliau atsikėlęs jai ir kaimynui sudavė po vieną kartą į akį, tačiau nežino, už ką. Teigė, kad įvyko nesusipratimas. Nurodė, kad kaltinamasis dėl savo poelgio atsiprašė, su ja ir kitu nukentėjusiuoju susitaikė. Pretenzijų jam neturi ir prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad su kaltinamuoju kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Gyvena viena, o kaltinamasis kartais pas ją atvažiuodavo, porą kartų per mėnesį.
Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, jam sėdint prie garažo, atėjo kaltinamasis pasiskolinti kirvio, vėliau vartojo alkoholį. Vėliau kaimynas užmigo, o nubudęs staiga pašoko ir sudavė jam vieną kartą į akį, po ko jis (J. G.) nuėjo namo. Nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir prašo bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metusavo kaltę taip pat pripažino ir paaiškino, kad iki 2018 m. balandžio 14 d., daugiau kaip du metus gyveno kartu su L. J., buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau prieš porą dienų L. J. persikėlė gyventi į nusipirktą namą (duomenys neskelbtini). Jie nusprendė gyventi atskirai. J. P. kartu su L. J. atvažiavo į jos naują namą ir jie ten kelias dienas iš eilės gėrė alkoholinius gėrimus. 2018 m. balandžio 14 d. ryte jis nuėjo į gretimą namą ir pakvietė ten gyvenantį kaimyną J. G. išgerti kartu alaus. Kaimynui sutikus, jietrise L. J. namuose gėrė alų. Pats buvo neblaivus ir nepamena dėl ko kilo konfliktas. Taip pat nepamena, kad sudavė L. ir J., tačiau jeigu nukentėjusieji taip nurodo, kad jiems sudavė, vadinasi taip jis ir pasielgė. Dėl savo smurtinių veiksmų gailisi (b. l.69, 74).
Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. buvo (duomenys neskelbtini), pas kaimyną J. P. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 12.20 val. išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. P. mėgino suduoti J. G. delnu į veidą, bet nepataikė. Tada kumščiu sudavė vieną kartą į dešinę akį. Tai sukėlė jam (J. G.) fizinį skausmą (b.l. 4-5, 31-32).
Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad2018 m. balandžio 14 d. ji savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. P. ir kaimynu J. G. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 12.20 val. išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. P.jai ir kaimynui J. G. kumščiu sudavė po vieną kartą į veidą. Suduodamas šį smūgį, jaisukėlė fizinį skausmą (b.l. 43-44).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. 2018 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad J. P. sudavė L. J. kumščiu į akį, pastebima mėlynė prie dešinės akies (b. l. 24-25).
2018 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolefiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).
Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. balandžio 14 d., 13.32 val. J. P. 3,03 prom. girtumo laipsnis (b. l. 53). L. J. – 1,79 prom.,14.14 val.(b. l. 27), o J. G. – 0,57 prom., 13.46 val. (b. l. 28)girtumo laipsnis.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nors pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamojo veiksmai prieš L. J. kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teigė, jog nėra sugyventiniai, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, todėl nusikalstama veika prieš L. J. perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį. Abu smūgiai nukentėjusiesiems suduoti vienas po kito, todėl veika laikoma tęstinė ir kvalifikuojama, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip viena nusikalstama veika.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Nurodė, kad sutinka su pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas teismo posėdžio metu,nukentėjusiųjų parodymai teismo posėdyje, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 69, 74), nukentėjusiojo J. G. – pareiškimas bei abiejų nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4-5, 31-32, 43-44), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16-21), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatoViešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. 2018 m. balandžio 14 d. tarnybinis pranešimasdėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b. l. 24-25), alkoholio kiekio matuoklio duomenys(b. l. 53).Taigi, kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą J. G. ir L. J., todėl jo veiksmai kvalifikuotini, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Nukentėjusieji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi ir prašė bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką irsavu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo beisusitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, iryra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiais susitaikė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo visgi linkęs nesilaikyti įstatymų – nors teistumo neturi, tačiau anksčiau buvo teistas (b. l. 77); 2017 m. du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 78-79); iki 2017 m. administracine tvarka baustas net 18 kartų (b. l. 78-79).Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų, todėl nesant visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba (b. l. 80), registruojasi darbo biržoje (b. l. 81). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholioir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už fizinio skausmo sukėlimą abiem nukentėjusiesiems paskyrus laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,neatlygintinai išdirbti 100 valandųsveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
2018 m. balandžio 14 d., 12.45 val. J. P. sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas 2018 m. balandžio 16 d., 11.47 val. (b. l. 57, 59), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu,J. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su L. J. ir J. G. (b. l. 64-65). Paskirta kardomoji priemonė, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalįir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiunevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandųsveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. P. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiunevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandųsveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018 m. balandžio 14 d. 12.45 val. iki 2018 m. balandžio 16 d. 11.47 val.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu J. P. paskirtą kardomąją priemonę, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.