- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2-2137-1106/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01541-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Ieškovas
- D. E.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. E. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su motina pakeitimo bei pagal atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui D. E. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo E. F., B. C. ir C. D. dydį, priteisti iš atsakovės A. B. nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovė A. B. su nepilnamečiais vaikais E. F., B. C. ir C. D. bendraus pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, vaikus paimant penktadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį iki 19.00 val. Atsakovė privalo informuoti ieškovą raštu (trumpąja SMS žinute) apie planuojamą atvykimą ir konkretų vaikų paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo dienos. Tuo atveju, jeigu atsakovė neinformuos ieškovo apie planuojamą atvykimą ir konkretų vaikų pasiėmimo laiką, bus vertinama, kad mama (atsakovė) bendravimo teise tą savaitgalį nesinaudoja. Ieškinyje nurodyta, kad priteistas išlaikymo dydis yra nepakankamas, o numatyta bendravimo tvarka suteikia atsakovei galimybę manipuliuoti ieškovu. Atsakovė nesilaiko bendravimo tvarkos, vaikus pasiima savo laiku, apie tai nepraneša ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jo netenkinti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą vaikų E. F., B. C. ir C. D. gyvenamąją vietą, nustatant ją su motina; 2) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikams E. F., B. C. ir C. D. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės; 3) nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką, pagal kurią jie bendrautų a) kas antrą mėnesio savaitgalį (antrąjį ir ketvirtąjį) nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; b) pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę darbo dienomis nuo trečiadienio iki penktadienio, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir pristatant juos į jų ugdymo įstaigą; c) kiekvienais metais tėvas D. E. praleidžia su vaikais ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną A. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką D. E. įsipareigoja sudaryti sąlygas A. B. bendrauti su vaikais visomis įmanomomis ryšio priemonėmis; d) vaikai kas antrus metus šv. Kalėdas ir šv. Velykas bei ne mažiau kaip pusę žiemos ir pavasario atostogų praleidžia kartu su tėvu D. E. jo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną A. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Atsakovė nurodo, kad, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo apgauta, nes ieškovo advokatė jai pasakė, kad vaikų gyvenamoji vieta nebus nustatyta su ja, kadangi ji neturi kur gyventi. Ieškovas ieškiniu siekia sumažinti vaikų bendravimą su mama bei pasipelnyti vaikų sąskaita, nes vaikai daug laiko praleidžia su ja ir ji patiria išlaidas. Ji nuomojasi butą, vaikai daug laiko praleidžia pas ją, todėl prašo nustatyti jų gyvenamąją vietą su mama ir priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams bei nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Reikalavimai nepagrįsti. Atsakovė niekada nerodė noro, nedėjo pastangų, kad vaikai gyventų su ja ir apie tai niekuomet neužsiminė. Tikroji tokio reikalavimo priežastis – nenoras tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovė nebuvo apgauta. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu lėmė tuo metu netinkamas atsakovės gyvenimo būdas, įgūdžių trūkumas, o ne nekilnojamojo turto neturėjimas. Situacija nėra pasikeitusi. Atsakovė ir toliau veda atsainų gyvenimo būdą. Atsakovė niekada neteikė indeksuoto išlaikymo, dėl ko yra susidariusi skola. Intensyviau bendrauti su vaikais pradėjo tik gavusi ieškinį. Atsakovės aplinka nėra tinkama vaikams augti. Jos sugyventinis ir pati atsakovė nevengia vartoti alkoholį. Vaikai nori gyventi su tėvu. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka labai vargins vaikus, yra nesuderinta su jos darbo grafiku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 600 Eur. Pateiktoje lentelėje išvardintų vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma nurodyta į ją įskaičius valstybės mokamą išmoką vaikams. Vyriausiasis vaikas pradėjo lankyti sporto būrelį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 25 Eur. Jo ir sugyventinės pajamos per mėnesį yra apie 1 600 Eur. Turi automobilį. Moka paskolą už butą, kurios mėnesio įmoka yra 160 Eur, už dujas – 30 Eur, už internetą ir televiziją – 50-60 Eur, šiukšles – 30 Eur už ketvirtį, vandenį – 30 Eur, elektrą – 50 Eur vasarą, 70-80 Eur žiemą. Du kartus per metus perka malkas po 500 Eur. Jis dirba slenkančiu grafiku, savaitgaliais nedirba. Padeda jo tėvai, brolis. Kai vaikai eina į darželį ar mokyklą iš mamos namų, jų rezultatai būna prastesni. Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove nesutinka, nes ji pati to nenori. Be to, tai kenktų vaikų mokslo rezultatams. Dėl bendravimo grafikos savaitgaliais ir atostogų metu sutiktų, tačiau dėl bendravimo mokslo metų eigoje darbo dienomis ne.
Teismo posėdyje atsakovė iš dalies palaikė savo priešieškinį. Pripažino, kad šiuo metu neturi galimybės pasiimti vaikus nuolatiniam gyvenimui pas save ir jais rūpintis, vaikai nurodė, kad nori gyventi su tėvu. Jos pajamos per mėnesį yra apie 800-900 Eur. Sugyventinio pajamos yra 1 000 Eur. Išlaikymą vaikams iš jos darbo užmokesčio atskaito antstolis. Pati kartais nuperka vaikams daiktų. Pripažįsta, kad pagal pagalbos plano išvadas nieko nedarė. Jos pajamos nuo 2022 m. sumažėjo – anksčiau dirbo dviejuose darbuose, o dabar tik viename.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad vaikų geriausius interesus atitinka jų gyvenamoji vieta su tėvu. Išlaikymo dydžio padidinimas atitinka vaikų interesus, tačiau konkretų dydį turi nustatyti teismas. Ieškiniu siūlomoje bendravimo tvarkoje trūksta vaikų bendravimo su motina darbo dienomis, švenčių, atostogų metu. Vaikų bendravimo su motina tvarka turėtų būti konkreti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas.
Nustatyta, kad A. B. ir D. E. yra trijų nepilnamečių vaikų: E. F., gimusio (duomenys neskelbtini), B. C., gimusio (duomenys neskelbtini), C. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą (atitinkamai (duomenys neskelbtini) klasę, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ugdymo grupes). C. D. ir E. F. diagnozuoti kardiologiniai susirgimai, kurie stebimi.
D. E. moka įmokas už vaikų gyvybės draudimą (50 Eur/mėn. už kiekvieną vaiką). Dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį yra kintamo dydžio, vidutiniškai yra apie 800 Eur. Nuosavybės teise turi automobilį.
(Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė pažymą, kad D. E. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. buvo mokama išmoka vaikams (nuo 2025 m. vasario mėnesio 583,80 Eur) ir parama mokinio reikmėms įsigyti.
A. B. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai. Dėl besikeičiančių gamybos apimčių neturi pastovios darbo vietos bei stabilaus darbo grafiko, jos darbo vieta priklauso nuo tiesioginių gamybos planų. 2023 m. sudarė ryšio paslaugų teikimo sutartį su AB „Telia Lietuva“, pagal kurią išsimokėtinai įsigijo nešiojamąjį kompiuterį ir užsisakė duomenų planą. Mėnesio įmoka už kompiuterį 24,90 Eur, pagal planą - 28,89 Eur. 2022-2025 m. pirko vaikams rūbus, mokyklines prekes, avalynę. 2024 m. baigė praktinius gelio ir porceliano nagų modeliavimo mokymus, manikiūro, pedikiūro ir nagų priauginimo kursus. 2025 m. vasario 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria už 200 Eur mėnesio nuomos mokestį išsinuomojo paslaugų paskirties patalpas. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad A. B. išmokų negauna.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad yra pagrindas padidinti nustatyto dydžio išlaikymą. Siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytos atsakovės ir vaikų bendravimo galimybės darbo dienomis, švenčių, atostogų metu. Ieškovo prašymas informuoti jį sms žinute apie planuojamą vaikų paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas yra perteklinis, nes prašomoje nustatyti tvarkoje ir taip yra nurodyta, jog atsakovė vaikus paima konkrečiu metu – penktadienį 17.00 val. – 17.30 val. ir grąžina sekmadienį iki 19.00 val.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad, išklausius vaikų nuomonę, šie nurodė, jog nori gyventi su tėčiu ir nieko keisti nenori. Vaikų gyvenamoji vieta su tėvu geriausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytos atsakovės ir vaikų bendravimo galimybės darbo dienomis, švenčių, atostogų metu. Atsakovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra numatytas ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų ir švenčių metu.
2025 m. kovo 18 d. šeimos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad A. B. ir jos sugyventinis gyvena nuomojamame name. Gyventi tinkama tik ½ namo dalis, kurioje yra du kambariai ir virtuvė. Sanitarinės sąlygos normalios. Vanduo šulinio. Vaikams būtų skirtas 17 m² ploto kambarys, kuriame yra viena didelė lova, kurioje miegotų visi vaikai, yra knygų lentyna ir dvi komodos. Yra vienas stalas, stovintis virtuvėje. Name yra namų apyvokos daiktai. Namo nuomos mokestis – 50 Eur per mėnesį.
2025 m. kovo 19 d. atvejo vadybos posėdyje pažymėta, kad šeimai buvo teikiamos numatytos pagalbos priemonės, tačiau dalis jų yra neišnaudotos dėl nepakankamo vaikų mamos bendradarbiavimo ir aktyvumo. Tėvas bendradarbiavo gerai. Tėvų tarpusavio konfliktai išlieka pagrindine problema, kuri neigiamai veikia vaikų emocinę būseną. Reikalinga tęsti šeimai socialinės priežiūros paslaugas, didinti mamos įsitraukimą ir reguliariai stebėti situaciją.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
Atsakovė A. B. priešieškiniu prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą vaikų E. F., B. C. ir C. D. gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teikdama paaiškinimus teismui, atsakovė pareiškė, kad atsisako šio priešieškinio reikalavimo, nes vaikai jai nurodė, jog nori gyventi su tėvu ir ji paiso tokios vaikų valios. Teismas priima šį atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Kadangi priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo laikytinas išvestiniu reikalavimu, atsakovei atsisakius reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, laikoma, kad atsisakyta ir išvestinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Priėmus šių priešieškinio reikalavimų atsisakymą, bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukiama.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
(Duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 4.1. punkte šalys susitarė, kad A. B. nepilnamečių vaikų E. F., B. C. ir C. D. išlaikymui iki jie sulauks pilnametystės mokės po 140,00 Eur dydžio periodines išmokas per mėnesį, kiekvienam vaikui atskirai, mokamų iš visų rūšių pajamų, šią sumą indeksuojant pagal Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į D. E. sąskaitą.
Ieškovas D. E. ieškiniu prašo padidinti šį išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės kiekvienam iš vaikų po 300,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnis). Šių aplinkybių pasikeitimas, pagal suformuotą teismų praktiką, turi būti esminis ir vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Duomenų šioje byloje visuma yra pakankama spręsti, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai teismo sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl atsakovės teikiamo sūnums išlaikymo dydžio, padėtis pasikeitė iš esmės – (duomenys neskelbtini) paaugo, padidėjo poreikių apimtis, atsirado nauji poreikiai (du vaikai pradėjo lankyti mokyklą). Taigi, poreikiai natūraliai padidėjo, o, kartu su jais, ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma.
Sprendžiant dėl esminio padėties pasikeitimo, įvertinama tai, kad viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2022 m. ypač sparčiai augo metinė infliacija (vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai), kuri kiek sumažėjusi 2023 m., praeitais metais vėl didėjo. Tai pripažįstama visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Vadinasi, atsakovės teikiamos kiekvienam vaikui išlaikymo sumos (140 Eur) per mėnesį perkamoji galia sumažėjo, tuo tarpu vaikų poreikiai nesumažėjo, o, priešingai, didėja ir dar didės.
Ieškinyje pateiktoje lentelėje išvardinti vaikų poreikiai: maistas, asmens higiena, rūbai ir avalynė, ugdymas ir laisvalaikis, komunaliniai mokesčiai, mokyklos/darželio/būrelių išlaidos pripažintini būtinaisiais poreikiais ir nelaikytini pertekliniais ar prabangos poreikiais, todėl papildomai neįrodinėtini.
Pažymėtina, kad draudimas nėra būtinasis poreikis, tai daroma šiuo atveju vieno iš tėvų pasirinkimu, todėl antrasis iš tėvų neturėtų būti įpareigojamas padengti dalį išlaidų, jeigu jo turtinė padėtis neleidžia to padaryti. Išlaidos telefonui, planšetei, ausinėms dubliuojasi, nes pagal atsakovės pateiktus duomenis, ji taip pat vaikams yra nupirkusi planšetes, telefoną, tačiau ieškovas šiuos daiktus jai grąžino. Toks elgesys neprisideda prie ekonomiško vaikų poreikių tenkinimo ir tokiu būdu šalys, sąmoningai ar nesąmoningai, dubliuoja savo išlaidas, todėl šios išlaidos iš būtinųjų poreikių minusuojamos. Taip pat mažintinos ieškovo nurodytos išlaidos kurui (po 15 Eur per mėnesį vaikui), nes, kaip galima suprasti, šalių vaikai visur vyksta kartu, tiek į ugdymo įstaigas, tiek į laisvalaikio keliones, todėl ši suma dalintina tarp visų vaikų.
Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad ieškinio lentelėje pinigų sumos vaikų poreikiams nurodytos į jas įskaičius valstybės mokamą išmoką vaikams.
Į bendrą kiekvieno vaiko poreikiams nurodytą sumą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2025-01-01 yra 194,60 Eur dydžio, likusi suma yra apie 400,00 Eur. Padalinus šią sumą tarp šalių, turinčių vienodos apimties pareigą išlaikyti savo vaikus, atsakovė turėtų mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200,00 Eur.
Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbas yra pamaininis, organizuojamas slenkančiu grafiku. Atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 800-900 Eur per mėnesį. Šeimos pajamas sudaro ir jos sugyventinio pajamos, kurios, anot atsakovės, yra 1 000,00 Eur per mėnesį. Atsakovės vykdoma individuali veikla pagal atsakovės teiginius laikytina nuostolinga. Pateiktas individualios veiklos žurnalas, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovo atstovė, nėra vedamas tvarkingai, todėl nėra galimybės nustatyti tikslių per mėnesį gaunamų pajamų. Iš to, kad atsakovė individualia veikla gali užsiimti tik tada, kai nedirba pagrindinėje darbovietėje, dirba gana nedideliame mieste, bet kuriuo atveju turi mokėti patalpų nuomos mokestį, pirkti veiklai būtinus reikmenis, kaip nurodė, nuo rudens pradės mokėti mokesčius valstybei, nes baigsis taikyta lengvata, yra pagrindas vertinti, kad atsakovės individuali veikla nėra ženkliai didinanti jos pajamas ir iš esmės gerinanti jos turtinę padėtį. Tačiau, nustačius veikų poreikių padidėjimą per trejus metus, natūralu, kad tėvai turi imtis priemonių juos patenkinti, gerindami savo turtinę padėtį, nes valstybė taip pat padidino savo dalį, kuria prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, padidinant išmokos vaikams dydį. Daugiau nepilnamečių vaikų atsakovė neturi. Bent šiuo metu ieškovui tenka didžioji vaikų kasdienės priežiūros dalis. Nors atsakovės teiginiai apie patiriamus sunkumus yra suprantami, tačiau nusprendus turėti didelę šeimą, tenka imtis ir atitinkamų priemonių užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius.
Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, darytina išvada, kad ji yra pakankama padidinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį, priteisiant kiekvienam iš vaikų materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Dėl motinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo
Teismo patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3 punkte šalys buvo susitarusios, kad A. B. su vaikais bendraus visomis laisvomis pagal savo darbo grafiką dienomis, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindama į jų gyvenamąją vietą. Dėl tikslaus vaikų paėmimo laiko šalys susitaria SMS žinute prieš dvi dienas, darbo grafiką su jame numatytomis darbo ir laisvomis dienomis A. B. pateikia D. E. prieš kiekvieną vieną mėnesį.
Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad nustatyta tvarka yra neefektyvi, kyla nesutarimai ją įgyvendinant, o tai pirmiausia pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančia mama, todėl ši tvarka keistina.
Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašoma nustatyti, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų bendrautų su vaikais du mėnesio savaitgalius. Kadangi atsakovė taipogi prašo tokios tvarkos, preziumuojama, kad ji tai įvertino ir gebės susitarti su darbdaviu ir įgyvendinti prašomą tvarką, suderindama tai su savo darbu grafiku. Nesant ginčo dėl šio reikalavimo, nustatoma, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais E. F., B. C. ir C. D. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.
Kaip pagrįstai pažymėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, ieškinyje siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytos atsakovės ir vaikų bendravimo galimybės darbo dienomis, švenčių, atostogų metu ir tai neatitinka vaikų interesų. Todėl šiuo aspektu tenkinamas priešieškinio reikalavimas ir nustatoma, kad atsakovė A. B. turi teisę bendrauti su vaikais E. F., B. C. ir C. D.: 1) ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant ieškovą D. E. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų; 2) ne mažiau kaip pusę vaikų žiemos ir pavasario atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant ieškovą D. E. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų; 3) lyginiais metais per Kūčias ir šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 19.00 val.; 4) nelyginiais metais per šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val.
Atsakovė pagrįstai pageidauja bendrauti su vaikais ir darbo dienomis. Atsakovė reikalauja, kad vaikai nakvotų pas ją kelias dienas per savaitę darbo dienomis. Ieškovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad tai kenkia vaikų mokymosi rezultatams. Kadangi atsakovė dirba slenkančiu grafiku, o šiuo metu stabilaus grafiko neturi, ką patvirtina darbdavio pažyma, iš anksto nėra žinomos darbo dienos. Tai iš tiesų neatitinka vaikų interesų turėti stabilias dienotvarkes. Pati atsakovė nesugebėjo paaiškinti kaip ji suderintų vaikų priežiūrą tomis dienomis su savo individualia veikla. Siekiant visų pusių kaip įmanoma teisingiausio interesų balanso, nustatytina, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais antrosios ir ketvirtosios mėnesio savaičių darbo dienomis, priklausomai nuo savo darbo grafiko, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų po jų pamokų/būrelių/darželio užsiėmimų ir tą pačią dieną grąžindama į jų gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie ketinimą konkrečiomis dienomis pasiimti vaikus įpareigojama pranešti ieškovui prieš dvi dienas.
Nors šalys nereikalavo, teismas savo iniciatyva, vadovaujantis vaikų interesais, nustato, kad atsakovė turi teisę netrukdomai bendrauti su savo vaikais bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, socialiniais tinklais), o ieškovas įpareigojamas užtikrinti šios vaikų teisės įgyvendinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priteistas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 110,00 Eur žyminis mokestis ir 1 635,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
Atsakovei buvo suteikta valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės naudai apskaičiuota 416,67 Eur suma.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei atsisakius dviejų priešieškinio reikalavimų, likęs reikalavimas buvo iš esmės patenkintas. Todėl iš ieškovo valstybei priteisiamos 416,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo taip pat buvo iš esmės patenkintas. Kadangi šis reikalavimas buvo apmokestintas žyminiu mokesčiu ir buvo patenkintas, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 110,00 Eur žyminis mokestis.
Likęs ieškinio reikalavimas, už kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), buvo patenkintas iš dalies (išlaikymas padidintas 60 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteisiamas 69,00 Eur žyminis mokestis (60 Eur x 12) x 3 proc. / 100 x 75 proc. x 3 vaikai).
Laikytina, kad buvo patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų. Proporcingai iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 226,25 Eur atstovavimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punktu nustatyto materialinio išlaikymo dydį.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikams: E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3 punktu nustatytą vaikų bendravimo su motina tvarką.
Nustatyti atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią A. B. turi teisę bendrauti su vaikais:
1. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;
2. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant ieškovą D. E. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų;
3. ne mažiau kaip pusę vaikų žiemos ir pavasario atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant ieškovą D. E. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų;
4. lyginiais metais per Kūčias ir šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 19.00 val.;
5. nelyginiais metais per šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val.;
6. antrosios ir ketvirtosios mėnesio savaičių darbo dienomis, priklausomai nuo savo darbo grafiko, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų po jų pamokų/būrelių/darželio užsiėmimų ir tą pačią dieną grąžindama į jų gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie ketinimą konkrečiomis dienomis pasiimti vaikus įpareigojama pranešti D. E. prieš dvi dienas.
7. A. B. turi teisę netrukdomai bendrauti su savo vaikais bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, socialiniais tinklais), o D. E. įpareigojamas užtikrinti šios vaikų teisės įgyvendinimą.
Civilinės bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nutraukti.
Priteisti iš ieškovo D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 416,67 Eur (keturių šimtų šešiolikos eurų 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 69,00 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1 226,25 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 25 ct) atstovavimo išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.